Koronavirusą neva „išpranašavo“ rusiškas biologijos vadovėlis

„Facebook“ tinkle daugiau nei 2 mln. kartų peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame rodomas rusų kalba parašytas biologijos vadovėlis 11 klasei.

Balsas už kadro ironizuoja:

„Imame biologijos vadovėlį 11 klasei, atverčiame virusų temą. Ir ką mes matome? Koronavirusą! Na taip, išties nežinomas virusas. Kelintais metais išleistas vadovėlis? 2010“, – kalba komentatorius.

Dalis įrašą pamačiusių vartotojų ėmė tvirtinti, neva tai – įrodymas, kad COVID-19 tėra „paprasta, jau seniai visiems žinoma sloga“. Tačiau tai nėra tiesa.

Koronavirusai yra virusai, kurie cirkuliuoja tarp gyvūnų, tačiau žinoma, kad kai kurie iš jų sukelia infekcijas žmonėms.

Sukėlę infekciją žmonėms, jie toliau gali būti perduoti nuo žmogaus žmogui. Koronavirusų infekcijos šaltinis gali būti daugybė gyvūnų.

Pavyzdžiui, Artimųjų Rytų respiracinio sindromo koronaviruso (MERS-CoV) šaltinis buvo kupranugariai, o sunkaus ūmaus respiracinio sindromo (SŪRS) – maži žinduoliai civetos.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Koronavirusas Pietų Korėjoje

COVID-19 pirmtakai

2002 metais Kinijoje buvo atrastas ir išskirtas iš žmonių kvėpavimo takų sunkaus ūminio respiracinio sindromo koronavirusas (angl. SARS-CoV), sukeliantis gyvybei pavojingą ūminį respiracinio distreso sindromą.

Mirštamumas nuo šio viruso siekia 9 proc.

2004 ir 2005 metais atrasti dar du nauji koronavirusų variantai – HCoV-NL63 ir HCoV-HKU1, sukeliantys žmonėms tiek viršutinių, tiek ir apatinių kvėpavimo takų infekcijas (pavyzdžiui, bronchiolitą, pneumoniją).

2020 kovą PSO paskelbė pasaulinę COVID-19 pandemiją.

COVID-19 plinta per orą, kvėpavimo takų sekretų lašeliais, kuriuos žmonės išskiria į aplinką čiaudėdami, kosėdami, iškvėpdami.

Ši infekcija yra labai užkrečiama ir greitai plinta visuomenėje. Pavojų kelia ir tai, kad simptomų nejaučiantys žmonės taip pat gali užkrėsti aplinkinius.

Žinoma, kad pandemija kilo Kinijoje. Šios šalies mokslininkai 2019 metų gruodį pranešė apie pavojingą, greitai plintantį plaučių uždegimą.

Netrukus COVID-19 išplito visame pasaulyje.

Susidūrimai su koronavirusais – mūsų DNR

Mokslininkų tyrimų duomenimis, žmonija su koronavirusais susidurdavo gerokai anksčiau, nei juos išvis pradėta tirti.

Tarptautinė mokslininkų komanda nusprendė išsiaiškinti, ar COVID-19 pandemija yra pirmasis mūsų rimtesnis susidūrimas su koronavirusais.

Jie peržiūrėjo 26 skirtingų regionų populiacijų genetinę informaciją, ieškodami pėdsakų apie galimas koronaviruso epidemijas.

Tokie pėdsakai buvo aptikti Rytų Azijoje – dabartinėje Kinijoje, Japonijoje, Mongolijoje, Šiaurės ir Pietų Korėjose, Taivane.

Pirmieji koronaviruso ženklai, atrodo, matomi prieš 25 tūkst. metų. Ryškiau – prieš 20 tūkst. metų. Ir šis virusas iš regiono nesitraukė kelis tūkstantmečius – maždaug iki 3000 metų prieš mūsų erą.

Aišku, šie duomenys nėra tikslūs – mokslininkai supranta, kad galima net tūkstančio metų paklaida. Be to, jie nežino, ar tai buvo vienas koronavirusas, ar kelios skirtingos epidemijos.

