Pasaulyje koronaviruso mirčių skaičius viršijo 140 tūkst.

Brazilų sveikatos ministras Luizas Henrique Mandetta ketvirtadienį pranešė, kad šalies prezidentas Jairas Bolsonaro atleido jį iš pareigų po kelias savaites trukusių ginčų dėl Brazilijos atsako į koronaviruso pandemiją.

L.H.Mandetta apie tai pranešė socialiniame tinkle „Twitter“ po susitikimo su J.Bolsonaro sostinėje Brazilijoje įsikūrusioje prezidentūroje.

Ultradešiniųjų pažiūrų Brazilijos lyderis J.Bolsonaro pastarosiomis savaitėmis ne kartą piktinosi kovai su koronavirusu pasitelktomis karantino priemonėmis, kurios esą gali sugriauti didžiausią Lotynų Amerikos ekonomiką. Šią ligą jis yra pavadinęs „nesmarkiu gripu“, į kurį perdėtai reaguojama.

Brazilija yra labiausiai koronaviruso paveikta šalis Lotynų Amerikoje. Trečiadienio duomenimis, šalyje nuo COVID-19 mirė 1 532 žmonės. 

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad esama „pilkųjų zonų“, susijusių su tuo, kaip Kinija tvarkėsi su koronaviruso protrūkiu, ir kad „įvyko dalykų, apie kuriuos nežinome“.

Tai jis sakė leidiniui „Financial Times“ ketvirtadienį paskelbtame interviu.

„Nebūkime tokie naivūs, kad sakytume, jog ji daug geriau su tuo tvarkėsi“, – sakė E.Macronas apie koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkio valdymą Kinijoje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Emmanuelis Macronas

„Mes nežinome. Aiškiai įvyko dalykų, apie kuriuos nežinome“, – teigė jis.

JAV ir Jungtinė Karalystė laikosi griežtesnės pozicijos Kinijos, kur koronavirusas atsirado praėjusių metų pabaigoje, atžvilgiu.

„Turėsime užduoti sunkius klausimus, kaip tai atsirado ir kaip negalėjo būti sustabdyta anksčiau“, – spaudos konferencijoje sakė JK užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas, kai buvo paklaustas apie būsimus santykius su Pekinu.

D.Raabas pavaduoja britų premjerą Borisą Johnsoną, kuris sveiksta nuo COVID-19.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija tiria koronaviruso pandemijos kilmę ir sako neatmetanti galimybės, kad infekcija galėjo atsirasti vienoje Kinijos Uhano miesto laboratorijoje tyrinėjant šikšnosparnius.

Kinijos mokslininkai teigė, kad virusas, kuris pražudė daugiau nei 140 000 žmonių visame pasaulyje, pernai žmonėms galėjo būti perduotas viename iš Uhano laukinių gyvūnų ir jūros produktų turgų; jie ilgą laiką kėlė nerimą visuomenės sveikatos ekspertams.

Tačiau „The Washington Post“ ir „Fox News“ citavo anoniminius šaltinius, kurie išreiškė susirūpinimą, kad virusas galėjo atsitiktinai atsirasti viename biologinių tyrimų centre Uhane.

Trečiadienį per spaudos konferenciją paklaustas apie laboratorijos teoriją, D.Trumpas teigė, kad „vis daugiau ir daugiau mes girdime šią istoriją“ ir kad Jungtinės Valstijos „atlieka labai nuodugnų tyrimą“.

Niujorko gubernatorius Andrew Cuomo ketvirtadienį pratęsė karantiną valstijoje iki gegužės 15 dienos; jis citavo duomenis, rodančius, kad padėtis gerėja, tačiau primygtinai reikalavo palaikyti budrumą.

Gubernatorius atkreipė dėmesį į mažėjantį hospitalizuojamų ir į intensyviosios priežiūros skyrius guldomų pacientų skaičių, tačiau pabrėžė, kad sergamumo lygis turės smarkiai sumažėti, kol pradės atsigauti ekonomika.

„Norėčiau, kad užkrėtimo lygis dar labiau sumažėtų“, – savo eilinėje spaudos konferencijoje  teigė A.Cuomo. Jis pranešė, kad koronavirusinės infekcijos COVID-19 epicentru JAV tapusioje valstijoje per praėjusią parą mirė dar 606 žmonės – mažiausiai per 10 dienų.

„Nenoriu prognozuoti, [kas bus] po to laikotarpio, – sakė gubernatorius. – Vienas mėnuo yra ilgas laikas.“

Dėl koronaviruso grėsmės ištuštėjęs Niujorkas

+2

Šis pranešimas buvo paskelbtas diena prieš įsigaliojant nurodymui, kad niujorkiečiai užsidengtų veidus viešose vietose, kur neįmanoma išlaikyti 2 m atstumo tarp žmonių.

A.Cuomo taip pat teigė, kad Niujorko valstija, kurioje nuo COVID-19 mirė mažiausiai 11 586 žmonės ir daugiau nei pusė milijono žmonių užsikrėtė šia infekcija, padovanos po 100 plaučių ventiliatorių smarkiai nuo pandemijos nukentėjusiam Naujajam Džersiui ir Mičiganui, o dar 50 – Merilandui.

„Kaip niekada anksčiau suprantame apie dalijimosi ištekliais [svarbą] ir suprantame apie dalijimosi tarp valstijų [svarbą] bei kokie geri žmonės buvo Niujorkui, kai mums to reikėjo“, – tvirtino gubernatorius.

Koronaviruso protrūkis per praėjusią parą Prancūzijoje pareikalavo dar 753 gyvybių, o bendras aukų skaičius pasiekė 17 920, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos pareigūnas Jerome'as Salomonas.

Vis dėlto šiuo metu šalies ligoninėse gydoma 474 mažiau koronaviruso infekcijos COVID-19 pacientų nei ankstesnę dieną. Intensyviosios priežiūros skyriuose gydoma 209 pacientais mažiau.

„Viruso plitimas stabilizuojasi“, – teigė J.Salomonas.

Pasaulyje koronaviruso aukų skaičius ketvirtadienį viršijo 140 tūkst., o beveik du trečdaliai šių mirčių užfiksuoti Europoje, rodo naujienų agentūros AFP renkami duomenys.

