Pasaulyje koronaviruso mirčių skaičius viršijo 140 tūkst.

Brazilų sveikatos ministras Luizas Henrique Mandetta ketvirtadienį pranešė, kad šalies prezidentas Jairas Bolsonaro atleido jį iš pareigų po kelias savaites trukusių ginčų dėl Brazilijos atsako į koronaviruso pandemiją.

L.H.Mandetta apie tai pranešė socialiniame tinkle „Twitter“ po susitikimo su J.Bolsonaro sostinėje Brazilijoje įsikūrusioje prezidentūroje.

Ultradešiniųjų pažiūrų Brazilijos lyderis J.Bolsonaro pastarosiomis savaitėmis ne kartą piktinosi kovai su koronavirusu pasitelktomis karantino priemonėmis, kurios esą gali sugriauti didžiausią Lotynų Amerikos ekonomiką. Šią ligą jis yra pavadinęs „nesmarkiu gripu“, į kurį perdėtai reaguojama.

Brazilija yra labiausiai koronaviruso paveikta šalis Lotynų Amerikoje. Trečiadienio duomenimis, šalyje nuo COVID-19 mirė 1 532 žmonės. 

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad esama „pilkųjų zonų“, susijusių su tuo, kaip Kinija tvarkėsi su koronaviruso protrūkiu, ir kad „įvyko dalykų, apie kuriuos nežinome“.

Tai jis sakė leidiniui „Financial Times“ ketvirtadienį paskelbtame interviu.

„Nebūkime tokie naivūs, kad sakytume, jog ji daug geriau su tuo tvarkėsi“, – sakė E.Macronas apie koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkio valdymą Kinijoje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Emmanuelis Macronas

„Mes nežinome. Aiškiai įvyko dalykų, apie kuriuos nežinome“, – teigė jis.

JAV ir Jungtinė Karalystė laikosi griežtesnės pozicijos Kinijos, kur koronavirusas atsirado praėjusių metų pabaigoje, atžvilgiu.

„Turėsime užduoti sunkius klausimus, kaip tai atsirado ir kaip negalėjo būti sustabdyta anksčiau“, – spaudos konferencijoje sakė JK užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas, kai buvo paklaustas apie būsimus santykius su Pekinu.

D.Raabas pavaduoja britų premjerą Borisą Johnsoną, kuris sveiksta nuo COVID-19.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija tiria koronaviruso pandemijos kilmę ir sako neatmetanti galimybės, kad infekcija galėjo atsirasti vienoje Kinijos Uhano miesto laboratorijoje tyrinėjant šikšnosparnius.

Kinijos mokslininkai teigė, kad virusas, kuris pražudė daugiau nei 140 000 žmonių visame pasaulyje, pernai žmonėms galėjo būti perduotas viename iš Uhano laukinių gyvūnų ir jūros produktų turgų; jie ilgą laiką kėlė nerimą visuomenės sveikatos ekspertams.

Tačiau „The Washington Post“ ir „Fox News“ citavo anoniminius šaltinius, kurie išreiškė susirūpinimą, kad virusas galėjo atsitiktinai atsirasti viename biologinių tyrimų centre Uhane.

Trečiadienį per spaudos konferenciją paklaustas apie laboratorijos teoriją, D.Trumpas teigė, kad „vis daugiau ir daugiau mes girdime šią istoriją“ ir kad Jungtinės Valstijos „atlieka labai nuodugnų tyrimą“.

Niujorko gubernatorius Andrew Cuomo ketvirtadienį pratęsė karantiną valstijoje iki gegužės 15 dienos; jis citavo duomenis, rodančius, kad padėtis gerėja, tačiau primygtinai reikalavo palaikyti budrumą.

Gubernatorius atkreipė dėmesį į mažėjantį hospitalizuojamų ir į intensyviosios priežiūros skyrius guldomų pacientų skaičių, tačiau pabrėžė, kad sergamumo lygis turės smarkiai sumažėti, kol pradės atsigauti ekonomika.

„Norėčiau, kad užkrėtimo lygis dar labiau sumažėtų“, – savo eilinėje spaudos konferencijoje  teigė A.Cuomo. Jis pranešė, kad koronavirusinės infekcijos COVID-19 epicentru JAV tapusioje valstijoje per praėjusią parą mirė dar 606 žmonės – mažiausiai per 10 dienų.

