Koronavirusas pasaulyje: Didžiojoje Britanijoje karantinas pratęsiamas iki birželio 1 dienos

Jungtinėje Karalystėje apribojimai dėl koronaviruso pandemijos galios bent iki birželio 1-osios, sekmadienį pranešė premjeras Borisas Johnsonas, pristatęs atsargius planus, kaip bus švelninamas prieš septynias savaites įvestas karantinas.

„Dar ne laikas paprasčiausiai užbaigti karantiną šią savaitę“, – sakė premjeras per kreipimąsi, kuris buvo transliuojamas per televiziją. 

Premjeras sakė, kad asmenys, negalintys dirbti iš namų, pavyzdžiui, dirbantieji statybose ar gamyklose, „turėtų būti aktyviai skatinami eiti į darbą“ nuo pirmadienio.

Vis dėlto jie neturėtų vykti į darbą viešuoju transportu bei privalo laikytis socialinio atstumo taisyklių, nurodė B.Johnsonas.

Pasak premjero, nuo trečiadienio bus atšaukta taisyklė, leidžianti tik vieną kartą per dieną išeiti į lauką pasportuoti.

Jis nurodė, kad žmonės galės degintis saulėje, važiuoti į kitas vietas ir sportuoti lauke, bet tik su savo namiškiais.

Ministras pirmininkas, savaitę praleidęs ligoninėje, nes sirgo koronavirusine infekcija COVID-19, pabrėžė, kad visi, būdami viešumoje, privalo laikytis socialinio atstumo taisyklių ir kad bus padidintos baudos už jų pažeidimą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas

Britanijoje patvirtinta beveik 32 tūkst. mirčių, susijusių su COVID-19; pagal šį rodiklį šalis užima pirmą vietą Europoje ir antrą pasaulyje – ją lenkia tik JAV.

B.Johnsonas teigė, kad jo vyriausybė sugebėjo atlikti tam tikrus karantino sąlygų pakeitimus, nes hospitalizuojamųjų dėl COVID-19 bei su koronavirusu susijusių mirčių skaičius JK mažėja. Tačiau jis sakė, kad dabar „būtų beprotybė mesti tą laimėjimą leidžiant kilti antrai bangai“.

Jis nurodė, kad daugiau informacijos apie tai, ką jis pavadino „sąlyginiu planu“, bus pristatyta parlamente pirmadienį.

Remiantis šiuo planu, numatyta penkių fazių COVID-19 pavojaus lygio skalė, panaši į esamą saugumo grėsmių sistemą, kur vienetas atitinka žemiausią pavojaus lygį, o penketas – aukščiausią.

B.Johnsonas teigė, kad JK per koronaviruso protrūkį buvo ketvirtame lygyje, o norint pereiti į trečią lygį, reikia „atsargių žingsnių“, net jei užkrečiamumo lygis visoje šalyje yra nevienodas.

„Antrame etape, anksčiausiai nuo birželio 1 dienos,.. mes tikimės, kad galėsime pradėti laipsniškai atnaujinti parduotuvių darbą ir etapais sugrąžinti į mokyklą pradinukus“, – pridūrė jis.

Jis teigė besitikintis, kad daugiau viešų vietų galės atsidaryti nuo liepos pradžios, jei ten bus saugu ir jos užtikrins socialinio atstumo laikymąsi.

Premjeras taip pat perspėjo, kad į šalį lėktuvais atvyksiantys žmonės privalės karantinuotis.

B.Johnsonas nurodė, kad apribojimai gali būti atnaujinti – taip pat ir atskirose vietose – jei padaugės naujų užsikrėtimo atvejų.

„Mes jau esame įveikę pradinę viršūnę, tačiau dažnai pavojingesnis yra leidimasis nuo kalno“, – pridūrė jis.

COVID-19 ligos plitimas daugumoje Balkanų šalių pastarąją savaitę toliau silpo, o geriausiai šiame regione su šia liga tvarkosi Juodkalnija, rodo bene naujausius naujojo koronaviruso pandemijos oficialius duomenis skelbiančio portalo „Worldometers“ duomenys.

