Koronavirusas pasaulyje: Naujosios Zelandijos premjerė neįleista į kavinę, Amerikoje – protestai prieš karantiną

Vengrijos premjeras šeštadienį paskelbė, kad nuo kitos savaitės šalies sostinėje bus sušvelninti judėjimo apribojimai.

Dalinis karantinas, įskaitant įsakymą likti namuose, kuris buvo įvestas kovo 28 dieną, bus panaikintas Budapešte, nes „epidemija ten taip pat buvo įveikta“, pareiškė ministras pirmininkas Viktoras Orbanas.

„Mes puikiai laimėjome pirmąją kovą su epidemija dėl anksti įvestų priemonių ir piliečių drausmės kaime ir sostinėje“, – socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame vaizdo įraše sakė V. Orbanas.

Europos Sąjungos narė Vengrija, turinti beveik 10 mln. gyventojų, iki šeštadienio pranešė apie beveik 3 500 užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejų ir 448 mirtis, o abiejų skaičių augimas šį mėnesį palaipsniui lėtėja.

Komendanto valandos taisyklės kitose šalies vietose buvo sušvelnintos gegužės 4 dieną, tačiau vyriausybė dar buvo palikusi galioti apribojimus Budapešte ir jo apylinkėse, nes ten buvo pranešta apie daugiausiai užsikrėtimo atvejų Vengrijoje.

Nuo pirmadienio sostinėje gali pradėti dirbti restoranų ir kavinių lauko terasos, taip pat pradės veikti parkai ir žaidimų aikštelės bei zoologijos sodai, vėliau sakė vengrų vyriausybės atstovas Gergely Gulyasas.

Nebebus ribojamas parduotuvių darbo laikas, tačiau ryte trys valandos ir toliau bus skirtos apsipirkti senjorams, nurodė vyriausybės atstovas.

Parduotuvėse ir viešajame transporte ir toliau bus privaloma dėvėti veido kaukes, o viešose vietose – laikytis 1,5 m atstumo nuo kitų žmonių.

Kovą Vengrijos parlamentas V.Orbanui suteikė specialiuosius įgaliojimus, kurie leidžia jam neribotą laiką valdyti šalį dekretais.

Šie įgaliojimai, dėl kurių premjeras savo šalyje ir užsienyje sulaukė kaltinimų sutelkus savo rankose pernelyg daug valdžios, bus atšaukti gegužės pabaigoje, jei situacija ir toliau gerės, sakė G.Gulyasas.

JAV Pensilvanijos valstijoje keli šimtai žmonių penktadienį surengė protestą prieš karantiną dėl koronaviruso pandemijos, pranešė naujienų agentūros AFP reporteris; nemažai demonstrantų nešėsi plakatus, kuriuose save vadino „savanaudžiais ir tuo besididžiuojančiais“.

Demonstracija Pensilvanijos sostinėje Harisberge buvo surengta nepaisant jau paskelbtų planų, kad didžiojoje valstijos dalyje nuo gegužės 22 dienos bus pradėti švelninti apribojimai.

Tik nedidelė dalis demonstrantų dėvėjo kaukes ar laikėsi socialinio atstumo taisyklės. Daugelis jų buvo prezidento Donaldo Trumpo rėmėjai, keli ragino jį perrinkti per lapkritį vyksiančius rinkimus.

Tie, kurie nenešioja kaukių, JAV dažnai vadinami „savanaudžiais“, o šalyje diskusijos dėl įsakymų likti namuose tapo labai politizuotos.

Iki šiol Pensilvanija, kuri skelbia, kad užregistravo daugiau nei 60 000 užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejų ir 4 300 mirčių, nuo pandemijos nukentėjo mažiau nei kaimyninės Niujorko ir Naujojo Džersio valstijos.

„Aš buvau paveiktas. Buvo paveikta mano žmona, mano draugai. Šis karantinas paveikė visus Pensilvanijos žmones“, – sakė vienas iš protesto lyderių Matthew Bellisas.

Pastarąjį mėnesį JAV padaugėjo prieš karantiną nukreiptų demonstracijų, ypač vadinamosiose svyruojančiose valstijose, kurios yra itin svarbios prieš artėjančius rinkimus. 

Jas skatina ir prezidentas D.Trumpas, norintis greitai atgaivinti ekonomiką.

Koronaviruso pandemija sparčiai plinta Brazilijos senųjų vietinių gyventojų gyvenamose teritorijose ir jau pasiekė 38 čiabuvių grupes, penktadienį pranešė Brazilijos vietinių tautų asociacija (APIB).