Iš viso nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 pasaulyje mirė 140 902 žmonės, 92 900 iš jų – Europoje, labiausiai nuo viruso nukentėjusiame žemyne.

Šiuo metu pasaulyje užregistruota per 2,1 mln. užsikrėtimo atvejų, o beveik pusė jų – senajame žemyne.

JAV užregistruota daugiausiai mirčių pasaulyje – 31 590; antrą vietą užima Italija su 22 170 aukų, o trečią – Ispanija, kur mirė 19 130 žmonių.

Ši statistika grindžiama duomenimis, surinktais AFP iš nacionalinių tarnybų, taip pat Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) skelbiama informacija.

Jungtinė Karalystė pratęs dėl koronaviruso epidemijos įvestą karantiną dar „mažiausiai“ trims savaitėms, ketvirtadienį paskelbė užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas, šalyje kasdien mirštant šimtams šiuo virusu užsikrėtusių žmonių.

„Vyriausybė nusprendė, kad dabartinės priemonės privalo likti galioti mažiausiai tris savaites“, – sakį D. Raabas, šiuo metu pavaduojantis premjerą Borisą Johnsoną, sveikstantį po koronavirusinės infekcijos COVID-19.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį nurodė atidėti karinį paradą, skirtą paminėti Sovietų Sąjungos pergalės Antrajame pasauliniame kare 75-ąsias metines, dėl koronaviruso keliamo pavojaus dalyviams.

Kalbėdamas per televiziją V.Putinas sakė, kad Pergalės dienos minėjimas Raudonojoje aikštėje bus surengtas vėliau šiais metais.

Anksčiau Rusijos lyderis nusprendė atidėti balandžio 22 dieną numatytą nacionalinį referendumą dėl jo paties inicijuotų prieštaringai vertinamų konstitucijos pataisų, atveriančių jam galimybę pasilikti valdžioje iki 2036 metų.

Šis referendumas ir Pergalės dienos minėjimas daug mėnesių buvo laikomi svarbiausi Kremliaus darbotvarkės renginiais. Sprendimas juos atidėti buvo priimtas po ilgų savaičių svarstymų.

V.Putinas nurodė iki balandžio 30 dienos uždaryti visas, išskyrus būtiniausias, įmones ir perspėjo pareigūnus ruoštis „pačiam nepaprasčiausiam scenarijui“, Rusijoje toliau eksponentiškai augant koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų skaičiui.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas

Rusija kasmet gegužės 9 dieną mini Sovietų Sąjungos pergalę prieš nacistinę Vokietiją, rengdama didžiulius karinius paradus, per kuriuos Raudonąja aikšte žygiuoja tūkstančiai karių, demonstruojami tankai ir kita karinė technika, o virš sostinės rikiuotėmis skrieja kariniai orlaiviai.

Šių metų paradas V.Putinui turėjo tapti itin svarbiu renginiu; jame turėjo dalyvauti daugelio šalių lyderiai ir veteranai iš visos Rusijos.

Maskva iš pradžių nebuvo linkusi atšaukti parado, nors šalyje greitai plito infekcija, tačiau ambicingi planai atrodė vis mažiau realistiški.

Rusijoje pastaruoju metu sparčiai auga infekuotųjų skaičius. Ketvirtadienį pranešta apie rekordinius 3,448 naujus COVID-19 atvejus.

Oficialiais duomenimis, šalyje nustatyti iš viso 27 938 užsikrėtimo ir 232 mirties atvejai, tačiau manoma, kad tikrieji skaičiai yra kur kas didesni.

Ketvirtadienį paskelbtas sprendimas priimtas diena po to, kai šalies veteranų susivienijimai paragino Kremlių atidėti renginį saugumo ir sveikatos sumetimais.

Veteranų laiške valstybės vadovas raginamas „priimti sunkų, bet, mūsų nuomone, teisingą sprendimą surengti karinį paradą kitą dieną“.

Renginys turėtų būti organizuotas, „kai epidemiologinė padėtis leis paradui nekelti grėsmės ir tapti tikromis taikos ir saugumo iškilmėmis visiems jo dalyviams“, rašoma laiške.

„Scanpix“/AP nuotr./Pergalės dienos minėjimas Maskvoje

Būgštavimai dėl naujos atvejų bangos

Gegužės 9 dieną organizuojamo „Nemirtingojo pulko“ masinio renginio, per kurį žygiuotojai neša per Antrąjį pasaulinį karą žuvusių artimųjų portretus, organizatorius paprašė dalyvių šiemet likti namuose dėl koronaviruso keliamo pavojaus.

Sergejus Lapenkovas sakė radijui „Echo Moskvy“, kad jei tūkstančiai žmonių susirinks gatvėse, „gali būti išprovokuota nauja susirgimo banga“.

Prieš prasidėjus pandemijai ketinimą dalyvauti gegužės 9 dienos parade išreiškė daugelis pasaulio lyderių, įskaitant Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną. Buvo planuota, kad pusantros valandos trukmės renginyje dalyvautų 15 tūkst. karių ir būtų demonstruojamos naujausios raketų sistemos.

Kovo pradžioje Vašingtonas pranešė Kremliui, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas renginyje nedalyvaus.

Lieka neaišku, ar kiti Rusijos miestai atsisakys planų Pergalės dienos proga rengti atskiras iškilmes.

Kaimyninės Baltarusijos autokratiškas lyderis Aliaksandras Lukašenka pažadėjo, kad jo šalis, kaip ir planavo, surengs karinį paradą, o valstybinė žiniasklaida ketvirtadienį parodė repeticijoje dalyvavusių tankų kolonas.

Tuo metu Moldova trečiadienį paskelbė atidedanti Pergalės dienos renginius.

Šveicarija ketvirtadienį pranešė nuo balandžio 27-osios pradedanti koronaviruso infekcijos įvestų suvaržymų švelninimą trimis etapais, pirmiausia leidžiant atsidaryti kai kurioms uždarytoms parduotuvėms ir paslaugų tiekėjams. 

Šveicarija praėjusį mėnesį ėmėsi skubių kovos su koronavirusu priemonių, bet visiškos izoliacijos atsisakė. Iš viso per COVID-19 pandemiją šioje šalyje mirė daugiau nei tūkstantis žmonių. 