Vien tik per pastarąją parą 10,72 mln. gyventojų turinti Graikija patvirtino tik šešis naujus COVID-19 atvejus, o jų skaičius šalyje padidėjo iki 2716 (prieš savaitę buvo 2626). Naujų šios ligos pacientų mirčių neužfiksuota – 151 (144).

Šiaurės Makedonija (2,08 mln. gyventojų) – 1642 atvejų (prieš savaitę – 1511), iš jų 20 naujų, 91 mirtys (84).

Juodkalnijoje (0,63 mln. gyventojų) naujų susirgimų šia liga ir su ja siejamų mirčių per pastarąją parą nepatvirtinta – atitinkamai 324 (322) ir devynios (aštuonios).

Albanija (2,85 mln. gyventojų) – 868 atvejai (prieš savaitę – 795) atvejai, iš jų 12 naujų, 31 mirtis (31).

Kroatija (4,08 mln. gyventojų) – 2187 patvirtintų COVID-19 ligos atvejų (2187), iš jų 11 nauji, 90 mirtys (79), iš jų trys naujos.

Serbija (7 mln. gyventojų) – 10 114 atvejų (9464), iš jų 82 nauji, 215 mirtys (192), iš jų dvi naujos.

Bosnija ir Hercogovina (3,32 mln. gyventojų) – 2117 atvejai (1857), iš jų 27 nauji, 107 mirtys (77), iš jų penkios naujos.

Slovėnija (2,07 mln. gyventojų) – 1457 atvejai (1439), iš jų trys per pastarąją parą, 102 mirtys (96), iš jų viena nauja.

Bulgarija (7 mln. gyventojų) – 1965 atvejų (1618), iš jų 44 nauji, 91 mirtys (73), iš jų viena nauja.

Rumunija (19,41 mln. gyventojų) – 15 362 atvejai (13 163), iš jų 231 naujas, 961 mirčių (790), iš jų 22 naujos.

Prancūzija sekmadienį pranešė, kad per pastarąsias 24 valandas nuo koronaviruso mirė 70 žmonių – tai mažiausias paros mirčių rodiklis per pastarąsias savaites.

Iš viso ligoninėse ir slaugos namuose nuo COVID-19 mirusių žmonių skaičius pasiekė 26 380, pranešė Prancūzijos sveikatos apsaugos ministerija.

Nuo kovo 17 dienos, kai Prancūzijoje buvo įvestas karantinas, tai buvo mažiausias paros mirčių skaičius.

Vokietijoje koronaviruso protrūkis, regis, vėl įgauna pagreitį, parodė oficialūs sekmadienį paskelbti duomenys, praėjus vos kelioms dienoms po to, kai kanclerė Angela Merkel pareiškė, jog šalis pamažu gali grįžti į normalią būseną.

Epidemiologinę padėtį šalyje stebintis Roberto Kocho institutas (RKI) pranešė, kad užkrečiamumo rodiklis padidėjo iki 1,1 – tai reiškia, kad 10 žmonių, sergančių COVID-19, užkrečia vidutiniškai 11 kitų žmonių.

RKI perspėjo, jog tam, kad užkrečiamumo lygį būtų galima laikyti kontroliuojamu ir lėtėjančiu, užkrečiamumo rodiklis turi neviršyti 1.

Dar trečiadienį šis rodiklis siekė 0,65.

Visgi nuo tada šalis pranešė apie naujų atvejų židinius mėsos perdirbimo įmonėse ir vyresnio amžiaus žmonių globos namuose.

RKI perspėjo, kad dar per anksti daryti išvadas, tačiau teigė, jog naujų infekcijų skaičių „artimiausiomis dienomis reikės stebėti labai atidžiai“.

Naujausi duomenys sukėlė nerimą, nes vos trečiadienį A. Merkel paskelbė, jog Vokietijoje „pirmasis pandemijos etapas“ baigėsi, o administraciniai regionai pranešė apie socialinių apribojimų sušvelninimą.

Buvo atidarytos įvairios parduotuvės ir žaidimų aikštelės, į klases ima grįžti vaikai. Vokietijos žemės pamažu atidaro restoranus, sporto salės ir religines institucijas.

