Koronavirusas pasaulyje: mirčių nuo COVID-19 skaičius pasaulyje viršijo 240 000

Pasaulyje mirčių nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 skaičius šeštadienį viršijo 240 tūkst., rodo naujienų agentūros AFP iš oficialių šaltinių renkami duomenys.

Naujienų agentūra pažymėjo, kad 85 proc. mirčių įvyko Europoje ir Jungtinėse Valstijose.

Visame pasaulyje užfiksuota 240 231 mirtis ir 3 371 435 užsikrėtimo atvejų. Europa yra labiausiai nukentėjęs žemynas, kur užregistruotos 141 475 mirtys iš 1 516 635 užsikrėtusieji.

Didžiausias mirčių skaičius užfiksuotas Jungtinėse Valstijose – 65 173, po jos rikiuojasi Italija (28 236), Didžioji Britanija (28 131), Ispanija (25 100) ir Prancūzija (24 594).

Italija šeštadienį pranešė apie į viršų šoktelėjusį mirčių nuo koronaviruso skaičių. 

Pasak Civilinės saugos tarnybos, šalyje užfiksuotas didžiausias paros mirčių nuo balandžio 21 dienos skaičius – 474.

Likus dviem dienoms iki numatyto karantino švelninimo, bendras mirčių skaičius pasiekė 28 710.

Pagal šį rodiklį Italiją lenkia tik Jungtinės Valstijos.

Jungtinė Karalystė šeštadienį pranešė, kad koronavirusas nusinešė dar 621 žmogaus gyvybę.

Bendras mirties atvejų skaičius šalyje pasiekė 28 131.

Šiuo metu JK užima antrą vietą Europoje pagal šį rodiklį po Italijos.

Vyriausybė pranešė, kad šalyje užsikrėtimas koronavirusu nustatytas 182 260 žmonių. Per parą šis skaičius padidėjo 4806 atvejų. 

Visgi, pasak vyriausybės, šalyje sumažėjo hospitalizuotų asmenų skaičius.

Prancūzijos vyriausybė šeštadienį nusprendė pratęsti nepaprastosios padėties sveikatos apsaugos srityje režimą dar dviem mėnesiams iki liepos 24 dienos, pranešė sveikatos ministras Olivier Veranas.

Pasiūlyme, kuris bus pateiktas parlamentui pirmadienį, sakoma, kad sprendimas atšaukti nepaprastąją padėtį, įvestą kovo 24 dieną, būtų „per ankstyvas“ ir „protrūkio rizika“ galėtų išaugti.

Įstatyme taip pat numatyta karantino sąlyga žmonėms, atvykstantiems į Prancūziją iš užsienio.

„Turėsime kurį laiką gyventi su virusu“, – po ministrų kabineto posėdžio pažymėjo vidaus reikalų ministras Christophe'as Castaneras.

„Mokysimės gyventi su virusu. Štai kas laukia artimiausiais mėnesiais“, – pridūrė jis.

Taip pat pasiūlyme siūloma sukurti „informacinę sistemą“, skirtą stebėti užsikrėtusius asmenis ir jų kontaktus.

Vyriausybės atstovė Sibeth Ndiaye teigė, kad įstatymo projektas pirmadienį bus pateiktas Senatui, o greičiausiai kitą dieną – ir Nacionalinei asamblėjai.

Prancūzija yra viena iš labiausiai nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusių Europos valstybių. Čia užfiksuoti 24 594 mirties atvejai ir 167 346 užsikrėtimo atvejai.

Taip pat vyriausybė paskelbė apie laipsnišką kai kurių ribojamųjų priemonių panaikinimą nuo gegužės 11 dienos, įskaitant pradinių mokyklų veiklos atnaujinimą.

Siūlomas įstatymo projektas taip pat apima karantino švelninimo aspektus, teigė O.Veranas.

Ispanija šeštadienį po 48 dienas trukusio karantino leido šalies gyventojams vėl išeiti pasivaikščioti ar pasportuoti.

