Koronavirusas pasaulyje: Baltarusijoje patvirtintų infekcijų – beveik 25 tūkstančiai

JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as, kurio atstovei spaudai buvo nustatyta koronaviruso infekcija COVID-19, nusprendė kelias dienas „laikytis atstumo“ nuo prezidento Donaldo Trumpo, antradienį pranešė Baltieji rūmai.

M.Pence'o atstovei Katie Miller koronaviruso infekcija buvo patvirtinta praeitą savaitę. COVID-19 taip pat susirgo vienas iš D.Trumpo aplinkos darbuotojų, karinių pajėgų narys.

Baltųjų rūmų atstovė spaudai Kayleigh McEnany sakė, kad M.Pence'as, vadovaujantis Baltųjų rūmų atsako į koronavirusą darbo grupei, „priėmė sprendimą kelias dienas laikytis atstumo“ nuo prezidento.

„Tiesiog norėčiau pabrėžti, kad tai jo asmeninis sprendimas, – nurodė K.McEnany. – Kiek dienų jis tai darys – šį sprendimą priims viceprezidentas.“

D.Trumpas pirmadienį sakė, kad vėliausias M.Pence'ui atliktas COVID-19 testas buvo neigiamas.

Jungtinės Valstijos yra labiausiai COVID-19 pandemijos paveikta šalis: joje iki šiol nustatyta daugiau kaip 1,35 mln. užsikrėtimo koronavirusu atvejų, o 81 tūkst. užsikrėtusiųjų mirė.

Per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose vienas žurnalistas taip pat paklausė K.McEnany, kodėl ji nedėvi apsauginės kaukės.

Atstovė spaudai paaiškino esanti už saugaus atstumo nuo reporterių patalpoje, kurioje visi kiti buvo užsidėję kaukes.

„Šiandien mano testas buvo neigiamas, ir vakar testas buvo neigiamas – ir esu tinkamoje vietoje“, – kalbėjo ji.

Šiuo metu trys svarbūs Baltųjų rūmų atsako į COVID-19 darbo grupės nariai yra izoliavęsi: užkrečiamųjų ligų ekspertas Anthony Fauci, Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDS) direktorius Robertas Redfieldas ir JAV Maisto ir vaistų administracijos vadovas Stephenas Hahnas.

JAV demokratai antradienį pristatė naują 3 trln. dolerių (2,76 trln. eurų) atsako į koronaviruso krizę paketą – iki šiol didžiausias pastangas finansuoti valstijų ir vietos lygio planus kovai su pandemija bei skubiai išmokėti pašalpas milijonams nukentėjusių gyventojų.

Vadinamojo „Didvyrių įstatymo“ projektas buvo pateiktas Atstovų Rūmams. Demokratų dominuojami Kongreso žemieji rūmai dėl jo gali balsuoti jau ateinančią savaitę.

Tačiau šis planas iškart sulaukė pasipriešinimo iš Baltųjų rūmų ir Senato. Prezidentas Donaldas Trumpas ir Senato respublikonų vadovybė sakė, kad naujas krizinio finansavimo etapas kol kas nereikalingas.

Pastaraisiais mėnesiais Kongresas priėmė, o D.Trumpas pasirašė jau ne vieną atsako į pandemiją planą.

Tarp jų buvo kovą parengtas didžiulis 2,2 trln. dolerių (2 trln. eurų) pagalbos paketas, žinomas kaip Pagalbos, paramos ir ekonominio saugumo dėl koronaviruso įstatymas (CARES), taip pat 483 mlrd. dolerių (445 mlrd. eurų) priemonė, numatanti papildomą finansavimą populiariai paskolų smulkiajam verslui, smarkiai nukentėjusiam dėl karantino, programai.

Naujasis projektas, kurį Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi vadino „CARES 2“, numato išmokų nukentėjusiems antrąjį ratą – iki 6 tūkst. dolerių (5,52 tūkst eurų) vienam namų ūkiui. Tokiu būdu siekiama palengvinti naštą milijonams amerikiečių, dėl pandemijos netekusių darbo.

