Programos „Schemos“ tyrėjai išsiaiškino, kad iš 10 tūkst. EŽTT pateiktų skundų dėl Ukrainos elgesio Donbase 6 tūkst. pateikė teisininkų grupės iš Rusijos ir separatistų kontroliuojamų Luhansko bei Donecko regionų.
Kiek iš šių skundų galiausiai bus svarstomi teisme Strasbūre, lieka neaišku. Tačiau pastaruoju metu Ukraina tapo trečia daugiausia skundų EŽTT sulaukusia valstybe.
Maskva tikina, kad Ukraina pažeidžia rusakalbių teises Donbase. Taip Rusija pateisina savo įsitraukimą regione, įskaitant paramą separatistams.
Iki 2014-ųjų, kai prasidėjo karas, EŽTT nebuvo pateikta jokių skundų dėl Kijevo veiksmų Donbase, programai „Schemos“ sakė ukrainiečių žmogaus teisių advokatas Serhijus Zajecas.
„Yra keli rusų teisininkai, kurie pradėjo teikti skundus tik po 2014-ųjų. Jie neteikė jokių skundų dėl Rusijos, tik dėl Ukrainos“, – sakė S.Zajecas ir pridūrė, kad tai yra „itin didelis skundų skaičius“.
Tyrimas paviešintas Rusijai telkiant pajėgas okupuotame Krymo pusiasalyje ir palei Ukrainos sieną. Maskva tikina besiruošianti pratyboms, tačiau Kijevas nerimauja, kad Rusija gali iš naujo pradėti puolimą.
Galimai klastojo skundus
Tyrėjai išsiaiškino, kad Maskvoje įsikūrusi teisės firma „Klišinas ir partneriai“ EŽTT pateikė daugiau nei 5 tūkst. skundų dėl neva Ukrainos vykdomų teisių pažeidimų.
„Klišinas ir patneriai“ neatsakė į tyrėjų klausimas ir teigė, kad šia tema Rusijoje „neužfiksavo jokio viešo intereso“.
Neaišku, ar „Klišinas ir partneriai“ koordinavo veiksmus su Kremliumi. Jų tinklalapyje rašoma, kad firma turi „daug patirties ginant vyriausybės interesus“.
Aktyviai skundus teikė ir rusų teisininkas Vladimiras Fiodorovas. Jis separatistų kontroliuojamai televizijai Donecko regione 2016 metais sakė, kad iš dalies dėl jo pastangų Ukraina tapo viena daugiausiai EŽTT skundų sulaukusių valstybių.
Nepateikdamas konkrečių įrodymų, V.Fiodorovas konflikto pradžioje tikino, kad teismas „darė viską, kas įmanoma, jog iš mūsų nepriimtų šių skundų“.
Pasak tyrėjų, daug skundų pateikė ir teisininkai, dirbantys separatistų kontroliuojamose Donbaso teritorijose. Organizacijos „Sąžininga apsauga“ vadovas Vitalijus Galachovas tikino 2018 metais EŽTT pateikęs apie 2 tūkst. skundų.
„Schemų“ tyrėjai galėjo patvirtinti, kad tik keturi skundai šiuo metu yra svarstomi teisme.
V.Galachovas – Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) ieškomas asmuo, įtariamas tarptautiniuose teismuose klastojęs dokumentus, neva pateiktus Luhansko ir Donecko regionų gyventojų.
Teisėsauga rado bent 100 žmonių, kurie tikina iš tikrųjų nesikreipę į teismą.
Aktyviai su Donbasu susijusius skundus prieš Kijevą EŽTT teikia ir Ukrainos pabėgėlių sąjunga, kurią įkūrė Olehas Cariovas. Jis anksčiau priklausė Maskvai artimai Ukrainos Regionų partijai, praeityje buvo viena ryškiausių separatistinių figūrų Rytų Ukrainoje.
Tyrėjai nenustatė jokio tiesioginio šių veiksmų ryšio su Kremliumi. Vis dėlto Maskvai tokia kampanija naudinga – propaganda pasitelks bet kokį teismo sprendimą, mano Rusijos žmogaus teisių grupės „Memorial“ direktorius Aleksandras Čerkasovas.
Rusija Ukrainos Krymo pusiasalį okupavo 2014-aisiais. Nuo tų metų pavasario Kijevo pajėgos Rytų Ukrainoje kovoja su Rusijos remiamais separatistais. Konfliktas nusinešė jau per 13 tūkst. gyvybių.