Beveik 47 mln. Ispanijos gyventojų nuo kovo 14 dienos išgyveno vieną griežčiausių karantinų pasaulyje – suaugusiesiems buvo leidžiama išeiti iš namų tik nusipirkti maisto, vaistų ar pavedžioti šunis.

Karantinas buvo pratęstas praėjusio mėnesio pabaigoje iki gegužės 9 dienos, tačiau ministras pirmininkas Pedro Sanchezas antradienį pristatė laipsniško karantino švelninimo keturiais etapais planą, kuris turėtų būti įgyvendintas iki birželio pabaigos.

Pagal šį planą, praėjusią savaitę jaunesniems nei 14 metų vaikams buvo leista išeiti pasivaikščioti į lauką, o šeštadienį apribojimai buvo dar labiau sušvelninti.

„Šiandien pirmą kartą išėjau trumpam pasivaikščioti“, – kalbėjo dukters prilaikoma 87 metų Amalia Garcia Manso, vaikštinėjusi pagrindine Madrido gatve – moteris dėvėjo veido kaukę ir mūvėjo pirštines.

„Tai skaudu – man skaudu matyti, kad visas Madridas uždarytas“, – kalbėjo ispanė.

Ispanija yra tarp labiausiai nukentėjusių nuo koronaviruso pandemijos pasaulio šalių. Oficialiais duomenimis, šalyje koronavirusu užsikrėtė daugiau kaip 215 000 žmonių, o mirė beveik 25 000.

„Kaip vaikas per Kalėdas“

Nepaisant karantino švelninimo, daug apribojimų išliko. Miestuose, kuriuose gyvena daugiau nei 5 tūkst. gyventojų, vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės negali palikti namų tuo pačiu metu.

Laiko tarpsniai nuo 10 val. iki vidurdienio ir nuo 19 iki 20 val. yra skirti žmonėms nuo 70 metų ir jų palydovams.

Nuo 6 val. iki 10 val. ir nuo 20 val. iki 23 val. vyresni nei 14 metų paaugliai ir suaugusieji gali išeiti pasivaikščioti ne toliau nei vieno kilometro atstumu nuo savo namų, ne daugiau kaip po du iš to paties namų ūkio.

Netoli centrinio Madrido parko „Retiro“, kuris tebėra uždarytas, buvo matyti sportuojantys gyventojai, kai kurie – grupelėmis.

Tuo tarpu netoliese stovėjęs policininkas per garsiakalbį ragino žmones bėgioti šaligatviais, o ne gatve.

Įprastai triukšmingoje Chueca rajone gyvenantis 42 metų finansų konsultantas Marcosas Abeytua papasakojo atsikėlęs 7 val. ryto, kad galėtų pabėgioti – pasak vyro, įprastomis sąlygomis jis to nebūtų daręs, nes greičiausiai dar ilsėtųsi po triukšmingo penktadienio vakaro.

„Po tiek apribojimo savaičių labai norėjau išeiti į lauką, bėgti, pamatyti pasaulį, – sakė jis. – Vakar buvau kaip vaikas per Kalėdas.“

Popietės skirtos jaunesniems nei 14 metų vaikams, kurie gali išeiti iš namų lydimi suaugusio asmens nuo vidurdienio iki 17 valandos.

Rusija šeštadienį pranešė apie rekordinį naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų per parą skaičių – beveik 10 000.

Rusijos institucijos pranešė, kad užsikrėtusiųjų skaičius padidėjo 9623 ir pasiekė 124 054.

Visgi oficialus mirtingumo rodiklis yra žemas, palyginus su tokiomis šalimis kaip Italija, Ispanija ir JAV.

Per pastarąsias 24 valandas šalyje mirė 57 koronavirusu užsikrėtę žmonės, o bendras mirčių skaičius pasiekė 1222.

Maskvos meras Sergejus Sobianinas teigė, kad Rusijos sostinė, kuri tapo infekcijos epicentru, dar nepasiekė protrūkio piko.