„Nenoriu prognozuoti, [kas bus] po to laikotarpio, – sakė gubernatorius. – Vienas mėnuo yra ilgas laikas.“

Dėl koronaviruso grėsmės ištuštėjęs Niujorkas

+2

Šis pranešimas buvo paskelbtas diena prieš įsigaliojant nurodymui, kad niujorkiečiai užsidengtų veidus viešose vietose, kur neįmanoma išlaikyti 2 m atstumo tarp žmonių.

A.Cuomo taip pat teigė, kad Niujorko valstija, kurioje nuo COVID-19 mirė mažiausiai 11 586 žmonės ir daugiau nei pusė milijono žmonių užsikrėtė šia infekcija, padovanos po 100 plaučių ventiliatorių smarkiai nuo pandemijos nukentėjusiam Naujajam Džersiui ir Mičiganui, o dar 50 – Merilandui.

„Kaip niekada anksčiau suprantame apie dalijimosi ištekliais [svarbą] ir suprantame apie dalijimosi tarp valstijų [svarbą] bei kokie geri žmonės buvo Niujorkui, kai mums to reikėjo“, – tvirtino gubernatorius.

Koronaviruso protrūkis per praėjusią parą Prancūzijoje pareikalavo dar 753 gyvybių, o bendras aukų skaičius pasiekė 17 920, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos pareigūnas Jerome'as Salomonas.

Vis dėlto šiuo metu šalies ligoninėse gydoma 474 mažiau koronaviruso infekcijos COVID-19 pacientų nei ankstesnę dieną. Intensyviosios priežiūros skyriuose gydoma 209 pacientais mažiau.

„Viruso plitimas stabilizuojasi“, – teigė J.Salomonas.

Pasaulyje koronaviruso aukų skaičius ketvirtadienį viršijo 140 tūkst., o beveik du trečdaliai šių mirčių užfiksuoti Europoje, rodo naujienų agentūros AFP renkami duomenys.

Iš viso nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 pasaulyje mirė 140 902 žmonės, 92 900 iš jų – Europoje, labiausiai nuo viruso nukentėjusiame žemyne.

Šiuo metu pasaulyje užregistruota per 2,1 mln. užsikrėtimo atvejų, o beveik pusė jų – senajame žemyne.

JAV užregistruota daugiausiai mirčių pasaulyje – 31 590; antrą vietą užima Italija su 22 170 aukų, o trečią – Ispanija, kur mirė 19 130 žmonių.

Ši statistika grindžiama duomenimis, surinktais AFP iš nacionalinių tarnybų, taip pat Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) skelbiama informacija.

Jungtinė Karalystė pratęs dėl koronaviruso epidemijos įvestą karantiną dar „mažiausiai“ trims savaitėms, ketvirtadienį paskelbė užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas, šalyje kasdien mirštant šimtams šiuo virusu užsikrėtusių žmonių.

„Vyriausybė nusprendė, kad dabartinės priemonės privalo likti galioti mažiausiai tris savaites“, – sakį D. Raabas, šiuo metu pavaduojantis premjerą Borisą Johnsoną, sveikstantį po koronavirusinės infekcijos COVID-19.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį nurodė atidėti karinį paradą, skirtą paminėti Sovietų Sąjungos pergalės Antrajame pasauliniame kare 75-ąsias metines, dėl koronaviruso keliamo pavojaus dalyviams.

Kalbėdamas per televiziją V.Putinas sakė, kad Pergalės dienos minėjimas Raudonojoje aikštėje bus surengtas vėliau šiais metais.

Anksčiau Rusijos lyderis nusprendė atidėti balandžio 22 dieną numatytą nacionalinį referendumą dėl jo paties inicijuotų prieštaringai vertinamų konstitucijos pataisų, atveriančių jam galimybę pasilikti valdžioje iki 2036 metų.

Šis referendumas ir Pergalės dienos minėjimas daug mėnesių buvo laikomi svarbiausi Kremliaus darbotvarkės renginiais. Sprendimas juos atidėti buvo priimtas po ilgų savaičių svarstymų.