Gydytojai chirurgai, vaikų lopšeliai, grožio ir masažo salonai galės atnaujinti darbą nuo balandžio 27 dienos, jeigu užtikrins savo klientų ir darbuotojų saugumą, sakoma vyriausybės pranešime.

Ligoninėse galės atlikti visas sustabdytas procedūras, įskaitant planuotas operacijas, taip pat atsidarys statybos ir remonto prekių parduotuvės, augalų pardavimo centrai bei gėlių parduotuvės.

Kitos parduotuvės ir mokyklos duris turėtų atverti gegužės 11 dieną, jeigu sąlygos tam bus palankios, nusprendė Federalinė taryba.

Vėliausiai, nuo birželio 8 dienos, numatoma atidaryti profesines mokyklas ir universitetus, muziejus, zoologijos sodus  ir bibliotekas.

„Atsižvelgusi į epidemiologinę situaciją ir mokslininkų rekomendacijas, Federalinė taryba nusprendė nuo balandžio 27 dienos švelninti visuomenės apsaugos nuo naujojo koronaviruso priemones“, – sakoma vyriausybės pareiškime. 

Šveicarijoje ir Lichtenšteine nustatyti 26 732 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, 1 017 žmonių mirė.

Jungtinėse Valstijose patvirtintų koronaviruso epidemijos aukų skaičius ketvirtadienį viršijo 30 tūkst., rodo Johnso Hopkinso universiteto skelbiami duomenys.

Universiteto tinklalapyje nurodoma, kad nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkio pradžios šalyje mirė 30 990 žmonių.

Šiuo metu JAV pagal COVID-19 aukų skaičių pirmauja pasaulyje. Antra yra Italija, kurioje iki šiol mirė 21 645 žmonės, nors šios šalies gyventojų penkiskart mažiau nei Jungtinėse Valstijose.

Ispanijoje mirė 19 130 šia liga užsikrėtusių žmonių, o Prancūzijoje – 17 167.

Graikija šį mėnesį pradeda šimtų pagyvenusių ir ligotų prieglobsčio prašytojų perkėlimą iš perpildytų pabėgėlių stovyklų šalies salose, kad apsaugotų juos nuo koronaviruso, ketvirtadienį pranešė Migracijos reikalų ministerija.

Pasak ministerijos, 2 380 „pažeidžiamų asmenų“ bus perkelta iš Egėjo jūroje esančių salų į butus, viešbučius ir kitas žemyninėje šalies dalyje esančias stovyklas.

Pareigūnų teigiu, dvi savaites truksianti operacija prasidės po ortodoksų Velykų, švenčiamų balandžio 19 dieną. Tikslus veiksmų kalendorius bus paskelbtas vėliau.

„Šiomis papildomomis apsaugos priemonėmis siekiama sumažinti (koronaviruso) protrūkio pavojų“, – nurodė ministerija.

Į perkeliamųjų sąrašą patenka 200 prieglobsčio prašytojų, vyresnių nei 60 metų amžiaus. Jie bus lydimi savo šeimos narių. Kitą perkeliamą 1 730 asmenų grupę sudaro kitomis ligomis sergantys asmenys ir jų artimieji, sakoma pranešime.

Graikija kol kas nenustatė nė vieno užsikrėtimo koronavirusu atvejo savo migrantų stovyklose, įsikūrusiose Lesbo, Samo, Chijo, Lero ir Koso salose. Tačiau viruso protrūkiai kilo dviejose žemyninėje dalyje esančiose stovyklose.

Europos valstybėms 2016 metais uždarius savo sienas, šiuo metu Graikijoje yra įstrigę maždaug 100 000 prieglobsčio prašytojų.

Daugiausia jų susigrūdę penkiose Egėjo jūros salose netoli Turkijos, kur mažiau nei 6 100 vietų tenka daugiau nei 36 tūkst. žmonių.

Šią savaitę taip pat pradėtas 1 600 be suaugusiųjų šalyje gyvenančių migrantų vaikų iš karo draskomų šalių perkėlimas į kitas Europos valstybes.,

Dvylikos vaikų grupė iš Lesbo, Samo, Chijo trečiadienį išvyko iš Graikijos į Liuksemburgą.

Kita 50 nepilnamečių grupė šeštadienį išvyks į Vokietiją, o dar 20 – vėliau į Šveicariją, informavo Migracijos reikalų ministerija.

Jungtinės Karalystės ligoninėse mirė dar 861 pacientas, kuriam buvo nustatyta koronavirusinė infekcija COVID-19, o bendras epidemijos aukų skaičius šalyje išaugo iki 13 729, rodo ketvirtadienį paskelbti Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys.

Kelias pastarąsias dienas per vieną parą mirusių pacientų skaičius mažėjo, bet ketvirtadienį jis buvo šimtu didesnis negu trečiadienį. 

Vėliausia statistika rodo, kad žmonių, kuriems Britanijoje buvo patvirtinta koronaviruso infekcija, skaičius peržengė 100 000.

Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe ketvirtadienį, siekdamas suvaldyti koronaviruso protrūkį, išplėtė nepaprastosios padėties mastą – dabar ji galios visoje šalyje.

„Teritorija, kur turėtų būti paskelbta nepaprastoji padėtis bus išplėsta nuo septynių prefektūrų iki visų prefektūrų“, – kalbėjo premjeras per medicinos ekspertų, pakviestų aptarti atsaką į COVID-19, susitikimą.

Sh. Abe jau buvo paskelbęs mėnesio trukmės nepaprastąją padėtį septyniose prefektūrose, įskaitant Tokijo regioną, kur neseniai šoktelėjus užsikrėtimo atvejų skaičiui nuskambėjo įspėjimų, kad vietos gydymo įstaigos gali nebesusidoroti su pacientų antplūdžiu.

Šiose vietovėse gyvenantys žmonės raginami likti namuose, nors galiojančios taisyklės nė iš tolo neprilygsta griežtoms karantinavimo priemonėms, kurių ėmėsi daugelis kitų valstybių.

„Scanpix“/AP nuotr./Shinzo Abe

Daugelis kitų Japonijos rajonų jau buvo paskelbę atskirus nepaprastosios padėties režimus, nors jie neturi jokios teisinės galios.