Visgi jei per savaitę užsikrėtimo rodiklis padidės daugiau kaip 50 atvejų 100 000 gyventojų, Vokietijos institucijos susitarė įjungti „avarinį stabdį“ ir pakartotinai įvesti socialinius draudimus.

Pasak RKI, pastarosiomis dienomis tai jau įvyko mažiausiai trijuose rajonuose.

Naujasis koronavirusas nuo pandemijos pradžios visame pasaulyje pareikalavo mažiausiai 279 185 gyvybių, sekmadienį 11 val. Grinvičo (14 val. Lietuvos) laiku rodė naujienų agentūros AFP kaupiami oficialūs duomenys.

195 šalyse ir teritorijoje užregistruota mažiausiai 4 035 470 užsikrėtimo atvejų. Mažiausiai 1 340 700 šių žmonių dabar laikomi pasveikusiais.

AFP kaupiami šalių vyriausybių ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) skaičiai tikriausiai atspindi dalį tikrojo COVID-19 atvejų skaičiaus, nes dauguma valstybių testus atlieka tik sunkiausiais atvejais.

Daugiausiai aukų pandemija pareikalavo Jungtinėse Valstijose – 78 794. Užsikrėtimo atvejų JAV yra 1 309 541, pasveikusiųjų – mažiausiai 212 534.

Jungtinė Karalystė pagal mirties atvejų skaičių – 31 587 – yra antroje vietoje. Patvirtintų užsikrėtimo atvejų JK yra 215 260.

Italijoje užregistruotos 30 395 mirtys nuo COVID-19, o bendras užsikrėtimo atvejų skaičius yra 218 268. Ispanijoje patvirtinta 224 390 užsikrėtimo atvejų, įskaitant 26 621 mirties atvejį; Prancūzijoje yra 176 658 užsikrėtimo ir 26 310 mirties atvejų.

Kinijoje, kur pandemija gruodį prasidėjo, iki šiol užregistruotas 82 901 užsikrėtimo atvejis, įskaitant 4 633 mirties atvejus. Pasveikusiųjų Kinijoje yra 78 120. Šie skaičiai neapima Honkongo ir Makao.

Europoje bendrai patvirtinti 1 721 579 užsikrėtimo ir 155 441 mirties atvejai. JAV ir Kanadoje užsikrėtimo atvejų yra 1 377 243, o mirties atvejų – 83 597. Lotynų Amerikoje ir Karibuose šie skaičiai yra 359 010 ir 19 743, Azijoje – 289 683 ir 10 541, Artimuosiuose Rytuose – 219 755 ir 7 554, Afrikoje –  59 927 ir 2 184, o Okeanijoje – 8 276 ir 125.

Popiežius Pranciškus sekmadienį paragino Europos Sąjungos šalių lyderius drauge spręsti socialinius ir ekonominius koronaviruso pandemijos padarinius.

Sakydamas maldą popiežius priminė, kad praėjo 75 metai nuo to laiko, kai Europa po Antrojo pasaulinio karo pradėjo sunkų susitaikymo procesą. Pasak Pranciškaus, šis procesas paskatino Europos integraciją, nulėmė „stabilumo ir taikos laikus, kuriais ir mes šiandien galime džiaugtis”.

„Ta pačia dvasia tesivadovauja dabartiniai Europos Sąjungos vadovai, kad visiems sutartinai bendradarbiaujant būtų įveiktos pandemijos sukeltos ekonominės ir socialinės pasekmės“, – sakė popiežius.

Viso savo popiežiavimo metu Pranciškus ragino Europos šalis priešintis nacionalizmui ir drauge spręsti tokius klausimus kaip migracija.

Kilus COVID-19 pandemijai smarkiai nukentėjusios šalys, tokios kaip Italija ir Ispanija, ragino ES lyderius demonstruoti solidarumą.

Kinijos Hubėjaus provincijos sveikatos apsaugos komitetas sekmadienį pranešė apie naują užsikrėtimo koronavirusu atvejį Uhano mieste, kuris laikomas COVID-19 pandemijos pradžios tašku.