V.Putinas nurodė iki balandžio 30 dienos uždaryti visas, išskyrus būtiniausias, įmones ir perspėjo pareigūnus ruoštis „pačiam nepaprasčiausiam scenarijui“, Rusijoje toliau eksponentiškai augant koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų skaičiui.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas

Rusija kasmet gegužės 9 dieną mini Sovietų Sąjungos pergalę prieš nacistinę Vokietiją, rengdama didžiulius karinius paradus, per kuriuos Raudonąja aikšte žygiuoja tūkstančiai karių, demonstruojami tankai ir kita karinė technika, o virš sostinės rikiuotėmis skrieja kariniai orlaiviai.

Šių metų paradas V.Putinui turėjo tapti itin svarbiu renginiu; jame turėjo dalyvauti daugelio šalių lyderiai ir veteranai iš visos Rusijos.

Maskva iš pradžių nebuvo linkusi atšaukti parado, nors šalyje greitai plito infekcija, tačiau ambicingi planai atrodė vis mažiau realistiški.

Rusijoje pastaruoju metu sparčiai auga infekuotųjų skaičius. Ketvirtadienį pranešta apie rekordinius 3,448 naujus COVID-19 atvejus.

Oficialiais duomenimis, šalyje nustatyti iš viso 27 938 užsikrėtimo ir 232 mirties atvejai, tačiau manoma, kad tikrieji skaičiai yra kur kas didesni.

Ketvirtadienį paskelbtas sprendimas priimtas diena po to, kai šalies veteranų susivienijimai paragino Kremlių atidėti renginį saugumo ir sveikatos sumetimais.

Veteranų laiške valstybės vadovas raginamas „priimti sunkų, bet, mūsų nuomone, teisingą sprendimą surengti karinį paradą kitą dieną“.

Renginys turėtų būti organizuotas, „kai epidemiologinė padėtis leis paradui nekelti grėsmės ir tapti tikromis taikos ir saugumo iškilmėmis visiems jo dalyviams“, rašoma laiške.

„Scanpix“/AP nuotr./Pergalės dienos minėjimas Maskvoje

Būgštavimai dėl naujos atvejų bangos

Gegužės 9 dieną organizuojamo „Nemirtingojo pulko“ masinio renginio, per kurį žygiuotojai neša per Antrąjį pasaulinį karą žuvusių artimųjų portretus, organizatorius paprašė dalyvių šiemet likti namuose dėl koronaviruso keliamo pavojaus.

Sergejus Lapenkovas sakė radijui „Echo Moskvy“, kad jei tūkstančiai žmonių susirinks gatvėse, „gali būti išprovokuota nauja susirgimo banga“.

Prieš prasidėjus pandemijai ketinimą dalyvauti gegužės 9 dienos parade išreiškė daugelis pasaulio lyderių, įskaitant Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną. Buvo planuota, kad pusantros valandos trukmės renginyje dalyvautų 15 tūkst. karių ir būtų demonstruojamos naujausios raketų sistemos.

Kovo pradžioje Vašingtonas pranešė Kremliui, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas renginyje nedalyvaus.

Lieka neaišku, ar kiti Rusijos miestai atsisakys planų Pergalės dienos proga rengti atskiras iškilmes.

Kaimyninės Baltarusijos autokratiškas lyderis Aliaksandras Lukašenka pažadėjo, kad jo šalis, kaip ir planavo, surengs karinį paradą, o valstybinė žiniasklaida ketvirtadienį parodė repeticijoje dalyvavusių tankų kolonas.

Tuo metu Moldova trečiadienį paskelbė atidedanti Pergalės dienos renginius.

Šveicarija ketvirtadienį pranešė nuo balandžio 27-osios pradedanti koronaviruso infekcijos įvestų suvaržymų švelninimą trimis etapais, pirmiausia leidžiant atsidaryti kai kurioms uždarytoms parduotuvėms ir paslaugų tiekėjams. 

Šveicarija praėjusį mėnesį ėmėsi skubių kovos su koronavirusu priemonių, bet visiškos izoliacijos atsisakė. Iš viso per COVID-19 pandemiją šioje šalyje mirė daugiau nei tūkstantis žmonių. 

Gydytojai chirurgai, vaikų lopšeliai, grožio ir masažo salonai galės atnaujinti darbą nuo balandžio 27 dienos, jeigu užtikrins savo klientų ir darbuotojų saugumą, sakoma vyriausybės pranešime.

