Koronavirusas pasaulyje: Ispanija aukų skaičių sumažino 2 tūkst., Švedijoje mirė per 4 tūkst. užsikrėtusiųjų

Prancūzijoje mirties nuo naujojo koronaviruso atvejų skaičius pirmadienį priartėjo prie 28,5 tūkst., bet per parą užregistruojamų mirties atvejų skaičius atrodo bendrai mažėjantis, nors karantinas šalyje švelninamas.

Kaip nurodoma Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškime, Prancūzijoje nuo COVID-19 protrūkio pradžios dėl šios ligos mirė 28 457 žmonės.

Ministerija, kuri COVID-19 skaičius paskelbė pirmą kartą nuo ketvirtadienio, nurodė, kad penktadienį buvo užregistruoti 74, šeštadienį – 43, o sekmadienį – 35 mirties atvejai.

Pirmadienį patvirtinta 90 mirties atvejų.

Šie skaičiai yra palyginti maži, bet jie atspindi tik mirties atvejus ligoninėse ir dar neapima duomenų iš slaugos namų.

Skaičiavimo procesas Prancūzijoje buvo sustabdytas dėl ilgo šventinio savaitgalio.

Prancūzų pareigūnai sakė, jog kol kas nėra ženklų, kad karantino sušvelninimas gegužės 11-ąją būtų nulėmęs atvejų padaugėjimą.

Tačiau žmonės raginami neprarasti budrumo. Prezidentas Emmanuelis Macronas įspėjo, kad epidemija dar nesibaigė.

Airija pirmadienį pirmąkart nuo kovo 11-osios, kai koronavirusinė infekcija šalyje pareikalavo pirmųjų žmonių gyvybių, nenustatė jokių naujų pacientų mirties atvejų.

„Per pastarąją parą mums nepranešta apie jokias mirtis“, – per spaudos konferenciją sakė aukšto rango medicinos pareigūnas Tony Holohanas.

Ispanijos vyriausybė pirmadienį sumažino oficialų koronaviruso protrūkio aukų skaičių beveik dviem tūkstančiais žmonių ir nurodė, kad ši liga pareikalavo 26 834 gyvybių.

Nauja duomenų rinkimo sistema tarnyboms leido nustatyti atvejus, kai mirę COVID-19 pacientai buvo suskaičiuoti dukart arba koronaviruso infekcija buvo klaidingai įvardyta kaip mirties priežastis, sakė Sveikatos apsaugos ministerijos ekstremaliųjų padėčių koordinatorius Fernando Simonas.

Vis tik Ispanija išlieka viena labiausiai koroanaviruso pandemijos paveiktų šalių.

Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pasveiko nuo COVID-19 ir buvo išrašytas iš ligoninės.

„Taip ir yra“, – pirmadienį atsakydamas į klausimą naujienų agentūrai „Interfax“ sakė D.Peskovas.

Jis patvirtino, kad po išrašymo iš ligoninės jam dar dvi savaites reikės izoliuotis namuose.

Palestiniečių valdžia pirmadienį paskelbė apie du mėnesius galiojusių izoliacijos priemonių atšaukimą Vakarų Kranto gyvenvietėse.

Palestiniečių premjeras Mohammadas Shtayyeh per spaudos konferenciją pareiškė, kad nuo antradienio, gegužės 26 dienos, palestiniečių miestuose ir gyvenvietėse vėl atsidarys parduotuvės ir verslai. Valstybinio sektoriaus darbuotojai į darbą išeis nuo gegužės 27 dienos.

Taip pat bus atidaromos mečetės, bažnyčios ir parkai, tačiau žmonės turės laikytis socialinio atstumo. Tikimasi, kad kavinės ir restoranai duris atvers artimiausiomis dienomis.

Vakarų Kranto teritorijoje ir Gazos Ruože per koronavirusinės infekcijos protrūkį registruota 400 užsikrėtimo atvejų, trys žmonės mirė.