„Virusas bauginančiu greičiu plinta čiabuvių teritorijose visoje Brazilijoje“, – sakoma jos pareiškime.  

APIB apklausa parodė, kad 38 čiabuvių grupėse – dauguma jų gyvena Brazilijos Amazonėje – nustatyti 446 koronaviruso atvejai, 92 žmonės mirė.  

Ketvirtadienį „Parque das Tribos“ čiabuvių bendruomenė prie šiaurinio Manauso miesto palaidojo 53-ejų vadą, mirusį nuo koronaviruso. 

COVID-19 aukų skaičius Brazilijoje – vienoje labiausiai nuo pandemijos nukentėjusių Lotynų Amerikos šalių – sparčiai auga.

Iki šiol šalyje pavirtina 220 tūkst. užsikrėtimo atvejų ir beveik 15 tūkst. mirčių, bet specialistai sako, kad atliekama per mažai tyrimų, todėl tikrieji skaičiai gali būti 15 ar daugiau kartų didesni.  

Čiabuvių teisių grupė „Survival International“ įspėjo, kad nelegalūs kalnakasiai ir miškų kirtėjai, pasinaudodami pandemija, braunasi į vietinių gyventojų žemes. 

„Braunamasi į daugybę gentinių žemių, remiant valdžiai, kuri nori visiškai sunaikinti pirmąsias šalies tautas ir net nebando to slėpti“, – pareiškė ji. 

„Survival International“ sukritikavo prezidentą Jairą Bolsonarą, kad šis siekia atverti saugomas čiabuvių gyvenamas žemes kasybos ir žemės ūkio veikloms. 

Ispanijos vyriausybė sieks dar „maždaug mėnesiui“ pratęsti ekstremalią padėtį, kol šalis galutinai grįš prie įprasto gyvenimo, šeštadienį pareiškė premjeras Pedro Sanchezas.  

„Tai turėtų būti paskutinis ekstremaliosios padėties laikotarpis, jis tęstis, kol bus visiškai atšauktas karantino režimas. Dėl šios priežasties (ekstremalioji padėtis) bus pratęsta maždaug mėnesiui, o ne 15 dienų“, – pareiškė jis per televiziją. 

Jei parlamentas pritars vyriausybės pasiūlymui, ekstremalioji padėtis, dabar galiojanti iki gegužės 24 dienos, tęsis iki birželio pabaigos.   

Ispanija – viena labiausiai nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusių pasaulio šalių: joje koronavirusas patvirtintas daugiau nei 230 tūkst. žmonių, 27 tūkstančiai mirė. 

Karantinas beveik 47 milijonų gyventojų turinčioje Ispanijoje buvo įvestas kovo 14 dieną, siekiant sulėtinti COVID-19 plitimą. 

Vyriausybės nutarimas, įvedęs vienus griežčiausių pasaulyje suvaržymų, atnaujintas jau keturis kartus. Tiesa, karantino režimas etapais švelninimas ir turėtų būti visiškai atšauktas iki birželio pabaigos. 

Remiantis naujausiais duomenimis, naujų per parą užregistruotų mirties nuo koronaviruso atvejų Ispanijoje sumažėjo iki 102 – mažiausias skaičius per du mėnesius. Balandžio 2 dieną, kai epidemija pasiekė piką, šis skaičius siekė net 950.  

Nuo gegužės 11-osios pusei Ispanijos gyventojų suvaržymai buvo sušvelninti: leista atsidaryti lauko kavinėms ir susitikti iki dešimties žmonių grupėms. 

Iki pirmadienio šie palengvinimai bus taikomi trims ketvirtadaliams šalies gyventojų. Tiesa, šios priemonės kol kas negalios labiausiai nukentėjusiose vietose, tokiose kaip Madrido regionas ir Barselona.

Vyriausybės sprendimas palikti Madridą vadinamajame „nuliniame pasirengimo etape“ papiktino regiono valdžią, kuri apkaltino centrinę valdžią politikavimu ir netgi pagrasino imtis teisinių veiksmų.

Paskutinį kartą, kai pasiūlė pratęsti ekstremaliąją padėtį, P.Sanchezo vyriausybė susilaukė dešiniųjų opozicijos pasipriešinimo, tačiau galiausiai ši priemonė buvo patvirtinta. 