Japonijoje lig šiol užfiksuota palyginti nedaug užsikrėtimo atvejų, nors protrūkis prasidėjo šalyje dar sausio viduryje. Iki ketvirtadienio pasaulio trečioje pagal dydį ekonomikoje iš viso buvo užregistruoti apie 8 500 užsikrėtimo ir 136 mirties atvejai.

Tačiau vietos medikų asociacijos ir ekspertai skambina pavojaus varpais, o Sh.Abe paprašė žmonių, gyvenančių teritorijose, kur paskelbta nepaprastoji padėtis, kontaktuoti su aplinkiniais 70–80 proc. rečiau, siekiant išvengti eksponentinio užkrato plitimo.

Nepaprastoji padėtis leidžia gubernatoriams prašyti žmonių neišeiti į lauką ir reikalauti, kad užsidarytų įmonės, bet šalyje nėra jokių mechanizmų užtikrinti, kad reikalavimų būtų laikomasi, o pažeidėjams neskiriamos baudos.

Tokijo gubernatorė neseniai paragino žmones dirbti iš namų, o savo apkrauta transporto sistema pagarsėjusiame mieste pastarosiomis dienomis smarkiai sumažėjo į darbą keliaujančių žmonių.

Nors kai kurie centriniai rajonai šiuo metu yra neįprastai apleisti, kitos miesto dalys lieka gana judrios, todėl daugelis abejoja, ar dabartinių priemonių pakaks.

Dvi Japonijos medikų asociacijos šią savaitę paskelbė bendrą pareiškimą, kuriuo įspėjo „jau juntančios, kad greitosios medicinos pagalbos sistema žlunga“ ir kad ligoninės nebegali padėti pacientams, kurių sveikata sutriko ne dėl COVID-19.

Tuo metu trečiojo pagal dydį Japonijos miesto Osakos meras paragino gyventojus aukoti plastikinių lietpalčių medicinos darbuotojams, nes jie priversti vietoje apsauginių drabužių naudoti šiukšlių maišus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mano, kad koronaviruso pandemija yra proga jo šaliai bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis, ketvirtadienį paskelbė Kremlius.

„Prezidentas Putinas mano, kad ši pandemija yra laikas padėti vieni kitiems“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, JAV prezidentui Donaldui Trumpui trečiadienį pasiūlius atsiųsti Rusijai dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų.

„Tai labai pozityvu, JAV prezidentas pasakė Putinui apie tokį pasirengimą per neseniai įvykusį pokalbį telefonu“, – sakė D. Peskovas.

Jis pridūrė, kad Rusija pasinaudos D.Trumpo pasiūlymu, „jei to reikės“.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Vladimiras Putinas ir Donaldas Trumpas

Praėjusią savaitę V.Putinas ir D.Trumpas aptarė savo šalių pastangas kovoti su koronavirusu.

Rusija šį mėnesį nusiuntė į Niujorką karinį lėktuvą su pagalbos medicinos priemonėmis kroviniu. Šis miestas yra JAV koronaviruso epidemijos epicentras.

Nuo kovo pabaigos D.Trumpas ir V.Putinas nemažai bendravo; JAV lyderis sakė, kad jie „labai gerai sutaria“, nors dvišaliai santykiai yra prasčiausi nuo Šaltojo karo laikų.

Ketvirtadienį Rusijoje užregistruoti 3 448 nauji užsikrėtimo koronavirusu atvejai, o bendras užsikrėtimo atvejų skaičius beveik pasiekė 28 tūkstančius. Šalyje nuo COVID-19 mirė 232 žmonės.

Tačiau protrūkio epicentru tapusioje Maskvoje naujų užsikrėtimo atvejų skaičius pirmą kartą per šešias dienas sumažėjo.

Pareigūnai perspėjo, kad dėl protrūkio ligoninės Maskvoje ir kitur patiria didžiulį spaudimą.

Lenkijoje COVID-19 testais patvirtinta iš viso 7 771 žmogui, o patvirtintas mirties nuo šios ligos atvejų skaičius yra 292, ketvirtadienį ryte paskelbė pareigūnai.

Lenkijos visuomeninis radijas citavo nacionalinių sveikatos apsaugos tarnybų informaciją, kad per pastarąją parą šalyje užregistruoti 189 nauji užsikrėtimo ir šeši nauji pacientų mirties atvejai.

Naujausios COVID-19 aukos Lenkijoje yra du vyrai ir keturios moterys, kurių amžius – nuo 50 iki 89 metų, socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Ministerija pridūrė, kad visi šeši per praėjusią parą mirę pacientai sirgo gretutinėmis ligomis.

Trečiadienį ministerija paskelbė, kad per ankstesnę parą šalyje nuo koronaviruso mirė 23 žmonės, o naujų užsikrėtimo atvejų užregistruota 380. Diena anksčiau šie skaičiai buvo atitinkamai 18 ir 270.

Ketvirtadienį ryte Sveikatos apsaugos ministerija informavo, kad šalies ligoninėse gydomi 2 607 žmonės, kuriems įtariama koronavirusinė infekcija, 142 220 žmonių yra karantinuoti, o dar 25 923 – stebimi epidemiologų.

774 ligoninėse gydyti COVID-19 pacientai jau pasveiko.

Irane per pastarąją parą nuo COVID-19 mirė 92 žmonės, ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Mehr“.

Antradienį šalyje nuo viruso mirė 98 žmonės, o trečiadienį – 94. Tad paros mirties atvejų skaičius jau trečia diena iš eilės nesiekia šimto. Pirmadienį Irane mirė 111 COVID-19 pacientų.

Iš viso virusas Irane jau nusinešė 4 869 gyvybes.

Bendras užsikrėtimo atvejų skaičius šalyje yra 77 995, o 52 229 pacientai jau laikomi pasveikusiais.

Rusijos gydytojas, neigęs koronaviruso pandemijos rimtumą, paskirtas šalies vyriausiuoju atstovu COVID-19 klausimams, ketvirtadienį paskelbė valstybinė televizija.

Aleksandras Miasnikovas per televiziją „Rossija 24“ pasirodė kaip Rusijos „Informacijos centro koronaviruso situacijai stebėti“ vadovas. Apie jo paskyrimą buvo pranešta trečiadienį.