Staigmenų dar gallime sulaukti

Virusologai baiminasi, kad tirpstant ledynams į aplinką patenka prieš tūkstančius metų juose įšalę mikroorganizmai ir virusai, kurie neretai smarkiai skiriasi nuo šiuolaikinių, apie juos itin mažai žinoma.

Kalbant apie įšalo zonose esančius mikroorganizmus, pavyzdžiui, bakterijas, mokslininkams yra pavykę atgaivinti maždaug 8 mln. metų senumo Arthrobacter genties bakterijas mėginiuose iš Antarktidos ar gauti bakterijų nukleorūgščių pavyzdžius, skaičiuojančius net 34 mln. metų.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro virusologė dr. Laura Kalinienė 15min jau anksčiau yra teigusi, kad naujų epidemijų vargu ar pavyktų išvengti.

„Kai žmogus ima kelti koją ten, kur iki šiol dar nėra įžengęs – kerta Amazonės miškus, gręžia ledynus ieškodamas naftos, tai pats sukuria labai palankias sąlygas naujoms pandemijoms atsirasti.

Įvairūs protrūkiai, sukeliami tokių virusų kaip Marburgo virusas, neretai siejami su lengvai žmogui nepasiekiamų vietų tyrinėjimu.

Pasaulio sveikatos organizacijos pranešimai apie vis grįžtančius Ebolos, hantavirusų protrūkius, naujos gripo atmainos liudija, kad net ir nuolat stebint aplinką kitos pandemijos išvengti nepavyks.

O ką jau kalbėti apie virusus, kuriais užsikrėtę nejaučiame jokių simptomų, todėl net nežinome, kad jie egzistuoja, ir netiriame. Todėl visa, ką galime padaryti, – tirti, kaupti žinias ir ruoštis“, – sakė dr. L.Kalinienė.

Plačiau apie tai skaitykite čia: Žurnalas „Spectrum“: Tirpstančiuose ledynuose įšalę virusai – ar laukia naujos pandemijos?

Vida Press nuotr./Diphylla ecaudata – šikšnosparnis, besimaitinantis ir žmogaus krauju

Didžioji dalis koronavirusų lieka gyvūnams

2021 metų vasarį žurnale „Nature communications“ paskelbtame tyrime pabrėžiama, kad koronavirusai geba patekti į daugybės įvairių šeimininkų organizmus.

Tiesą sakant, šiame moksliniame darbe išskiriama šimtai gyvūnų rūšių, kurios gali užsikrėsti žinomais koronavirusais, nors daugelis šių infekcijų laukinėje gamtoje dar nebuvo stebėtos.

Koronavirusai sudaro didelę virusų šeimą, kuri gali užkrėsti paukščius ir žinduolius.

Tyrimo mokslininkų komanda, pasinaudojusi „GenBank“, nacionalinių sveikatos institutų duomenų baze, ištyrė 411 koronavirusų genetines sekas ir išanalizavo jas specialiu kompiuteriniu algoritmu.

Šios sekos atstovavo 92 skirtingoms koronavirusų rūšims, kai kurioms rūšims atstovavo daugiau nei viena viruso atmaina.

Algoritmas nustatė, kad vidutiniškai kiekvienas virusas turi daugiau nei 12 šeimininkų žinduolių.

Buvo išsiaiškinta, kad kiekviena patikrinta gyvūnų rūšis gali būti vidutiniškai daugiau nei penkių koronavirusų šeimininkė.

Mokslininkų teigimu, gyvūnai, kurie gali būti daugelio koronavirusų šeimininkai, kelia didžiausią grėsmę – kai į tą pačią ląstelę įsiveržia kelios koronaviruso atmainos, joms dauginantis genai gali susimaišyti ir sudaryti naują mišrų virusą.

Kaip rašo tyrimo autoriai, jei SARS-CoV-2 „apsikeis“ genais su kitu koronavirusu, gali kilti rimtas pavojus.

Taip yra todėl, kad atsiradęs naujas virusas gali būti ne mažiau pavojingas žmonėms kaip SARS-CoV-2. Be to, gali net galbūt įsiskverbti į kitus audinius ar sukelti sunkesnę ligą.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.