JAV Atstovų Rūmų demokratai nedidele balsų persvara priėmė didžiausio per šalies istoriją ekonominės pagalbos paketo projemtą, bet šiai priemonei, skirtai kovai su koronaviruso pandemija ir jos padariniais ekonomikai, gresia įstrigti Baltuosiuose rūmuose ir Senate, kur respublikonai piktinasi 3 trln. dolerių (2,77 trln. eurų) kainą.

Vadinamojo „Didvyrių įstatymo“ projektas buvo priimtas įstatymų leidėjų balsams pasiskirsčius daugiausiai pagal partinę liniją. Pagal šį planą valstijų ir vietos vyriausybėms numatoma skirti dar trilijoną dolerių (apie 925 mlrd. eurų), mokėti tolesnes tiesiogines išmokas milijonams dėl koronavirusinės infekcijos COVID-19 krizės smarkiai nukentėjusių amerikiečių šeimų, didinti finansavimą ligoninėms, mokėti premijas priešakinėse gretose dirbantiems medikams ir užtikrinti pagalbą smulkiajam verslui.

Siekiant sumažinti pandemijos triuškinamą smūgį JAV ekonomikai, 1 815 puslapių dokumente taip pat numatoma, kad bus plečiama pagalba skurstantiems ir netekusiems darbo; teikiama parama už būstą ar nuomą neįstengiantiems susimokėti namų ūkiams. Dar kelis milijardus dolerių ketinama nukreipti COVID-19 testavimo programai, užsikrėtusių žmonių kontaktų atsekamumui ir gydymui.

„Manome, kad yra svarbi investicija į Amerikos žmonių gyvenimus ir mūsų valstijų bei vietos valdžios biudžetus“, – sakė Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi.

Dėl koronaviruso krizės ir jos poveikio verslui, privertusio užsidaryti daugelį įmonių, darbo neteko daugiau kaip 36 mln. amerikiečių .

„Jie labai kenčia, dėl labai įvairių priežasčių, – kalbėjo N.Pelosi. – Norime sumažinti jų skausmą.“

Dar vienas ženklas, kad pandemija sujaukė įprastas Kapitolijaus procedūras, buvo Atstovų Rūmų sprendimas pritarti taisyklėms, pirmąkart per šios institucijos 231 metų istoriją leidžiančiomis balsuoti pagal įgaliojimą, tiesiogiai nedalyvaujant.

Pasmerktas Senate

Projektas, priimtas 208 balsais prieš 199, jam nepritarus 14-ai demokratų ir visiems, išskyrus vieną, respublikonams, atrodo pasmerktas įstrigti Senate.

Daugelis respublikonų jį vadino besaikiu liberalų pageidavimų sąrašu, papildytų tokiais demokratų prioritetais kaip balsavimo paštu programos, marihuanos tyrimai arba galimybė dokumentų neturintiems migrantams gauti pašalpas.

„Nebūtų perdėta pasakyti, kad šis teisės aktas yra ne kas kita, o demokratų politinė programa, užmaskuota kaip atsakas į koronaviruso krizę“, – įstatymų leidėjams sakė Atstovų Rūmų respublikonas Tomas Cole'as.

„Pelosi paketas niekada nepamatys dienos šviesos Senate“, – po balsavimo Atstovų Rūmuose pažadėjo įtakingas respublikonų senatorius Lindsey Grahamas.

Respublikonų dominuojamuose Kongreso aukštuosiuose rūmuose „dirbsime su [prezidento Donaldo] Trumpo administracija, kad užvestume ekonomiką ir finansuotume pastangas įveikti COVID-19“, pridūrė jis.

Senato lyderiai išreiškė nepritarimą siūlymui tuojau pat skirti naują pagalbos paketą. Anot jų, reikėtų daugiau laiko, kad būtų galima įvertinti ankstesnių pagalbos programų poveikį amerikiečių bendruomenėms.

Prezidentas D.Trumpas jau pasirašė keturis ankstesnius pagalbos nukentėjusiems nuo pandemijos paketus.

Tarp jų yra 2,2 trln. dolerių (2,03 trln. eurų) paketas, Kongreso patvirtintas kovo mėnesį, ir 483 mlrd. dolerių (447 mlrd.) dolerių programa, pagal kurią numatyta skirti papildomų lėšų smarkiai nukentėjusio smulkiojo verslo skolinimosi planui.

N.Pelosi sakė, kad vėliausias teisės aktas tėra pirminis pasiūlymas ir kad respublikonai galėtų tartis su demokratais dėl kompromiso.