A.Miasnikovas, vienos Maskvos ligoninės vyriausiasis gydytojas, dažnai kviečiamas į pokalbių laidas, o praėjusį mėnesį plačiai buvo cituojama jo nuomonė, kad koronaviruso grėsmė per daug išpučiama.

Kovo mėnesį interviu ortodoksų kanalui „Spas“ A.Miasnikovas COVID-19 pavadino „įprastu peršalimu“ ir sakė, kad tikimybė užsikrėsti yra itin maža.

„Viskas Dievo rankose“, – sakė jis ir pareiškė, jog viena ezoterinė, būrėjų naudojama „likimo knyga“ prognozuoja, kad „mirtis nuo koronaviruso ištiks vos kelis asmenis iš milijardų“.

„Tad visi tiesiog atsipalaiduokite“, – sakė jis ir pridūrė: „Nesirgau 30 metų, nes netikiu, kad koks nors virusas gali mane įveikti.“

Vėliau jis pripažino, kad nepakankamai įvertino grėsmę.

A.Miasnikovas turi per 180 tūkst. sekėjų socialiniame tinkle „Instagram“, 65 tūkst. sekėjų „YouTube“ ir 45 tūkst. sekėjų „Facebook“.

Ketvirtadienį ryte jis, kaip „Informacijos centro koronaviruso situacijai stebėti“ vadovas, per televiziją ragino rusus kliautis tik oficialiais šaltiniais ir kritikavo „melagingą“ pranešimą apie dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų trūkumą Sankt Peterburge.

Jo paskyrimą griežtai kritikavo opozicija.

„Dabar jis toliau meluos ir pateiks melagingas naujienas kaip tiesą“, – feisbuke parašė opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas.

Ketvirtadienį Rusijoje užregistruoti 3 448 nauji užsikrėtimo koronavirusu atvejai, o bendras užsikrėtimo atvejų skaičius beveik pasiekė 28 tūkstančius. Šalyje nuo COVID-19 mirė 232 žmonės.

Tačiau protrūkio epicentru tapusioje Maskvoje naujų užsikrėtimo atvejų skaičius pirmą kartą per šešias dienas sumažėjo.

Baltarusijoje per praėjusią parą mirus dar keturiems koronavirusu užsikrėtusiems žmonėms, protrūkio aukų šalyje padaugėjo iki 40, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Tuo metu bendras asmenų, kuriems nustatyta koronavirusinė infekcija COVID-19, skaičius išaugo iki 4 204, per parą nustačius dar 476 užsikrėtimo atvejus, sakoma ministerijos pranešime.

Ministerija pridūrė, kad 65 pacientams reikalinga dirbtinė plaučių ventiliacija. Ankstesnę dieną jų buvo 68.

Iki ketvirtadienio Baltarusijoje buvo atlikta daugiau kaip 81 tūkst. testų COVID-19 nustatyti. Šį darbą dabar atlieka 24 laboratorijos.

Europoje koronavirusinė infekcija COVID-19 nusinešė jau daugiau kaip 90 tūkst. žmonių gyvybių, sudarančių daugiau kaip 65 proc. šios pandemijos aukų pasaulyje, rodo naujienų agentūros AFP iki 13 val. 30 min. Lietuvos laiku surinkti oficialių šaltinių duomenys.

Ši statistika grindžiama duomenimis, surinktais AFP iš nacionalinių tarnybų, taip pat Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) skelbiama informaciją.

Praėjus beveik penkioms karantino savaitėms, užsikrėtimo ir mirties atvejų skaičiaus augimas Ispanijoje lėtėja.

Vienoje iš labiausiai dėl viruso nukentėjusių pasaulio šalių naujų ligos atvejų ir mirčių skaičius mažėja jau pastarąsias dvi savaites. 

Tačiau auga susirūpinimas, kad realus mirusiųjų skaičius gali būti didesnis. Madrido ir Katalonijos vietos pareigūnai tvirtina, kad regionuose aukų yra tūkstančiais daugiau nei skelbia oficiali statistika.

Madridas, kur iki ketvirtadienio registruoti  6 877 mirties atvejai, spėja, kad realus mirusiųjų skaičius gali gerokai viršyti 10 000. Tuo metu Katalonija, kur skelbiama apie 3 855 mirties atvejus, mano, kad, pakeitus COVID-19 aukų skaičiavimo metodą realiai aukų būtų beveik dvigubai daugiau.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Atsisveikinimas su koronaviruso aukomis Ispanijoje

Viena COVID-19 aukų tapo populiarus Čilės rašytojas Luisas Sepulveda. Jis mirė šiauriniame Astūrijos regione esančioje ligoninėje, ketvirtadienį pranešė jo leidykla. Rašytojui buvo 70 metų.

Bendras užsikrėtusiųjų skaičius pasiekė 182 816, per praėjusią parą užfiksavus dar 5 183 COVID-19 atvejus. Šiuo metu Ispanija užima antrą vietą pagal užregistruotų užsikrėtimo COVID-19 atvejų skaičių po JAV.

Sveikatos apsaugos pareigūnų teigimu, pandemija pasiekė savo piką balandžio 2 dieną, kai per dieną buvo užregistruota 950 mirčių. Tačiau šalies gyventojai raginami ir toliau laikytis kovo 14 dieną paskelbto karantino; jis tikriausiai dar bus būti pratęstas iki gegužės vidurio.

Karantinas Ispanijoje yra vienas griežčiausių Europoje. Jo metu iš namų galima išeiti tik įsigyti maisto ar medikamentų, vykstant į ligoninę arba prireikus išvesti šunį. Taip pat leidžiama namus palikti svarbiausių tarnybų atstovams ar paslaugų tiekėjams, jeigu jie vyksta į darbą arba iš jo.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos biuras ketvirtadienį pareiškė, kad nepaisant „optimistinių ženklų“ kai kuriose šalyse, kurias labiausiai paveikė koronavirusas, užsikrėtimo atvejų skaičius auga ir artėja prie milijono vien Senajame žemyne.