Ligoninėse galės atlikti visas sustabdytas procedūras, įskaitant planuotas operacijas, taip pat atsidarys statybos ir remonto prekių parduotuvės, augalų pardavimo centrai bei gėlių parduotuvės.

Kitos parduotuvės ir mokyklos duris turėtų atverti gegužės 11 dieną, jeigu sąlygos tam bus palankios, nusprendė Federalinė taryba.

Vėliausiai, nuo birželio 8 dienos, numatoma atidaryti profesines mokyklas ir universitetus, muziejus, zoologijos sodus  ir bibliotekas.

„Atsižvelgusi į epidemiologinę situaciją ir mokslininkų rekomendacijas, Federalinė taryba nusprendė nuo balandžio 27 dienos švelninti visuomenės apsaugos nuo naujojo koronaviruso priemones“, – sakoma vyriausybės pareiškime. 

Šveicarijoje ir Lichtenšteine nustatyti 26 732 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, 1 017 žmonių mirė.

Jungtinėse Valstijose patvirtintų koronaviruso epidemijos aukų skaičius ketvirtadienį viršijo 30 tūkst., rodo Johnso Hopkinso universiteto skelbiami duomenys.

Universiteto tinklalapyje nurodoma, kad nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkio pradžios šalyje mirė 30 990 žmonių.

Šiuo metu JAV pagal COVID-19 aukų skaičių pirmauja pasaulyje. Antra yra Italija, kurioje iki šiol mirė 21 645 žmonės, nors šios šalies gyventojų penkiskart mažiau nei Jungtinėse Valstijose.

Ispanijoje mirė 19 130 šia liga užsikrėtusių žmonių, o Prancūzijoje – 17 167.

Graikija šį mėnesį pradeda šimtų pagyvenusių ir ligotų prieglobsčio prašytojų perkėlimą iš perpildytų pabėgėlių stovyklų šalies salose, kad apsaugotų juos nuo koronaviruso, ketvirtadienį pranešė Migracijos reikalų ministerija.

Pasak ministerijos, 2 380 „pažeidžiamų asmenų“ bus perkelta iš Egėjo jūroje esančių salų į butus, viešbučius ir kitas žemyninėje šalies dalyje esančias stovyklas.

Pareigūnų teigiu, dvi savaites truksianti operacija prasidės po ortodoksų Velykų, švenčiamų balandžio 19 dieną. Tikslus veiksmų kalendorius bus paskelbtas vėliau.

„Šiomis papildomomis apsaugos priemonėmis siekiama sumažinti (koronaviruso) protrūkio pavojų“, – nurodė ministerija.

Į perkeliamųjų sąrašą patenka 200 prieglobsčio prašytojų, vyresnių nei 60 metų amžiaus. Jie bus lydimi savo šeimos narių. Kitą perkeliamą 1 730 asmenų grupę sudaro kitomis ligomis sergantys asmenys ir jų artimieji, sakoma pranešime.

Graikija kol kas nenustatė nė vieno užsikrėtimo koronavirusu atvejo savo migrantų stovyklose, įsikūrusiose Lesbo, Samo, Chijo, Lero ir Koso salose. Tačiau viruso protrūkiai kilo dviejose žemyninėje dalyje esančiose stovyklose.

Europos valstybėms 2016 metais uždarius savo sienas, šiuo metu Graikijoje yra įstrigę maždaug 100 000 prieglobsčio prašytojų.

Daugiausia jų susigrūdę penkiose Egėjo jūros salose netoli Turkijos, kur mažiau nei 6 100 vietų tenka daugiau nei 36 tūkst. žmonių.

Šią savaitę taip pat pradėtas 1 600 be suaugusiųjų šalyje gyvenančių migrantų vaikų iš karo draskomų šalių perkėlimas į kitas Europos valstybes.,

Dvylikos vaikų grupė iš Lesbo, Samo, Chijo trečiadienį išvyko iš Graikijos į Liuksemburgą.

Kita 50 nepilnamečių grupė šeštadienį išvyks į Vokietiją, o dar 20 – vėliau į Šveicariją, informavo Migracijos reikalų ministerija.