Baltieji rūmai penktadienį šliūkštelėjo šalto vandens, pasiuntę signalą, kad administracija tokiai brangiai paramos sutarčiai nepritars.

„Man atrodo, kad su dar vienu 3 trln. dolerių paketu buvo prašauta“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų patarėjas ekonomikos klausimais Larry Kudlow.

„Nemanau, kad galime išlaidaudami nutiesti sau kelią į klestėjimą“, – pridūrė jis.

Jungtinėse Valstijose užsikrėtę koronavirusu mirė daugiau kaip 87 tūkst. žmonių, patvirtinta daugiau kaip 1,44 mln. užsikrėtimo atvejų.

Ši krizė lėmė didžiausią ekonomikos nuosmukį nuo Didžiosios depresijos. D.Trumpas pasisako už pastangas vėl atverti valstijų ekonomiką, įšaldytą įvedus karantino priemones.

Naujosios Zelandijos vadovei teko įsitikinti, kad saugaus atstumo taisyklės galioja visiems: ji iš pradžių buvo neįleista į vieną iš sostinės kavinių, nes pagal COVID-19 karantino taisykles įstaiga jau buvo perpildyta. 

Vyriausybei sušvelninus karantino priemones, restoranams šalyje leista atsidaryti nuo ketvirtadienio, tačiau jie privalo riboti klientų srautus, kad žmonių grupes skirtų bent metras. Siekdami laikytis šių taisyklių, daugelis restoranų apribojo sėdimų vietų skaičių.

Ministrė pirmininkė Jacinda Ardern su sužadėtiniu Clarke Gayfordu šeštadienį nusprendė papusryčiauti Velingtono restorane „Olive“. Kas vyko toliau, aprašoma socialiniame tinkle „Twitter“.  

„O Dieve, Jacinda Arder ką tik bandė patekti į „Olive“, bet buvo neįleista, nes per daug žmonių“, –  parašė tviterio vartotojas Joey. 

C.Gayfordas nepatingėjo jam atsakyti. „Turiu prisiimti atsakomybę už tai, nieko nesuorganizavau ir niekur neužsakiau vietų. Labai malonu iš jų pusės: jie pasivijo mus gatvėje, kai atsirado laisvų vietų. A+ paslauga.“ 

Vienas iš ministrės pirmininkės kanceliarijos atstovų vėliau pakomentavo, kad Naujojoje Zelandijoje dėl koronaviruso galiojant apribojimams, kiekvienam gali tekti palaukti prie kavinės. 

"Premjerė sako, kad ji tiesiog laukia, kaip ir visi kiti", - rašoma elektroniniu paštu atsiųstame komentare. 

J.Ardern daugelio giriama, kad greitai ir ryžtingai ėmėsi kovoti su pandemija. Naujoji Zelandija kovą uždarė sienas, įvedė griežtą karantiną ir iki šiol sėkmingai tvarkėsi su virusu.

Apie 5 mln. gyventojų turinčioje šalyje patvirtinti iš viso 1 498 koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, mirė 21 žmogus. Sveikatos priežiūros institucijos pranešė, kad per pastarąsias penkias dienas užregistruotas tik vienas naujas užsikrėtimo koronavirusu atvejis. 

Baltarusijoje tyrimais patvirtinti iš viso 28 681 užsikrėtimo koronavirusu atvejis, iš jų 951 – per pastarąją parą, šeštadienį pranešė šalies sveikatos apsaugos ministerija.

„Per visą infekcijos plitimo šalies teritorijoje laikotarpį mirė 160 pacientų (156 – iki gegužės 15 dienos), kurie sirgo lėtinėmis ligomis ir kuriems buvo nustatyta koronavirusinė infekcija“, – informavo ministerija.

Taip pat pranešama, kad iki gegužės 16 dienos pasveiko ir iš ligoninių buvo išrašyti 9 489 pacientai, kuriems anksčiau buvo nustatyta COVID-19 infekcija. Gegužės 15 dieną jų buvo 8 807.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, iš viso šalyje atlikti 335 057 tyrimai dėl koronaviruso.

Estijoje per praėjusią parą nustatyti keturi nauji užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejai, naujų mirčių neužregistruota, 

Gyventojų registro duomenimis, per praėjusią parą šalyje dėl COVID-19 ištirti  752 ėminiai, keturių (0,5 proc.) rezultatai – teigiami. Du iš šių pacientų gyvena Taline, vienas Tartu mieste ir vienas Tartu apskrityje. 