„Tebesame audros epicentre“, – per spaudos konferenciją sakė PSO Europos regiono direktorius Hansas Kluge. Jis atkreipė dėmesį, kad Europoje patvirtinta maždaug pusė visų pasaulyje nustatytų užsikrėtimo atvejų.

Vis tik H.Kluge pažymėjo, kad PSO pastebėjo teigiamų ženklų, tokių kaip atvejų skaičiaus mažėjimas Ispanijoje, Italijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Šveicarijoje.

Tačiau jis pabrėžė, jog „teigiamus signalus“ tam tikrose šalyse užgožia nekrentantis ar didėjantis sergamumo lygis kitose valstybėse, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, Turkijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje ir Rusijoje.

Daliai Europos šalių pradėjus švelninti tam tikrus suvaržymus, įvestus siekiant užkirsti kelią infekcijos plitimui, H.Kluge paragino vyriausybes nepamiršti įdiegti tinkamus kontrolės mechanizmus.

„Mums gyvybiškai svarbu neprarasti budrumo“, – perspėjo pareigūnas.

Pasak H.Kluge, prieš švelninant apribojimus būtina įsitikinti, jog užkrato perdavimas įrodomai kontroliuojamas.

Šalys taip pat turi pasirūpinti, kad sveikatos priežiūros įstaigos būtų pajėgios „nustatyti, izoliuoti, tirti, atsekti kontaktus ir karantinuoti“ infekuotuosius.

H.Kluge pabrėžė, jog riziką būtina sumažinti iki minimumo perpildytose patalpose ir vietose, kur gyvena pažeidžiami asmenys, pavyzdžiui, senelių namuose.

Darbo vietose taip pat reikia imtis prevencinių priemonių, o šalims būtina valdyti įvežtinių užsikrėtimo atvejų riziką, pridūrė PSO pareigūnas.

Jei vyriausybių strategijos neatitinka šių kriterijų, šiuos planus vertėtų „pergalvoti“, įspėjo H.Kluge.

Trečiadienį Danija tapo pirmąja mokyklas atidariusia Europos šalimi, o Suomija atšaukė draudimą įvažiuoti ir išvažiuoti iš Helsinkio.

Austrija, Italija ir Ispanija taip pat leido atnaujinti veiklą kai kurioms įmonėms.

Šiaurės Ispanijos ligoninėje mirė populiarus Čilės rašytojas Luisas Sepulveda; prieš maždaug šešias savaites jam buvo nustatyta koronavirusinė infekcija COVID-19.

Apie 70-mečio rašytojo mirtį ketvirtadienį pranešė jo leidykla.

„Ovjede mirė rašytojas Luisas Sepulveda“, – sakoma Barselonoje įsikūrusios leidyklos „Tusquets“ pranešime.

Estijoje per praėjusią parą nuo koronaviruso mirė vienas žmogus, patvirtinti 34 nauji užsikrėtimo atvejai.

Per praėjusią parą dėl koronavirusinės infekcijos COVID-19 šalyje ištirti 2 058 žmonės, 34 testų rezultatai buvo teigiami.

Iš viso Estijoje atlikti 36 024 testai dėl koronaviruso, 1 434 iš jų rezultatai buvo teigiami.

Ligoninėse gydomi 137 pacientai, 10 iš jų prijungti prie plaučių ventiliavimo aparatų.

133 žmonės išrašyti iš gydymo įstaigų.

Šalyje patvirtinti 36 mirties nuo koronaviruso atvejai.

Jungtinės Karalystės vyriausybė ketvirtadienį turi pratęsti šalyje dėl koronaviruso infekcijos COVID-19 įvestą karantiną dar trims savaitėms, sergamumui tikriausiai artėjant prie piko, bet specialistams perspėjant, kad mirčių bus daugiau.

Užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas, pavaduojantis po COVID-19 iš ligoninės išrašytą ir toliau sveikstantį ministrą pirmininką Borisą Johnsoną, susitiks su svarbiais ministrais ir padarys atitinkamą pranešimą.

Tačiau vyriausybė jau yra sakiusi, kad mirties nuo COVID-19 atvejų skaičiui toliau augant ir artėjant prie 13 tūkst., dar neatėjo laikas atšaukti kovo 23-ąją paskelbto nurodymo žmonėms neiti iš namų.

„Dar per anksti keisti [tvarką]", – ketvirtadienį BBC televizijai sakė sveikatos apsaugos sekretorius Mattas Hancockas. Jis kalbėjo prieš ministrų kabineto ir specialaus koronaviruso komiteto susitikimus.

„Nors matėme atvejų skaičių [kreivės] plokštėjimą ir, laimei, mirties skaičių [kreivės] plokštėjimą, jos dar nepradėjo eiti žemyn. Kas dėl manęs, tai [skaičiai] dar labai per dideli“, – pabrėžė jis.

Česlovo Gelžinio nuotr./Karantino metas Londone

Pasak M.Hancocko, didžioji dauguma britų laikėsi nurodymų neiti iš namų, išskyrus tuos atvejus, kai reikia pasportuoti ar nusipirkti būtinų dalykų.

„Nenoriu visų šitų gerų pastangų paleisti vėjais“, – sakė M.Hancockas, kuris ir pats buvo užsikrėtęs koronavirusu, bet greitai pasveiko.

„Jei tiesiog atlaisvinsime visas šias priemones, virusas vėl įsisiautės, o mes negalime to leisti“, – nurodė sveikatos apsaugos sekretorius.

Jis nesakė, kiek dar tęsis karantinas, bet įstatyme numatyta, kad priemones reikia persvarstyti kas 21 dieną.

Anglijos vyriausiasis medicinos pareigūnas epidemiologas Chrisas Whitty trečiadienį sakė, kad protrūkis artėja prie savo piko, bet mirties atvejų skaičius tikriausiai toliau didės.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, iki šiol šalies ligoninėse nuo COVID-19 mirė 12 868 žmonės. Tai vienas didžiausių koronaviruso aukų skaičių pasaulyje.

Baltarusijos vyriausybė paprašė Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) skirti iki 1 mlrd. JAV dolerių nuo koronaviruso pandemijos sukeltos ekonominės krizės nukentėjusioms verslo įmonėms paremti.

Ši ERPB paskola būtų skirstoma per didžiuosius šalies valstybinius bankus, pranešė Baltarusijos vyriausybės spaudos tarnyba.