Tai pirmas nuo balandžio 3-osios COVID-19 atvejis Uhane; paciento būklė sunki.

Iš viso pagrindinėje Kinijos teritorijos dalyje per praėjusią parą užregistruota 14 ligos atvejų, kurių du yra įvežtiniai, nurodė Kinijos sveikatos apsaugos komitetas. Tai pat nustatyta 20 besimptomių atvejų, kurių vienas yra įvežtinis.

Per parą Kinijoje neužregistruotas nė vienas su COVID-19 susijęs mirties atvejis.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas planuoja sekmadienį pristatyti įspėjimo apie COVID-19 pavojų sistemą, turinčią padėti stebėti epidemiologinę padėtį visoje šalyje.

Skirtingi sistemos lygiai taip pat informuos visuomenę, kaip ir kur gali būti švelninamas karantinas.

Ministras pirmininkas pristatys šiuos vyriausybės planus, kai 19 val. vietos (21 val. Lietuvos) laiku per televiziją kreipsis į šalies gyventojus. Jis taip pat turi išdėstyti platesnę strategiją, kaip gali būti palaipsniui švelninamas kovo pabaigoje įvestas visuotinis karantinas.

Įspėjimo sistema bus valdoma iš naujo biologinio saugumo centro ir turės penkis lygius, informuosiančius visuomenę bei politikos formuotojus apie ligos protrūkio rimtumą įvairiose šalies dalyse.

„Šiuo metu manome, kad padėtis šalyje yra keturių balų iš penkių; penki [šioje skalėje] keltų didžiausią susirūpinimą“, – televizijai „Sky News“ sakė bendruomenių sekretorius Robertas Jenrickas.

„Siekiame kuo greičiau sumažintą ją iki trijų“, – sakė jis.

„Kiekviename iš tų etapų galėsime atverti ir iš naujo užkurti daugiau ekonomikos ir mūsų gyvenimo aspektų“, – pareiškė sekretorius.

Ministras pirmininkas šią savaitę perspėjo, kad suvaržymai bus švelninami „maksimaliai atsargiai“, Britanijoje 31,5 tūkst. perkopusiam koronaviruso aukų skaičiui tapus didžiausiam Europoje.

R.Jenrickas patvirtino, kad bet kokių priemonių ekonomikai atgaivinti bus imamasi „labai apdairiai ir atsargiai“, stebint kiekvienos iš jų poveikį infekcijos plitimui tarp gyventojų.

Pasak žiniasklaidos, vyriausybė taip pat pristatys naują komunikacijos strategiją, numatančią, kad žmonės nebebus verčiami „likti namuose“, o tik raginami „būti atsargiems“.

„Turėtume kiek įmanoma ilgiau likti namuose, bet sugrįžę į darbą ir prie savo reikalų turime išlikti atsargūs ir budrūs“, – pabrėžė R.Jenrickas.

„Tai reiškia, kad reikės gerbti kitus, laikytis nuo kitų dviejų metrų atstumu, plauti rankas, laikytis socialinio atstumo gairių“, – paaiškino bendruomenių sekretorius.

Įspėjimo sistema iš pradžių veiks tik Anglijoje, tačiau vyriausybė tikisi vėliau ją paleisti ir Velse, Šiaurės Airijoje bei Škotijoje.

Pagal koronaviruso aukų skaičių Britaniją visame pasaulyje lenkia tik JAV, tačiau tikrasis mirties atvejų skaičius JK gali būti net didesnis, nes plačiu mastu testuoti gyventojus šalis pradėjo visai neseniai.

Baltarusijos medikai per praėjusią parą išaiškino 921 naują užsikrėtimo koronavirusu atvejį, o bendras patvirtintų COVID-19 atvejų skaičius šalyje padidėjo iki 22 973, sekmadienį paskelbė šalies Sveikatos apsaugos ministerija.

Per praėjusią parą Baltarusijoje mirus penkiems pacientams, COVID-19 aukų skaičius šalyje padidėjo iki 131. 

Ministerija taip pat nurodė, kad iki gegužės 10-osios pasveiko ir iš ligoninių buvo išrašyti 6 406 COVID-19 pacientai. Per praėjusią parą išrašyti 356 žmonės.