Izoliacijos režimas šiose teritorijose buvo paskelbtas kovo mėnesį.

Nyderlanduose veikiausiai audinių fermoje koronavirusu užsikrėtė antras fermos darbuotojas, tačiau pavojus kitiems užsikrėsti šia infekcija išlieka mažas, pirmadienį pranešė žemės ūkio ministrė.

Praėjusią savaitę buvo pranešta apie žmogaus užsikrėtimo koronavirusu atvejį vienoje iš dviejų audinių fermų, esančių netoli pietinio Endhoveno miesto, kurioje balandį buvo nustatyta, kad koronavirusu užsikrėtė šių kailinių žvėrelių.

„Žinoma apie antrą atvejį vienoje iš audinių fermų, kai SARS-CoV-2  buvo perduotas audinės žmogui“, – nurodė Carola Schouten.

„Atvejis yra panašus į ankstesnįjį“, – sakoma jos laiške Nyderlandų parlamentui.

Užsikrėtimas įvyko, kai dar nebuvo žinoma, jog audinės yra užkrato nešiotojos, todėl darbininkai nedėvėjo apsauginių kostiumų.

Nyderlandų sveikatos apsaugos pareigūnai, įvertinę užsikrėtimo už audinių fermos ribų pavojų, priėjo išvados, kad jis yra „nereikšmingas“, nurodė C.Schouten.

Audinių auginimas kailiui Nyderlanduose kelia audringas diskusijas. 2016 metais šalies aukščiausios instancijos teismas nurodė iki 2024 metų nutraukti audinių veisimą kailių pramonei.

Nyderlanduose registruota 5 830 mirties nuo koronaviruso atvejų ir 45 445 užsikrėtimo atvejai.

Vokietijos ekonomikos ministerija pirmadienį pristatė planus padidinti paramą smarkiai nukentėjusioms smulkioms bendrovėms, siūlydama 50 tūkst. eurų išmokas per mėnesį, kad padėtų joms išgyventi koronaviruso protrūkio sukeltą krizę.

Pasiūlymas, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, šiuo metu svarstomas Finansų ministerijoje, o jo tikslas yra padėti įmonėms padengti fiksuotas išlaidas giliausio nuosmukio per kelis dešimtmečius metu.

„Kai kurių įmonių laikas senka“, – teigė ekonomikos ministro Peterio Altmaierio atstovas spaudai.

Norėdamos gauti paramą, pareiškėjos turės įrodyti, kad jų pajamos balandžio ir gegužės mėnesiais, kai koronaviruso pandemija padarė didžiausią poveikį, sumažėjo mažiausiai 60 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau.

Pagalba, neviršijanti 50 tūkst. eurų per mėnesį, būtų prieinama savarankiškai dirbantiems asmenims ir įmonėms, turinčioms iki 249 darbuotojų.

Skaičiuojama, kad šis planas Vokietijos valstybei iki rugpjūčio mėnesio kainuos apie 25 mlrd. eurų, nurodoma Ekonomikos ministerijos pasiūlyme. Bendras išlaidų dydis priklausys nuo to, kaip šalis susidoros su pandemijos padariniais vėlesniais šių metų mėnesiais.

Vokietija jau įgyvendina didžiulį 1,1 trln. eurų vertės gelbėjimo paketą, siekdama suvaldyti koronaviruso protrūkio sukeltą nuosmukį, netgi atsisakydama savo politikos palaikyti subalansuotą biudžetą.

Į didžiulį paketą įeina valstybės teikiamos paskolų garantijos, grynųjų pinigų injekcijos ir schemos, skirtos apmokėti dalį milijonų darbuotojų darbo užmokestį, kad būtų išvengta atleidimų.

Kadangi šaliai iki šiol pavyko geriau susitvarkyti su koronaviruso protrūkiu nei daugelio jos kaimynų, Vokietija pastarosiomis savaitėmis pamažu pradėjo mažinti apribojimus.