Pastarąją parą su koronavirusu susijusių mirčių Estijoje neužregistruota. Iš viso šalyje mirė 63 koronavirusu infekuoti žmonės.

Šeštadienio ryto duomenimis, Estijos ligoninėse gydomas 41 COVID-19 užsikrėtęs asmuo, penki iš jų – reanimacijoje su dirbtine plaučių ventiliavimo įranga. Iš gydymo įstaigų išrašyti 289 pacientai.

Pasveikusiais nuo COVID-19 iš viso pripažinti 1 437 žmonės.

Iš viso Estijoje atlikta 69 000 pirminių testų dėl COVID-19, iš jų 1 758 (2,6 proc.) rezultatai – teigiami.

Rusija šeštadienį paskelbė, kad per parą šalyje nustatyta 9,2 tūkst. užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų – mažiausiai nuo gegužės 1-osios, bet infekcija COVID-19 pareikalavo 119 žmonių gyvybių – daugiausiai nuo protrūkio pradžios.

Ankstesnis paros koronaviruso aukų rekordas nustatytas penktadienį, kai mirė 113 žmonių, kuriems buvo patvirtinta COVID-19.

Daugiausiai naujų mirties atvejų užregistruota Maskvoje – sostinėje liga pareikalavo 74 žmonių gyvybių. Bendras epidemijos aukų skaičius Rusijoje išaugo iki 2 537 žmonių.

Bendras užsikrėtusiųjų skaičius šalyje padidėjo iki 272 043 žmonių, bet šeštadienį paros prieaugis buvo rekordiškai mažas – tik 3,5 procento.

Kaip rodo Baltimorėje įsikūrusio Johnso Hopkinso universiteto duomenys, Rusija pagal bendrą nustatytų COVID-19 atvejų skaičių yra antra po Jungtinių Valstijų, iki šiol užfiksavusių 1,44 mln. šio susirgimo atvejų. Trečia lieka Jungtinė Karalystė su 237 tūkst. pacientų.

Maskvoje per parą užfiksuoti 3 505 nauji COVID-19 atvejai – mažiausiai nuo gegužės 1 dienos. Bendras užsikrėtusiųjų skaičius sostinėje išaugo iki 138 969.

Šeštadienis buvo antra diena per šį mėnesį, kai Rusijoje buvo užregistruota mažiau kaip 10 tūkst. naujų užsikrėtimo atvejų. Ankstesnė tokia diena buvo gegužės 14-oji.

Iš šalies gydymo įstaigų per parą išrašyta 4 940 koronavirusine infekcija persirgusių žmonių, iš jų 1 470 žmonių. Nuo protrūkio pradžios bendras pasveikusiųjų skaičius padidėjo iki 63 166 žmonių.

Pastarosiomis savaitėmis labai išaugus nustatomų naujų užsikrėtimo atvejų skaičiui, Rusija tvirtina, kad daug susirgimo atvejų išaiškinta dėl didelio masto testavimo kampanijos: iki šeštadienio šalyje atlikta per 6,6 mln. COVID-19 testų. Pareigūnai taip pat atkreipia dėmesį, kad mirtingumo lygis yra gana žemas, o tai rodo, kad šalis gerai tvarkosi su šia sveikatos krize.

Oficialiais duomenimis, su COVID-19 siejamu mirčių skaičius Rusijoje yra maždaug 10 kartų mažesnis nei kitose panašų užsikrėtusiųjų skaičių turinčiose šalyse.

Latvijoje per praėjusią parą patvirtinti 27 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, dauguma jų – Marsnėnų socialinės globos centre Priekulės savivaldybėje šalies pietvakariuose, pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. 

Koronavirusas nustatytas keturiems šios įstaigos darbuotojams ir 17-ai klientų. 

Iš viso Latvijoje vakar ištirti 1 946 ėminiai. 

Praėjusią parą Latvijoje dėl koronaviruso infekcijos nebuvo paguldytas nė vienas naujas pacientas. Ligoninėse šiuo metu gydomi 25 COVID-19 užsikrėtę žmonės, trijų iš jų būklė sunki. 

Nuo epidemijos pradžios Latvijoje dėl COVID-19 iš viso ištirti 87 377 ėminiai, 997 iš jų rezultatai –  teigiami. Iš viso 662 žmonės pasveiko, o 19 mirė. 

Marsnėnų socialinės globos centre teikiamos mokamos paslaugos pensinio amžiaus žmonėms ir neįgaliesiems.