Pasak ministerijos, šalyje veikia 38 laboratorijos, kuriose atliekami koronaviruso testai. Jų iš viso jau atlikta 263 543.

Trys Baltųjų rūmų kovos su koronavirusu darbo grupės nariai, tarp jų pagrindinis jos ekspertas dr. Anthony Fauci, pradėjo laikytis karantino po kontaktų su žmogumi, kuriam testais nustatyta COVID-19.

Šie pranešimai dar kartą priminė, kad net ir vienas saugiausių JAV pastatų nėra apsaugotas nuo naujojo koronaviruso.

Nacionalinio alergijų ir infekcinių ligų instituto direktorius A.Fauci visoje šalyje išgarsėjo paprastais ir tiesiais paaiškinimais visuomenei apie koronavirusą ir COVID-19.

Karantino taip pat ėmė laikytis dr. Robertas Redfieldas, Ligų kontrolės ir prevencijos centrų direktorius, ir Stephenas Hahnas iš Maisto ir vaistų administracijos.

A.Fauci institutas pranešė, kad direktoriaus testo rezultatai buvo neigiami, bet jis ir toliau bus tikrinamas. Pranešime priduriama, kad atsižvelgiant į kontaktų pobūdį rizika jam „palyginti maža“ ir kad jis dirbs toliau, bet “imsis atitinkamų atsargumo priemonių“. Jis liks namie ir dirbs nuotoliniu būdu, bet nuvyks į Baltuosius rūmus, jei bus pakviestas, ir tokiais atvejais imsis visų atsargumo priemonių.

Visi trys minėti darbo grupės nariai turėjo antradienį liudyti viename Senato komitete. Jo pirmininkas respublikonas Lamaras Alexanderas sakė, kad Baltieji rūmai leis R.Redfieldui ir S.Hahnui liudyti vaizdo ryšiu. Tai turėtų būti vienkartinė administracijos politikos išimtis.

L.Alexandero pareiškimas pasirodė prieš pranešimą apie A.Fauci karantiną.

Penktadienį koronavirusas buvo nustatytas viceprezidento Mike'o Pence'o spaudos sekretorei – šią savaitę jau antram žmogui dirbančiam Baltųjų rūmų komplekse. Ketvirtadienį Baltųjų rūmų pareigūnai patvirtino, kad koronavirusu užsikrėtė vienas iš prezidento Donaldo Trumpo aplinkos darbuotojų, karinių pajėgų narys.

D. Trumpas sakė, kad „nesirūpina“ dėl viruso plitimo Baltuosiuose rūmuose. Vis dėlto pareigūnai paskelbė stiprinantys saugumo procedūras Baltųjų rūmų komplekse.

Japonijos vyriausybė perdavė Estijos ambasadai Tokijuje siuntinį su potencialiu vaistu nuo koronaviruso, kuris į paskirties šalį turi būti pristatytas ateinančią savaitę, pranešė estų Užsienio reikalų ministerija.

„Tai, kad Estija iš Japonijos gaus vaistus „Avigan“ yra labai geras tarptautinio bendradarbiavimo krizės sąlygomis pavyzdys. Ketvirtadienį kalbėjausi su savo kolega iš Japonijos Toshimitsu Motegi ir padėkojau jam“, – sakė Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu.

„Avigan“ sukūrė Japonijos farmacijos bendrovė „Fujifilm Toyama Chemicals“ kaip vaistą nuo gripo. Estijoje prasidėjus koronaviruso protrūkiui, Taliną sudomino teorinė galimybė gydyti šiuo vaistu COVID-19 pacientus.

Daugiau nei 80 šalių paprašė Japonijos atsiųsti „Avigan“ tyrimams ir eksperimentiniam gydymui. Tokijas sutiko nemokamai pasidalyti vaistu tarptautinio bendradarbiavimo tikslais. Estija savo ruožtu įsipareigojo pateikti Japonijai klinikinių tyrimų rezultatus, nurodė URM.