Parduotuvės, gamyklos ir restoranai pamažu iš naujo atidaromi, tačiau žala ekonomikai dar toli gražu nesibaigė, nes socialinio atsiribojimo taisyklės neleidžia grįžti į įprastą verslo vagą.

Naujasis ekonomikos ministro P.Altmaierio planas yra skirtas paremti Vokietijos „Mittelstand“ – dešimtis tūkstančių mažų ir vidutinių įmonių, kurios laikomos šalies ekonomikos pagrindu.

Švedija pirmadienį pranešė, kad šalyje mirė jau daugiau kaip 4 tūkst. naujuoju koronavirusu užsikrėtusių žmonių.

Šalis, turinti apie 10,3 mln. gyventojų, anksčiau atsidūrė pasaulio dėmesio centre, nes prasidėjus koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkiui nustatė daug švelnesnį režimą negu daugelis kitų Europos valstybių. 

Švedijos visuomenės sveikatos apsaugos agentūra nurodė užfiksavusi 33 843 patvirtintus COVID-19 atvejus ir 4 029 užsikrėtusių žmonių mirtis. Iš šių aukų 90 proc. buvo vyresni kaip 70 metų žmonės.

Mirtingumas Švedijoje yra gerokai didesnis nei kaimyninėse Šiaurės šalyse, kurios ėmėsi griežtesnių priemonių užkrato plitimui stabdyti.

Remiantis COVID-19 statistiką skelbiančio portalo „Worldometers“ duomenimis, Švedijoje mirtingumas nuo koronavirusinės infekcijos siekia 399 vienam milijonui gyventojų ir yra gerokai didesnis nei Norvegijoje, kur vienam milijonui tenka 43 mirties atvejai. Danijoje ir Suomijoje vienam milijonui gyventojų atitinkamai tenka 97 ir 56 mirties atvejai.

Tačiau Švedijoje mirtingumas vis tiek yra mažesnis nei Prancūzijoje – 435, Jungtinėje Karalystėje ir Italijoje – 542 bei Ispanijoje – 615.

Kritikai kaltina Švedijos pareigūnus, kad nesiimdami griežtų suvaržymo priemonių jie rizikuoja šalies piliečių gyvybėmis. Tačiau vietos Sveikatos apsaugos agentūros pareigūnai tvirtina, kad ši strategija ilgainiui turi pasiteisinti, ir atsisako trumpalaikių karantino priemonių, kurios, pasak jų, yra per mažai efektyvios, kad atsvertų savo neigiamą poveikį visuomenei.

Švedija neįvedė griežtų karantino priemonių, kokių ėmėsi kitos Europos šalys, bet paragino gyventojus prisiimti atsakomybę ir laikytis oficialių rekomendacijų. 

Mokyklas galėjo lankyti mokiniai iki 16 metų; kavinės, barai, restoranai ir verslai nebuvo uždaryti, tik gyventojai buvo raginami laikytis socialinio atstumo.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Andersas Tegnellas

Švedijos vyriausiasis epidemiologas Andersas Tegnellas ne kartą sakė, kad griežtesnės suvaržymo priemonės nebūtų išgelbėjusios daugiau gyvybių.

Trys ketvirtadaliai per koronaviruso epidemiją mirusių švedų gyveno slaugos namuose arba buvo slaugomi namuose.

A.Tegnellas pabrėžė, kad kovo viduryje buvo uždraustas lankymasis slaugos namuose, tačiau senyvo amžiaus pacientai buvo priversti palaikyti kontaktą su savo slaugytojais, kurie, kaip manoma, ir įnešė užkratą į slaugos namus.

„Tikrai nesu įsitikinęs, kad galėjome padaryti kur kas daugiau“,  – jis savaitgalį sakė duodamas interviu Švedijos radijui. Vis tik pareigūnas pripažino, kad šalis atsidūrė „siaubingoje padėtyje, išryškinusioje mūsų vyresnio amžiaus žmonių priežiūros silpnąsias vietas“.