Skelbiama, jog ketvirtadienį įvyko pirmojo vicepremjero ir ERPB viceprezidento Alaino Pilloux pokalbis vaizdo ryšiu.

Latvijoje per praėjusią parą dėl koronavirusinės infekcijos COVID-19 buvo patikrinti 1 406 žmonės, devynių iš jų testų rezultatai buvo teigiami, ketvirtadienį pranešė Ligų profilaktikos ir kontrolės centras.

Šiuo metu COVID-19 patvirtinta 675 Latvijos gyventojams, nuo epidemijos pradžios atlikti testai 31 302 žmonėms.

Ligoninėse gydomi 45 pacientai, trijų iš jų būklė yra sunki.

Iš gydymo įstaigų išrašyti 57 pasveikę pacientai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Mobilus koronaviruso patikros punktas Rygoje

Kaip sakė sveikatos apsaugos ministrė Ilzė Vinkelė, epidemiologai ir infektologai prognozuoja, kad sergamumas piką pasieks balandžio 25 dieną, todėl Latvijoje artimiausiu metu neplanuojama švelninti karantino suvaržymų, nors kitos Europos Sąjungos šalys jau pradėjo tą daryti.

„Jei girdite, kad austrai ar ispanai rengiasi kažką švelninti, prašom prisiminti, kad šiose šalyse įvesti suvaržymai yra labai griežti“, – pabrėžė ministrė.

Kaip pranešta, Latvijos vyriausybė priėmė sprendimą ekstremalią padėtį šalyje pratęsti iki gegužės 12 dienos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad ketvirtadienį paskelbs pirmuosius planus, kaip bus atšaukiamos visoje šalyje taikomos karantino priemonės, Jungtinėse Valstijose jau praėjus koronavirusinės infekcijos COVID-19 epidemijos pikui.

COVID-19 krizė rimsta ir Europoje, kuri taip pat rengia planus suvaržymų atšaukimui.    

Netrukus po šio prezidento pareiškimo buvo pranešta, kad per parą Jungtinėse Valstijose buvo užfiksuota beveik 2 600 naujų mirčių nuo koronaviruso – tai yra naujas rekordas ir didžiausias per vieną parą užfiksuotas mirčių skaičius bet kurioje šalyje. 

„Aišku, kad mūsų agresyvi strategija veikia, – sakė D.Trumpas trečiadienį vėlai vakare per spaudos konferenciją Vašingtone. – Mūšis tęsiasi, bet duomenys rodo, kad visos šalies mastu naujų infekcijos atvejų pikas jau praėjo.“

Prezidentas sakė, kad paskelbs gaires dėl karantino priemonių švelninimo kai kuriose valstijose. Gali būti, kad šios gairės bus įgyvendintos dar iki šio mėnesio galo. 

Kiek anksčiau Vokietija taip pat pristatė planus dėl atsargaus karantino priemonių atšaukimo. Ji pirmoji iš didžiųjų Europos šalių imasi sudėtingo uždavinio vėl užkurti savo ekonomiką neišprovokuojant naujos užsikrėtimų bangos, kol dar nėra sukurta vakcina nuo šio užkrato.       

D.Trumpas, kurio lapkritį laukia nelengvas mūšis dėl galimybės vadovauti šaliai antrą kadenciją, prognozavo, kad didžiausia pasaulyje JAV ekonomika „greitai“ atsigaus po paralyžiaus, kurį sukėlė suvaržymai, įvesti siekiant sulėtinti koronaviruso plitimą.   

Visame pasaulyje COVID-19 atvejų skaičius perkopė 2 mln., rodo naujienų agentūros AFP paskelbti apibendrinti duomenys, surinkti iš oficialių šaltinių.

„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas

Johnso Hopkinso universiteto renkami duomenys rodo, kad koronavirusas jau nusinešė per 134 tūkst. gyvybių. 

Jungtinėse Valstijose per praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 2 569 žmonės, o bendras mirties atvejų skaičius viršijo 28 300.    

Didžiojo dvidešimtuko (G-20) narės Rijade paskelbė vienų metų trukmės skolų moratoriumą skurdžiausioms valstybėms, pasaulio ekonomikai grimztant į giliausią per pastarąjį šimtmetį recesiją.   

Daugelis pasaulio šalių pasmerkė D. Trumpo žodinį išpuolį prieš Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) ir jo paskelbtą sprendimą įšaldyti finansavimą šiai Jungtinių Tautų agentūrai. 

D. Trumpas antradienį nurodė sustabdyti finansavimą PSO, apkaltinęs šią Ženevoje įsikūrusią organizciją „politinį korektiškumą iškeliant virš gyvybes gelbstinčių priemonių“.

Nepaisydamas kritikos JAV prezidentas trečiadienį pakartojo savo kaltinimus, pareiškęs, kad PSO slėpė koronaviruso pavojaus mastą, kai šis užkratas praėjusių metų pabaigoje atsirado Kinijoje, todėl Prancūzija, Italija ir Ispanija buvo užkluptos nepasiruošusios epidemijai.  

„Nelaimei, kitos šalys pasitikėjo PSO“, – kalbėjo D. Trumpas.  

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas pareiškė, jog dabar „ne laikas“ mažinti išteklius PSO veiklai, o JAV milijardierius Billas Gatesas, finansiškai remiantis PSO, D. Trumpo sprendimą įšaldyti finansavimą pavadino „pavojingu“.  

Šiam žingsniui nepritarė ir Vašingtono sąjungininkės Europoje. Jį griežtai pasmerkė ir Kinija bei Iranas, o Rusija nepraleido progos apkaltinti JAV „savanaudiška pozicija“.     

Įvairių Europos šalių ūkininkai dėl koronaviruso pandemijos susidūrė su sezoninės darbo jėgos trūkumu.

Pavyzdžiui, Ispanijoje trūksta braškių rinkėjų, rašo „Deutsche Welle“.

Dėl apribojimų, kurie buvo įvesti dėl koronaviruso, į Ispaniją negalėjo atvykti sezoniniai darbininkai iš Maroko, kurie į šią šalį vyko kiekvienais metais. Be to, į savo gimtąsias šalis grįžo darbininkai iš Rytų Europos.