Maskvos šiaurėje kilus gaisrui ligoninėje, žuvo viena COVID-19 sirgusi pacientė, šeštadienį žurnalistams pranešė vicemerė Anastasija Rakova.

Gaisras buvo įsiplieskęs viename iš skyrių miesto 50-osios klinikinės ligoninės pirmame aukšte, patvirtino sostinės meras Sergejus Sobianinas.

Pasak jo pavaduotojos, iš degusio korpuso per pusvalandį buvo evakuoti 295 pacientai.

„Gaisras kilo vienoje iš Spasokukockio klinikinės ligoninės patalpų, šešių aukštų pastato pirmame aukšte. Suveikė priešgaisrinė signalizacija, į įvykio vietą nedelsdami atvyko ugniagesiai ir medicinos tarnybos“, – sakė A.Rakova.

Anot jos, be žuvusios moters, daugiau niekas nenukentėjo.

„Visi pacientai paguldyti į kitus ligoninės korpusus, dalis jų perkeliami į kitas ligonines“, – pažymėjo vicemerė.

Rusijoje per praėjusią parą užregistruota per 11 tūkst. naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų, o bendras infekuotųjų skaičius perkopė 200 tūkst., sekmadienį informavo operatyvinis štabas, koordinuojantis šalies atsaką į pandemiją.

„Per pastarąją parą 83 Rusijos regionuose patvirtinta 11 012 koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų, įskaitant 4 674 (42,4 proc.) aktyviai išsiaiškintus atvejus be klinikinių apraiškų“, – nurodoma štabo pranešime.

Iš viso šalyje nustatyti 209 688 užsikrėtimo atvejai; pagal šį rodiklį Rusija lieka penktoje vietoje pasaulyje.

Štabo duomenimis, Maskvoje per parą išaiškintas 5 551 naujai susirgęs asmuo, o bendras jų skaičius pasiekė 109 740.

Per parą laikotarpį šalyje mirė 88 pacientai, įskaitant 58 gydytus Maskvoje. Bendras aukų skaičius Rusijoje šiuo metu yra 1 915.

Per parą buvo išrašyti 2 390 žmonių, tarp jų 1 011 – Maskvoje. Naujausiais duomenimis, iš viso šalyje išrašyti 34 306 pacientai.

Estijos pareigūnai per pastarąsias 24 valandas šalyje užregistravo šešis naujus užsikrėtimo koronavirusu SARS-CoV-2 atvejus, sekmadienį paskelbė Sveikatos apsaugos departamentas.

Iš 654 pastarąją parą Estijoje atliktų SARS-CoV-2 testų šešių (0,9 proc.) rezultatai buvo teigiami, sakoma pranešime.

Sekmadienį ryte Estijos ligoninėse buvo gydomas 51 COVID-19 pacientas. Penkiems iš jų prijungti dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai. Iš viso iš ligoninių išrašyti 276 pacientai.

Bendrai Estijoje nuo COVID-19 pasveiko 1 224 žmonės. 

Iki šio šalyje atlikta iš viso 63 tūkst. pirminių koronaviruso testų, kurių 1 739 (2,7 proc.) rezultatai buvo teigiami.

Ukrainoje per pastarąją parą koronavirusas nustatytas dar 522 žmonėms, o bendras užsikrėtimo atvejų skaičius pasiekė 15 232, sekmadienį pranešė atsaką į epidemiją koordinuojanti Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba (NSGT).

Institucijos duomenimis, per parą nuo COVID-19 šalyje mirė 15 žmonių, bendras aukų skaičius padidėjo iki 391. Per šį laikotarpį pasveikus dar 151 pacientui, pasveikusiųjų padaugėjo iki 3 060.

Ukrainoje COVID-19 šiuo metu serga 11 781 žmogus, rodo NSGT duomenys.

Latvijoje per pastarąsias 24 valandas atlikus 1 021 testą koronaviruso infekcija patvirtinta devyniems žmonėms, paskelbė Ligų prevencijos ir kontrolės centras.

Bendras Latvijoje atliktų COVID-19 testų skaičius padidėjo iki 76 592, o patvirtintų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius – iki 939. 

