Gulnat Kadirbejeva kasdien svilinančiame 40 laipsnių karštyje važinėja po Baikonuro pakraščius. Jos misija – pristatyti vandens ir vaistų žmonėms, kovojantiems su sunkiais koronaviruso simptomais tamsiuose daugiaaukščiuose.
Daugelis šių daugiabučių papuošti dideliais raketų piešiniais. Tai Baikonure kaskart primena, kam apskritai skirtas šis miestas – čia Rusija išleidžia žmones į kosmosą.
Dienomis G.Kadirbejeva darbuojasi administratore statybų bendrovėje. Bet po darbo ji dar su trimis draugėmis savanoriauja – daugybė moters bičiulių ir kaimynų susirgo, o pagalbos dviejose ligoninėse, kurios oficialiai turėtų slaugyti užsikrėtusiuosius COVID-19, nesulaukia.
„Roskosmos“ tvirtovė
„Jausmas toks, lyg gyventume zombių mieste. Tiek daug žmonių serga, jie miršta. Nusprendėme pačios imtis veiksmų, rinkti lėšas ir vežti būtiniausius reikmenis gyventojams į namus“, – pasakoja 24-erių G.Kadirbejeva.
Sovietų Sąjunga Baikonuro kosmodromą Kazachstano stepėse pastatė 1955 metais, prasidedant Šaltojo karui simboliu tapusioms lenktynėms su amerikiečiais, kuri supergalia daugiau nuveiks kosmose.
Po dešimtmečio sovietai 40 km nuo kosmoso centro įkūrė ir specialiai visam projektui pritaikytą miestą. O po SSRS griūties Rusija su Kazachstanu susitarė dėl Baikonuro nuomos – 2005 metais sutartis buvo pratęsta iki 2050-ųjų.
Baikonure – apie 40 tūkst. gyventojų. Visi jie arba dirba Rusijos kosmoso agentūroje „Roskosmos“, arba teikia paslaugas jos darbuotojams.
Miesto koronavirusinė infekcija, kuri siautėja visame pasaulyje, ilgai gailėjo. Bet praėjusią savaitę Rusijos federalinės biomedicinos agentūros direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Romanovas gana netikėtai paskelbė, kad vien birželį Baikonure mirė 30 koronavirusu užsikrėtusių žmonių.
Tokie vietos gyventojai kaip G.Kadirbejeva iš arti matė, kad vis daugiau žmonių serga. Bet pasaulis apie problemą sužinojo tik dabar.
Negana to, jau kitą dieną prabilo ir pats „Roskosmos“ vadovas Dmitrijus Rogozinas. Jis situaciją Baikonure pavadino „labai sudėtinga“, o tokie žodžiai išties stiprūs Rusijoje, šalyje, kuri kaltinama koronaviruso grėsmės menkinimu.
Antroji infekcijų banga
Baikonuras su koronavirusu pirmą kartą susidūrė dar balandį, kai nuo COVID-19 mirė kosmoso ir gynybos korporacijos „Energia“ konstruktorius Jevgenijus Michinas. Jis prieš tai stebėjo, kaip trijų narių įgula rusiška kapsule išskrido į Tarptautinę kosminę stotį.
Tiesa, po mėnesio Kazachstanas panaikino prieš tai paskelbtus viešojo gyvenimo apribojimus – nuspręsta, kad koronaviruso protrūkis jau kontroliuojamas.
Bet tada smogė antroji infekcijų banga ir Kazachastanas kitoms šalims tapo pavyzdžiu, kaip daryti – skubėti grįžti į normalų gyvenimą – nereikia. Pirmadienį ši valstybė buvo užregistravusi daugiau nei 70 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu, o 585 užsikrėtę asmenys mirė.
Be to, Kazachstane taip pat pranešta apie 234 tūkst. plaučių uždegimo atvejus, 56 tūkst. – vien pirmąją liepos savaitę.
Vietos verslininkas Esbulatas Žetkergenovas, užsiimantis pervežimais, sako sulaukiantis daug skambučių su prašymais nugabenti mirusiųjų kūnus į kapines.
Pasaulio sveikatos organizacijos specialistai mano, kad susirgimai plaučių uždegimu, šiemet pražudę 3,3 tūkst. žmonių, iš tikrųjų yra nediagnozuoti užsikrėtimai COVID-19.
Baikonure infekcijų irgi padaugėjo – skelbiama, kad koronavirusą čia birželio pradžioje atvežė sezoniniai darbuotojai iš kitų Kazachstano regionų. Galiausiai birželio 25-ąją mieste vėl buvo paskelbti apribojimai, o naktimis galioja komendanto valanda.
„Esame visiškai užsikasę. Virusas išplito taip greitai, mes to nesitikėjome“, – pripažino viena pagrindinės Baikonuro ligoninės slaugytoja.
Šioje ligoninėje – 70 lovų ligoniams, ir visos jos užimtos. Pacientų, kuriems pasireiškė koronaviruso simptomai, daugiau, tad jie netelpa. Oficialus mirčių nuo COVID-19 Baikonure skaičius yra 30, bet medikai mano, kad iš tiesų mirė daugiau nei 100 žmonių.
Vietos verslininkas Esbulatas Žetkergenovas, užsiimantis pervežimais, sako sulaukiantis daug skambučių su prašymais nugabenti mirusiųjų kūnus į kapines. Esą vietos laidojimo įmonės nebesusitvarko.
Kur Baikonuro statistika?
Kadangi Baikonuras – neįprastas miestas, statistiką sunku patikrinti. Gyvenvietė uždara, svetimiems, įskaitant kazachus, reikalingas leidimas. Dabar įrengti patikros punktai.
Daugelis užsikrėtusiųjų koronavirusu slaugomi Centrinėje medicininėje ligoninėje, kurią kuruoja ne Kazachstano, o Rusijos tarnybos. Nepaisant to, vis tiek neaišku, kuriai šaliai priskiriamos naujos infekcijos, kurios yra patvirtinamos būtent Baikonure.
Dar birželio 7-ąją Kazachstano sveikatos apsaugos viceministrė Ažar Ginijat buvo paskelbusi, kad infekcijos Baikonure įtraukiamos į šalies Kyzylordos srities duomenis.
Bet oficialioje internete pateikiamoje statistikoje tų 30 Baikonure užfiksuotų mirčių nuo koronaviruso nėra – visoje Kyzylordos srityje COVID-19 pražudė tik septynis žmones. Negana to, Baikonuro duomenų nėra ir oficialiame Rusijos registre.
Vietos žmonės sako jaučiantys, kad miestas niekam neįdomus. Vienas „Roskosmos“ dirbantis virėjas, kuris prarado savo vyresnį brolį, klausė: „Jei mirtys neskaičiuojamos ar neregistruojamos, kuri tada šalis už jas atsakinga?“
Kai tik Maskva paleis savo kosminius laivus, visi vėl mus pamirš. Nebus jokių lėktuvų, gydytojų ir vaistų.
Didėja ir etninė įtampa. 70 proc. Baikonuro gyventojų – kazachai, kiti – rusai. Kazachai skundžiasi, kad Rusija siunčia medikus slaugyti tik savo piliečių, dirbančių „Roskosmos“.
„Kai tik Maskva paleis savo kosminius laivus, visi vėl mus pamirš. Nebus jokių lėktuvų, gydytojų ir vaistų“, – rašė vienas internautas, nors Baikonuro administracija tokius gandus bando neigti.
TAIP PAT SKAITYKITE: Neįtikėtinas 60 valandų žygis: Šarūnas Jasiukevičius rado apleistus Rusijos „Buranus“