Huelvos provincijoje, kurioje užauginama 97 proc. ispaniškų braškių, trūksta 25 tūkst. darbininkų.

Sezoninės darbo jėgos iš kitų šalių trūksta ir Vokietijos laukuose. „Deutsche Welle“ duomenimis, šaliai darbui ūkiuose reikia dar 300 tūkst. žmonių.

Vokietija sušvelnino sienos kirtimo apribojimus ir į šalį ėmė vykti Rumunijos piliečiai, rašo leidinys „The EU Observer“. Pavyzdžiui, balandžio 9 dieną Klužo-Napokos miesto oro uoste Rumunijos šiaurės-vakaruose susirinko apie 2 tūkst. sezoninių darbininkų, norinčių išvykti į Vokietiją.

Italijoje sunoko braškės ir reikia rinkti šparagų derlių, tačiau apribojimai taip pat trukdo migrantams darbininkams patekti į šalį, rašo leidinys „Politico“.

Žemės ūkio, maisto ir miško reikalų ministrė Teresa Bellanova pasiūlė leidimus dirbti migrantams suteikti nereikalaujant tam būtinų dokumentų, kad būtų galima išspręsti derliaus surinkimo problemas.

Europos Parlamento tyrimų tarnyba praėjusią savaitę įspėjo, jog dėl migrantų darbininkų trūkumo Europos parduotuvėse gali pakilti kainos, be kita ko, šviežių maisto produktų.

Tūkstančiai Mičigano gyventojų trečiadienį protestavo prieš valstijos valdžios įsakymą žmonėms dėl koronaviruso pandemijos sėdėti namie, pranešė žiniasklaida.

Demonstrantai automobiliais suvažiavo prie valstijos valdžios rūmų jos sostinėje Lansinge, spaudė savo mašinų garsinius signalus ir skandavo „Užrakinkite ją!“, turėdami galvoje gubernatorę Gretchen Whitmer  ir jos įvestas infekcijos stabdymo priemones.

Eismas valdžios rūmų rajone, kur taip pat įvyko mitingas „Operacija „Aklavietė“, buvo blokuotas. Daug žmonių, kurių kai kurie buvo su prezidento Donaldo Trumpo rinkimų kampanijos vėliavėlėmis, nepaisė organizatorių prašymo visą laiką būti savo automobiliuose ir užplūdo gatves.

Mitingą organizavo Mičigano Konservatorių koalicija, palaikanti Respublikonų partiją.

Mičigano įvestos socialinio atstumo priemonės yra vienos griežčiausių JAV. Valstijoje patvirtinta daugiau kaip 27 tūkst. užsikrėtimo koronavirusu atvejų, mirė 1,8 tūkst. žmonių.

G.Whitmer šiemetinėje JAV prezidento rinkimų kovoje remia potencialų Demokratų partijos kandidatą Joe Bideną.

Skiepai nuo COVID-19 galbūt yra vienintelis dalykas, galintis sugrąžinti normalų gyvenimą, trečiadienį sakė Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas, kuris išreiškė viltį, kad vakcina bus sukurta iki šių metų pabaigos.

„Saugi ir veiksminga vakcina gali būti vienintelis įrankis, galintis sugrąžinti pasauliui „normalios būklės“ jausmą, išgelbėdama milijonus gyvybių ir nesuskaičiuojamus trilijonus dolerių“, – pridūrė jis per vaizdo konferenciją su maždaug 50-čia JT priklausančių Afrikos šalių.

A.Guterresas paragino sparčiau kurti vakciną ir padaryti ją prieinamą visiems. Pasak JT vadovo, skiepai turi teikti „visuotinę pasaulinę naudą“ ir „sudaryti sąlygas mums kontroliuoti pandemiją“.

„Mums reikia ambicingų pastangų siekiant užtikrinti, kad tar

AFP/„Scanpix“ nuotr./Antonio Guterresas

ptautiniai tarpininkai suderintai, integruotai ir naudingiausiu būdu iki maksimumo padidintų greitį ir mastą, kurių reikia visuotiniam tokios vakcinos paskirstymui iki 2020 metų pabaigos“, – pabrėžė A.Guterresas.

Jis nurodė, kad po kovo 25-ąją paskelbto jo prašymo paaukoti 2 mlrd. dolerių (1,83 mlrd. eurų) visapusiškam JT humanitariniam atsakui į pandemiją kol kas surinkta maždaug 20 proc. tos sumos.

Per Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) JT galėjo aprūpinti 47 Afrikos šalis COVID-19 testais, sakė generalinis sekretorius.

Jis taip pat gyrė kelių Afrikos vyriausybių pastangas švelninti pandemijos pasekmes ir paminėjo Ugandą, kuri davė kompanijoms daugiau laiko mokesčiams deklaruoti, Namibiją, kuri parūpina skubių pajamų darbo netekusiems žmonėms, Žaliąjį Kyšulį, teikiantį pagalbą maistu, ir Egiptą, sumažinusį mokesčius pramonei.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad jo šalyje koronavirusinės infekcijos COVID-19 epidemijos pikas jau praėjo, tad atsivėrė kelias jo planams įgyvendinti gaires, kad būtų galima pradėti „atidaryti“ šalį.

Per savo eilinę spaudos konferenciją D.Trumpas pareiškė, kad naujausi duomenys yra „padrąsinantys“, bei sakė, jog jie „suteikė mums labai tvirtą padėtį baigti rengti gaires valstijoms dėl šalies atidarymo“.

Prezidentas sakė, kad šios gairės bus paskelbtos ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose.

Manoma, kad jos leis sušvelninti socialinio atstumo taisykles tose vietose, kuriose koronaviruso perdavimo galimybė yra maža, tačiau jos liks galioti labiau nukentėjusiose vietose. Galutinius sprendimus priims valstijų gubernatoriai.

JAV trečiadienį užfiksuota beveik 2 600 naujų mirčių nuo koronaviruso – tai yra naujas rekordas ir didžiausias per vieną parą užfiksuotas mirčių skaičius bet kurioje šalyje, rodo Johnso Hopkinso universiteto renkami duomenys.

Per praėjusią parą JAV užregistruotos 2 569 mirtys, o bendras aukų skaičius šalyje siekia 28 326.