464 COVID-19 pacientai pasveiko, o 18 mirė.

Per pastarąją parą buvo hospitalizuotas vienas COVID-19 pacientas. Iš 30 šiuo metu ligoninėse gydomų pacientų 28 būklė yra vidutinio sunkumo, o dviejų – sunki.

Iš ligoninių iš viso jau išrašyta 111 COVID-19 pacientų.

Pasaulyje COVID-19 atvejų skaičius viršijo 4 mln., bet kai kurios labiausiai pandemijos paveiktos šalys, nepaisydamos susirūpinimo dėl antros užsikrėtimų bangos, sekmadienį rengiasi švelninti karantino priemones.

Vyriausybės visame pasaulyje bando sustabdyti ligos plitimą ir, tuo pačiu, ieško būdų, kaip sumažinti spaudimą savo ekonomikoms, susiduriančioms su istoriniu smukimu, dėl kurio darbo netenka milijonai žmonių.

Tačiau COVID-19 aukų skaičiui viršijus 277 tūkst., valstybės labai nori išvengti antrų užsikrėtimo bangų, kurios galėtų sugniuždyti jų sveikatos apsaugos sistemas. Nauja atvejų grupė Pietų Korėjoje pakurstė nuogąstavimus, kad virusas greitai gali smogti vėl.

Europoje – labiausiai pandemijos paveiktame žemyne – kai kurios šalys skelbė apie pažangos ženklus, kurie, pasak jų, pateisina atsargius žingsnius normalesnio gyvenimo link.

Pareigūnai Prancūzijoje šeštadienį paskelbė, kad per ankstesnę parą užregistruotas mirties nuo COVID-19 atvejų skaičius – 80 – yra mažiausias nuo balandžio pradžios, o mirties atvejų senelių namuose taip pat smarkiai sumažėjo. Šalis rengiasi pirmadienį pradėti švelninti prieš aštuonias savaites įvestus žmonių judėjimo suvaržymus.

Šis planas vertinamas nevienareikšmiškai. „Mirtinai bijau, – sakė knygyno vadovė Maya Flandin iš Liono. – Tai didelė atsakomybė – apsaugoti savo darbuotojus ir klientus.“

Prancūzų sveikatos apsaugos pareigūnai perspėjo, kad „epidemija išlieka aktyvi ir vystosi“. Jie pabrėžia, kad socialinio atstumo privalu laikytis net ir švelninant suvaržymus.

Ispanijoje maždaug pusei gyventojų pirmadienį bus leistas ribotas bendravimas, o restoranai galės teikti kai kurias paslaugas lauke. Laipsniškas pereigos periodas Ispanijoje tęsis iki birželio pabaigos.

Vis dėlto išlieka nuogąstavimai dėl antros viruso bangos, todėl pareigūnai nusprendė, kad pirmoje karantino švelninimo fazėje nedalyvaus Madridas ir Barselona – du karštieji COVID-19 taškai.

Belgija nuo pirmadienio taip pat švelnins kai kuriuos suvaržymus, o kai kuriose Vokietijos dalyse šeštadienį vėl buvo atidaryti barai ir restoranai. Pirmadienį Vokietija planuoja tęsti karantino švelninimą.

Bendrai Europoje padėtis toli gražu dar nėra normali.

Jungtinė Karalystė, kaip pranešama, planuoja sekmadienį paskelbti, kad visiems iš užsienio atvykusiems žmonėms bus privalomas dviejų savaičių karantinas, o Europos Sąjunga perspėjo kol kas neatverti sienų keleiviams iš blokui nepriklausančių šalių,

Visoje Europoje dėl viruso grėsmės penktadienį buvo atšaukti ar apriboti nacių Vokietijos kapituliacijos 75-ųjų metinių minėjimai.

Tuo tarpu Lenkijoje rinkimų diena šį sekmadienį bus įrašyta į istorijos knygas: rinkimų apylinkės uždarytos, o rinkėjų aktyvumas bus nulinis dėl koronaviruso pandemijos išprovokuotos politinės krizės.

Lenkija atsidūrė keistoje „prieblandos zonoje“, kai prezidento rinkimai formaliai nėra nei atidėti, nei atšaukti, nes vyriausybė ir opozicija nesugebėjo susitarti dėl konstitucinio ir saugaus sprendimo.