Pasak jo, slaugos namai iš pradžių nesilaikė pagrindinių higienos reikalavimų, galėjusių pažaboti infekcijos plitimą, tačiau dabar padėtis pasitaisė.

Japonijos premjeras Shinzo Abe pirmadienį atšaukė dėl koronavirusinės infekcijos COVID-19 paskelbtą nepaprastąją padėtį, šalyje smarkiai sumažėjus naujų užsikrėtimo atvejų skaičiui.

„Mes turėjome labai griežtus nepaprastosios padėties panaikinimo kriterijus. Nusprendėme, kad įvykdėme šiuos kriterijus“, – sakė Sh.Abe per spaudos konferenciją, kurią transliavo nacionalinė televizija.

„Šiandien panaikinsime nepaprastąją padėtį visoje šalyje“, – pareiškė premjeras.

Vyriausybė paskelbė nepaprastąją padėtį balandžio 7 dieną – iš pradžių tik kai kuriose Japonijos dalyse, įskaitant Tokiją, o vėliau tą mėnesį nusprendė taikyti šią priemonę visoje valstybėje.

Skirtingai nuo karantino Europoje, Japonijos nepaprastoji padėtis yra švelni – ji daugiausia yra rekomendacinio pobūdžio. Žmonės raginami likti namuose, o nebūtinos įmonės – užsidaryti ar dirbti trumpiau. Tokia strategija siekiama sumažinti žalą šalies ekonomikai.

Tokijas ir trys jo kaimyninės prefektūros artimiausiomis savaitėmis turi vėl atidaryti mokyklas, viešąsias įstaigas ir įmones, bet bus stebimi bet kokie infekcijos intensyvėjimo požymiai.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Japonijoje užregistruota 16 580 užsikrėtimo koronavirusu atvejų, 830 žmonių mirė.

Rusijoje kasdien nustatomas naujų koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų skaičius lieka nepastovus, nors stebima mažėjimo tendencija, o palyginti su sekmadieniu mirčių sumažėjo trečdaliu, pirmadienį skelbia šalies kovą su epidemija koordinuojantis operatyvinis štabas.

„Per praėjusią parą Rusijos 83 regionuose patvirtinti 8 946 koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejai. Be klinikinių simptomų užregistruoti 3 908 atvejai (43,7 proc.)“, – rašoma štabo išplatintame pranešime. 

Nuo epidemijos pradžios Rusijoje jau nustatyti 353 427 užsikrėtimo koronavirusu atvejai.

JAV įsikūrusio Johno Hopkinso (Džono Hopkinso) universiteto duomenimis, Rusija išvakarėse pagal šį rodiklį nukrito į trečią vietą pasaulyje, ją aplenkus Brazilijai. Šioje Pietų Amerikos valstybėje užregistruota jau 363,2 tūkst. užsikrėtimo atvejų. Pirmą vietą pagal užsikrėtimo atvejų skaičių užima JAV, kur užregistruoti per 1,6 mln. infekuotųjų.

Štabo duomenimis, Maskvoje per praėjusią dieną nustatyta 2 560 naujų užsikrėtimo atvejų. Bendras patvirtintų užsikrėtimo atvejų skaičius Rusijos sostinėje pasiekė 166 473.

Per praėjusią parą šalyje nuo COVID-19 mirė 92 asmenys, iš jų 41 – Maskvoje.  

Šis rodiklis sumažėjo trečdaliu palyginti su rekordiškai dideliu per vieną parą užregistruotų mirties atvejų skaičiumi išvakarėse, kai Rusijoje mirė 153 žmonės.

Iš viso Rusijoje nuo COVID-19 mirė 3 633 žmonės.

Per praėjusią parą šalyje nuo COVID-19 pasveiko 5 499 asmenys, iš jų 3 746 – Maskvoje. Iš viso iš ligoninių išrašyti 118 798 pacientai.