„Akivaizdu, kad grėsmė didėja“ – šeštadienį tinklaraščio įraše teigė S.Sobianinas.

Maskvoje užfiksuoti 5358 nauji užsikrėtimo atvejai, taigi bendras užsikrėtusiųjų sostinėje rodiklis pasiekė 62 658.

S.Sobianinas taip pat teigė, kad maždaug 2 proc. Maskvos gyventojų – arba daugiau nei 250 000 žmonių – yra užsikrėtę koronavirusu.

„Remiantis įvairių gyventojų grupių atrankos tyrimais, tikrasis užsikrėtusiųjų skaičius sudaro apie 2 proc. visų Maskvos gyventojų“, – teigė Maskvos meras.

Remiantis oficialia statistika, Maskvoje gyvena 12,7 mln. gyventojų, tačiau manoma, kad realus skaičius yra didesnis.

S.Sobianinas teigė, kad Maskva smarkiai padidino tyrimų pajėgumus ir pridūrė, kad miestas sugebėjo „užkirsti kelią infekcijos plitimui“ įvedęs saviizoliacijos taisykles ir ėmęsis kitų priemonių.

Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerija penktadienį pranešė, kad auga užsikrėtusių vaikų skaičius. Du vaikai mirė, dar 11 yra sunkios būklės.

Baltarusijoje per pastarąją parą nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 mirė dar keturi žmonės, o bendras aukų skaičius padidėjo iki 97, šeštadienį informavo Sveikatos apsaugos ministerija.

Be to, buvo patvirtinta 911 naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų. Bendras asmenų, kuriems testais buvo patvirtinta COVID-19, skaičius padidėjo iki 15 828.

Nuo protrūkio pradžios iš gydymo įstaigų išrašyta 3117 koronavirusine infekcija persirgusių pacientų.

Šalyje jau buvo atlikta per 195 430 tyrimų dėl COVID-19, iš jų 8,2 proc. rezultatai buvo teigiami.

Vis daugiau JAV valstijų ėmus švelninti karantino priemones, nors toliau daugėja naujuoju koronavirusu užsikrėtusių žmonių mirčių, šalies institucijos patvirtino eksperimentinį vaistą, skirtą sunkios būklės COVID-19 pacientams gydyti.

Viso pasaulio mokslininkai šiuo metu ieško būdų, kurie leistų sėkmingai gydyti COVID-19 pacientus. Koronavirusas, kuriuo visame pasaulyje jau užsikrėtė daugiau nei 3,3 mln. žmonių, privertė beveik pusę žmonijos laikytis tam tikrų karantino priemonių ir sudavė stiprų smūgį pasaulinei ekonomikai.

JAV institucijos penktadienį suteikė leidimą naudoti antivirusinį vaistą remdesivirą, sukurtą gydyti Ebolos virusu užsikrėtusius pacientus, kai svarbus tyrimas parodė, jog vaistas spartina sunkios būklės COVID-19 pacientų sveikimą.

„Tai tikrai labai perspektyvi galimybė“, – penktadienį Baltuosiuose rūmuose pareiškė prezidentas Donaldas Trumpas.

Spaudos konferencijoje dalyvavo ir remdesivirą sukūrusios biofarmacijos bendrovės „Gilead Sciences“ generalinis direktorius Danielis O'Day.

Vaistas veikia įsiterpdamas į viruso genomą ir blokuodamas jo replikacijos procesą.

Pastaruoju metu JAV institucijos susidūrė su vis didesniu namuose priverstų likti gyventojų nepasitenkinimu.

Jungtinės Valstijos, kuriose užfiksuota apie 1,1 mln. patvirtintų koronaviruso atvejų, o mirė beveik 65 tūkst., pagal pandemijos aukų skaičių pirmauja pasaulyje, todėl D.Trumpas nekantrauja atrasti veiksmingų sprendimų, bedarbių skaičiui šalyje pasiekus kelias dešimtis milijonų.