Be to, planuojama skirti lėšų sveikatos apsaugos darbuotojams ir gelbėtojams, išplėsti COVID-19 testavimą ir pastangas atsekti plitimo šaltinius, suteikti smulkiajam verslui daugiau galimybių pasiskolinti, didinti pagalbą neišgalintiems susimokėti už būstą ir sumažinti maisto nesaugumą skurstantiesiems.

N.Pelosi biuro išplatintame Atstovų Rūmų demokratų pranešime sakoma, kad buvo parengtas „drąsaus ir visapusiško atsako įstatymas, atitiksiantis iššūkį, keliamą šios pandemijos mūsų valstybei“.

Jungtinės Valstijos yra labiausiai COVID-19 pandemijos paveikta šalis: joje iki šiol nustatyta daugiau kaip 1,35 mln. užsikrėtimo koronavirusu atvejų, o 81 tūkst. užsikrėtusiųjų mirė.

Jungtinėje Karalystėje veikiantys slaugos namai užfiksavo daugiau kaip 8 tūkst. su koronaviruso infekcija susijusių savo pacientų mirčių per dviejų mėnesių laikotarpį nuo kovo 2-osios iki gegužės 1-osios, antradienį pranešė valstybinis statistikos biuras.

JK Nacionalinės statistikos biuras nurodė, kad per šį laikotarpį Anglijos ir Velso slaugos namuose užregistruota 8 312 atvejų, kai pacientų mirties liudijime būdavo paminima koronaviruso infekcija COVID-19. Į šį skaičių nepatenka duomenys iš Škotijos ir Šiaurės Airijos – ten tokių atvejų užfiksuota dar keli šimtai.

Anglijoje ir Velse iki gegužės 1-osios užregistruotos iš viso 35 044 su koronavirusu susijusios mirtys.

Šis skaičius yra didesnis nei oficialiai paskelbtas vyriausybės; pastarasis pirmadienį buvo 32 065. Į vyriausybės skelbiamus duomenis neįtraukiami pacientų mirties atvejai, kai COVID-19 tik įtariama, bet nėra patvirtinta testais.

Britanijoje koronavirusu užsikrėtusių žmonių mirčių ligoninėse ir kitur pradeda mažėti. Statistikos biuro sveikatos apsaugos duomenų analizių skyriaus vadovas Nickas Stripe'as sakė, kad per savaitę užregistruojamų mirčių skaičius mažėja, bet tebėra gerokai didesnis negu įprasta šiuo metų laiku.

Europos Sąjunga bus priversta iš naujo svarstyti Bendrijos gynybos finansavimo klausimą, bet blokas privalės stiprinti savo gynybą, atsižvelgdamas į dabartinę padėtį, antradienį pareiškė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Josepas Borrellis

„Esame priversti visiškai pakeisti savo požiūrį į finansavimo perspektyvas, nes pas mus susiklostė naujas, visiškai kitoks scenarijus. Tikiuosi, kad esant tokiai padėčiai ištekliai, skiriami gynybai, politikai saugumo srityje, nesumažės“, – pažymėjo jis, atsakydamas į klausimą apie koronaviruso pandemijos ekonominių padarinių ES gynybos biudžetui.

J.Borrellis paaiškino, kad COVID-19 tapo nauja grėsme Bendrijai, todėl blokui būtina imtis reikšmingesnių priemonių gynybos ir saugumo srityje. Pasak jo, pasauliui reikalinga stipresnė Europa, bet daugiau detalių apie planuojamas iniciatyvas neatskleidė, nurodęs, kad darbas šia kryptimi tebevyksta.

Europos Komisija antradienį pranešė, kad konkurso būdu atrinko aštuonis didelio masto tyrimų projektus COVID-19 infekcijos gydymo ir diagnozavimo metodams kurti.

„Mums būtina sujungti valstybinio ir privatus sektorių patirtį bei išteklius, kad įveiktume šią pandemiją ir pasiruoštume kitoms būsimoms epidemijoms“, – pareiškė už inovacijas ir tyrimus atsakinga Komisijos narė Marija Gabriel.

Europos Komisija pranešė, kad virtinės aukštos kokybės tyrimų projektų finansavimui skirtas lėšas ji padidino iki 72 mln. eurų nuo anksčiau buvusių 45 mln. eurų, numatytų pagal  ES programą „Horizon 2020“. 