„Fenomenalus“ atsigavimas?

Pietų Korėjos sostinėje Seule šeštadienį buvo uždaryti visi barai ir klubai, kai naujų COVID-19 atvejų grupė buvo susieta su vienu populiariausių naktinio gyvenimo rajonų.

Nors šalis sušvelnino karantiną, pareigūnai po šių naujų atvejų, akcentavusių sunkumus stabdant viruso plitimą ir tuo pačiu metu gaivinant ekonomiką, perspėjo neprarasti budrumo.

Pasaulio ekonomikos skaičiai rodo didžiausią smukimą per beveik šimtmetį. Kompanijos yra priverstos nedirbti, smarkiai sutriko tiekimo grandinės, o šalių lyderiai vis labiau spaudžiami rasti išeitį.

Jungtinėse Valstijose, kur COVID-19 aukų skaičius yra didžiausias pasaulyje, prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) sulaukė griežtos savo pirmtako Baracko Obamos (Barako Obamos) kritikos. Eksprezidentas viename nutekintame įraše sako, kad D. Trumpo veiksmai sprendžiant krizę yra „absoliuti chaotiška katastrofa“.

Lapkritį perrinkimo sieksiantis D. Trumpas tvirtino, kad kiti metai bus „fenomenalūs“ JAV ekonomikai, ir ragino vėl atidaryti šalį, kurioje virusas per dieną ir toliau pareikalauja daugiau nei po tūkstantį gyvybių.

Jungtinės Valstijos balandį neteko be precedento daug – 20,5 mln. darbo vietų. Nedarbas JAV padidėjo iki 14,7 proc. ir yra didžiausias nuo Didžiosios depresijos laikų.

„Gyvenimas kainuoja pinigus“

Sveikatos apsaugos ekspertai perspėjo, kad nors naujų užsikrėtimo atvejų skaičiai kai kuriose Europos ir Azijos šalyse mažėja, kitos šalys, daugiausia – neturtingosios, išgyvena tik pirmuosius protrūkių etapus.

Irane, kuris yra COVID-19 epicentras Artimuosiuose Rytuose, daugelis žmonių naudojosi suvaržymų švelninimu nepaisydami susirūpinimo užsikrėtimo atvejų skaičiaus šoktelėjimu.

„Gyvenimas kainuoja pinigus, – sakė 22 metų Hamedas, kuris sostinės Teherano gatve ėjo be kaukės. – Žmonės turi eiti į darbą, nes šis virusas su mumis jau maždaug trys mėnesiai.“

Kaimyniniame Pakistane, kuris pagal gyventojų skaičių yra penkta valstybė pasaulyje, vyriausybė šeštadienį nutraukė karantiną, o gyventojai užplūdo turgus ir parduotuves, nors užsikrėtimo atvejų šalyje vis dar užregistruojama daug.

Tehmina Sattar, Ravalpindyje išėjusi apsipirkti su seserimi ir sūnumis, sakė: „Džiaugiamės šiuo sprendimu, bet tuo pačiu metu širdyje bijau, kad jei liga plis, tai gali būti sukrečiama.“

Europa savo išorės sienas gali atidaryti birželio 15 dieną, sakoma Europos Komisijos pranešime, paskelbtame oficialioje interneto svetainėje https://ec.europa.eu/.

Kaip nurodoma pranešime, „būtina išsaugoti priemones prie išorinių sienų, kad sumažėtų ligos plitimo dėl kelionių į Europos Sąjungą rizika“, o atverti sienas „nebūtinoms“ kelionėms vertėtų po to, kai bus sušvelninti suvaržymai Bendrijos viduje.

Kai kurios ES šalys jau pradeda atverti sienas dvišaliais susitarimais, atsižvelgdamos į COVID-19 atvejų skaičius. Nuo gegužės 15-osios atidaryti sienas ketina Baltijos šalys.

Pasaulyje užregistruoti mažiausiai 4 001 437 COVID-19 atvejai, įskaitant 277 127 mirties atvejus.