„Tikimės, kad neperžengsime 100 000 mirčių ribos – nors tai yra siaubingas skaičius“, – pareiškė D.Trumpas, kiek anksčiau šią savaitę kalbėjęs apie galimybę, jog epidemija šalyje pareikalaus 60–70 tūkst. gyvybių.

Europos užsikrėtusiųjų naujuoju koronavirusu skaičius viršijo 1,5 mln. ir sudaro kiek mažiau nei pusę visų pasaulyje užregistruotų susirgimo COVID-19 atvejų, šeštadienį pranešė naujienų agentūra AFP, remdamasi oficialių šaltinių duomenimis.

Iki 8.50 val. Grinvičo (11.50 val. Lietuvos) laiku paskelbti duomenys rodo, kad Europoje, smarkiausiai COVID-19 pandemijos paveiktame žemyne, nuo protrūkio pradžios buvo užregistruoti 1 506 853 užsikrėtimo atvejai, o 140 260 pacientų mirė.

Pasaulyje iki šiol buvo nustatyti 3 350 224 COVID-19 atvejai, iš jų 238 334 buvo mirtini.

Ispanijoje buvo nustatyta 215 216 užsikrėtimo atvejų ir 24 824 mirtys. Italijoje – 207 428 užsikrėtimo atvejai ir 28 236 mirtys, Jungtinėje Karalystėje – atitinkamai 177 454 ir 27 510), Prancūzijoje – 167 346 ir 24 594, o Vokietijoje – 161 703 ir 6575. Bendras pandemijos aukų skaičių šiose penkiose Europos valstybėse yra didesnis kaip 150 000.

Vis dėlto šie duomenys, apibendrinti AFP pagal nacionalinių sveikatos apsaugos tarnybų ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) informaciją, veikiausiai atspindi tik dalį tikrojo užsikrėtusiųjų skaičiaus, nes daugelis šalių testus atlieka tik asmenims, kuriems pasireiškia sunkūs simptomai.

Estijoje per pastarąją parą mirė dar vienas naujuoju koronavirusu užsikrėtęs pacientas ir buvo patvirtinti penki susirgimo COVID-19 atvejai, šeštadienį pranešė Sveikatos apsaugos departamentas.

Pietvakarinio Pernu miesto ligoninėje mirus 82 metų vyrui bendras koronaviruso epidemijos Estijoje aukų skaičius padidėjo iki 53.

Iš penkių naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų keturi buvo nustatyti Taline, dar vienas – vakarinėje Lenemos apskrityje.

Šeštadienį ryte šalies ligoninėse buvo gydomi 74 koronavirusu užsikrėtę žmonės. Septyni sunkios būklės pacientai gydomi intensyviosios reanimacijos skyriuose.

Iš gydymo įstaigų buvo išrašyti 244 COVID-19 persirgę pacientai, o bendras pasveikusiųjų skaičius padidėjo iki 256.

Iki šiol Estijoje atlikti 54 464 pirminiai testai COVID-19 infekcijai nustatyti. Iš jų 1699 buvo teigiami, nurodė Sveikatos apsaugos departamentas.

Latvijoje per pastarąją parą atlikti 1982 testai koronavirusinei infekcijai COVID-19 nustatyti, bet tik vienas jų buvo teigiamas, rodo šeštadienį paskelbti Ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenys.

Bendras užsikrėtusių naujuoju koronavirusu skaičius šalyje padidėjo iki 871. Jie buvo nustatyti atlikus iš viso 63 102 testus.

Šalyje persirgę koronavirusu pasveiko 348 žmonės, 16 užsikrėtusiųjų mirė.

Per pastarąją parą Latvijoje nebuvo naujai hospitalizuota žmonių, kuriems patvirtinta COVID-19. Iš šiuo metu šalies ligoninėse gydomų 34 koronavirusu užsikrėtusių pacientų dviejų būklė yra sunki. Iš gydymo įstaigų išrašyti 96 pasveikusieji.

Sveikatos apsaugos ministrė Ilzė Vinkelė per „Twitter“ parašė, kad naujausi duomenys yra gera žinia.

„Esama vietos atsargiam optimizmui. Išlaikykime šią kryptį ateinančias tris dienas. Tai bus gera dovana Latvijos nepriklausomybės atkūrimo 30-osioms metinėms“, – pažymėjo ministrė.

Vokietijos turizmo milžinei TUI priklausančiame kruiziniame laive šiuo metu karantinuojama beveik 3 000 įgulos narių, nustačius, kad vienas jų yra užsikrėtęs koronavirusu, penktadienį pranešė bendrovė.

Penkiolika laivo „Mein Schiff 3“ įgulos narių, kuriems pasireiškė nestiprūs gripo simptomai, buvo ištirti, o vieno jų COVID-19 tyrimo rezultatas pasirodė esąs teigiamas.

Visi 2899 įgulos nariai iki tolimesnio pranešimo liks laive, prišvartuotame jo registracijos uoste Kukshafene Šiaurės jūros pakrantėje, pažymima TUI pranešime.

Bendrovė pridūrė, kad kruiziniame laive nebuvo keleivių.

Pasaulinė turizmo lyderė TUI yra susitarusi dėl 1,8 mlrd. eurų trumpalaikės paskolos su Vokietijos vyriausybe, skirtos sušvelninti COVID-19 pandemijos poveikį vienam labiausiai nukentėjusių sektorių.

Niujorke veikiantys slaugos namai penktadienį pranešė apie 98 pacientų – kurie, kaip manoma, buvo užsikrėtę koronavirusu – mirtį.

„Tai absoliučiai siaubinga, – pareiškė Niujorko meras Billas de Blasio. – Tai neįkainojama netektis, ir tiesiog neįmanoma įsivaizduoti, kad vienoje įstaigoje mirtų toks skaičius žmonių.“

Visgi nėra žinoma, ar Manhatane įsikūrusiuose slaugos namuose „Isabella Geriatric Centre“ kilusią mirčių bangą galima laikyti iki šiol didžiausio masto tokiu įvykiu Jungtinėse Valstijose, kadangi mieste veikiantys slaugos namai pasirinkę skirtingus būdus pranešti apie fiksuojamų mirčių skaičių. Penktadienį valstija pranešė, kad minėtuose slaugos namuose mirė 13 žmonių.

Vis dėlto 705 vietų centro darbuotojai patvirtino, kad trečiadienį mirė 46 pacientai, kurių COVID-19 testai buvo teigiami, o dar 52, kaip įtariama, yra užsikrėtę virusu. Kai kurie pacientai mirė slaugos namuose, kiti – po gydymo ligoninėse.

Mirusiųjų skaičius taip išaugo, kad slaugos namai užsakė vilkiką–šaldytuvą palaikams laikyti, kadangi laidotuvių namai dirba nebespėdami paimti visų mirusiųjų.

„Isabella“, kaip ir visi kiti Niujorko slaugos namai, iš pradžių turėjo tik ribotas galimybes vykdyti plataus masto ir nuoseklų pacientų testavimą, kad galėtų nedelsiant diagnozuoti institucijos gyventojus ir darbuotojus, – elektroniniame laiške parašė slaugos namų atstovė spaudai Audrey Waters. – Nepaisant mūsų pastangų greitai atskirti asmenis, kuriems pasireiškė simptomai, tai sukliudė nustatyti tuos, kurie užsikrėtė ir kuriems nepasireiškė simptomų.“

„Slaugos namai taip pat susidūrė su personalo trūkumo problema, privertusia pasamdyti papildomos pagalbos ir sutrukdžiusia laiku pasirūpinti darbuotojų apsaugos priemonėmis. A.Waters teigė, kad šiuo metu slaugos namai jau turi galimybę atlikti „daugiau tyrimų“. 

Pirmą kartą apie mirčių skaičių slaugos namuose pranešė vietos kabelinė naujienų televizija NY1.

Nuo pirmųjų COVID-19 protrūkio dienų buvo žinoma, kad padėtis slaugos namuose – itin kebli. Naujienų agentūros AP duomenimis, ypač smarkiai nukentėjo Niujorke veikiantys slaugos namai, o nuo ketvirtadienio juose mirė mažiausiai 3065 žmonių – daugiausia visos šalies mastu, rodo AP skaičiavimai.

Valstijos Sveikatos apsaugos departamentas pranešė, kad yra gavęs „pranešimų apie protrūkius“ iš 239 slaugos namų, įskaitant mažiausiai šešias įstaigas, kuriose mirė 40 ar daugiau pacientų.

„Vienintelis dalykas, kurį dabar žinome apie slaugos namus – kad status quo, švelniai tariant, negali toliau tęstis,– kalbėjo B.de Blasio. – Viskas turi pasikeisti.“

Miesto valdininkai „visais būdais stengiasi suteikti pagalbą“, pridūrė meras ir pridūrė, kad, kad merija Manhatano Vašington Haitso kvartale įsikūrusiems „Isabella Geriatric Centre“ slaugos namams skyrė tūkstančius respiratorių.

Rusijos statybų ministras Vladimiras Jakuševas hospitalizuotas dėl koronaviruso infekcijos, penktadienį pranešė šalies žiniasklaida.

Ši žinia buvo paskelbta kitą dieną po premjero Michailo Mišustino pareiškimo, kad jam irgi buvo patvirtinta COVID-19.

Kaip praneša naujienų agentūra „Interfax“, koronavirusu taip pat užsikrėtė statybų ir būsto reikalų ministro pavaduotojas, Rusijoje toliau plintant ligai, pasiekusiai net ir aukščiausio rango valdžios pareigūnus.

„Gydysiuosi prižiūrint gydytojams vienoje iš Maskvos ligoninių“, – „Interfax“ sakė V.Jakuševas.

Jį pavaduoti buvo paskirtas viceministras Nikita Stasišinas.

Premjeras M.Mišustinas ketvirtadienį pranešė, jog turės izoliuotis, kad apsaugotų kolegas.

Prezidentas Vladimiras Putinas, pats jau ne pirmą savaitę nedalyvaujantis tiesioginiuose susitikimuose, M.Mišustiną pavaduoti laikinai paskyrė jo pirmąjį pavaduotoją Andrejų Belousovą, sakoma Kremliaus tinklalapyje.

Rusija dabar pirmauja Europoje pagal užregistruojamų naujų COVID-19 atvejų skaičių. Ketvirtadienį užsikrėtusiųjų skaičius viršijo 100 000.

Iki šiol šalyje patvirtintas 114 431 koronaviruso infekcijos atveji ir 1169 pacientų mirtys, daugiausiai – Maskvoje ir jos apylinkėse bei antrajame pagal dydį šalies mieste Sankt Peterburge.

V.Putinas šią savaitę pripažino, kad padėtis išlieka „labai sunki“, o pareigūnai sakė, kad epidemija savo piko Rusijoje dar nepasiekė.

Nors užsikrėtimo atvejų stabiliai daugėja, vyriausybė nurodė galinti nuo gegužės 12-osios pradėti palaipsniui švelninti karantino priemones, bet šio proceso sparta priklausys nuo padėties regionuose,

Ukrainoje per praėjusią parą užregistruota dar 550 koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų ir septynios užsikrėtusiųjų mirtys, šeštadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras Maksymas Stepanovas.

Pasak jo, bendras užsikrėtusiųjų skaičius išaugo iki 11 411 žmonių.

„Ukrainoje per praeitą parą užfiksuota 55 naujų susirgimo koronavirusine infekcija atvejų, tarp jų – 17 vaikų ir 96 medicinos darbuotojai“, – per spaudos konferenciją sakė M.Stepanovas.

„Gydymo įstaigose hospitalizuota 117 žmonių. Per parą 85 žmonės pasveiko, septyni – mirė“, – pridūrė jis.