Dar 45 mln. eurų bus skirta farmacijos sektoriaus įmonėms, Naujoviškų vaistų iniciatyvos (IMI) programų partneriams ir kitoms organizacijoms, dalyvaujančioms projektuose. Bendra tyrimams skirta suma sieks 117 mln. eurų.

„Pasitelkę finansavimą pagal programą „Horizon 2020“ paspartinsime koronaviruso diagnostikos ir gydymo priemonių kūrimą mūsų įmonėms ir kitiems partneriams – to reikia, siekiant įveikti šią visuotinę ekstremaliąją padėtį“, – sakoma EK narės komunikate.

Konkursas buvo organizuojamas pagal valstybinio ir privatus sektoriaus partnerystės mechanizmą – Naujoviškų vaistų iniciatyvą.

Rusų kosmonautai, atvykę į JAV rengtis skrydžiui į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), laikysis dviejų savaičių karantino, pranešė kosmonautas Sergejus Kudis-Sverčkovas.

„Laukia 14 karantino dienų, nuotolinis mokymas, kontaktų apribojimas ir panašiai. Vargu ar iki starto grįšime į normalų gyvenimą“, – savo paskyroje socialiniame tinkle „Instagram“ parašė S.Kudis-Sverčkovas.

Jis pažymėjo, kad kosmonautai į JAV atskrido verslo lėktuvu. „Jokių terminalų, keleivių, didelių lėktuvų: verslo lėktuvas, saugumo sumetimais minimalūs kontaktai. Dezinfekavimo priemonės ir kaukė visuomet ant veido“, – rašė jis.

Rusijos kosmonautai anksčiau šį mėnesį atvyko į JAV ruoštis erdvėlaivio „Sojuz MS-17“ skrydžiui į TKS, planuojamam šių metų spalį.

Pagrindinėje ir atsarginėje įgulose, be S.Kudžio-Sverčkovo, dar yra Sergejus Ryžikovas, Olegas Novickis, Piotras Dubrovas. Kosmonautai nuo gegužės 11-osios iki liepos 10-osios treniruosis NASA Lyndono Johnsono kosmoso centre.

Pasibaigus mokymo programai JAV, kosmonautai grįš į Rusiją ir toliau rengsis startui netoli Maskvos esančiame Kosmonautų rengimo centre.

Ispanija griežčiau kontroliuos atvykstančius iš Europos Šengeno zonos šalių ir įves privalomą 14 dienų karantiną keliautojams, siekiant išvengti įvežtinių koronaviruso atvejų, antradienį pranešė vyriausybė.

Abi šios priemonės įsigalios nuo penktadienio ir galios iki gegužės 24 dienos, kai bus atšaukta nepaprastoji padėtis. Jeigu nepaprastoji padėtis bus pratęsta, tokia tvarka galios ilgiau, sakoma oficialiame vyriausybės biuletenyje.

Viena labiausiai nuo koronaviruso nukentėjusių pasaulio šalių, kur per COVID-19 pandemiją mirė beveik 27 tūkst. žmonių, pradėjo atsargiai švelninti kovo viduryje įvestas griežtas karantino priemones.

Tačiau įvedamomis naujomis priemonėmis siekiama apsisaugoti nuo galimų koronaviruso atvejų skaičius šoktelėjimo, pirmadienį pusei šalies pradėjus laipsnišką sugrįžimą prie įprasto gyvenimo, užtruksiantį iki birželio pabaigos.

„Per šį sugrįžimo laikotarpį turi būti sustiprintas budrumas ir sveikatos bei higienos [reikalavimų] kontrolė visų tarptautinių keleivių atžvilgiu, siekiant išvengti įvežtinių (viruso) atvejų“, – sakoma pranešime.

„Atsižvelgiant į viruso paplitimą pasaulyje ir vadovaujantis atsargumo principu, būtina, kad visi atvykstantys iš užsienio laikytųsi 14 dienų karantino“, – nurodoma biuletenyje.

„Scanpix“/AP nuotr./Ispanijoje paskelbtas karantinas

Sveikatos apsaugos pareigūnai „gali susisiekti [su atvykėliais], kad užtikrintų karantino laikymosi“, perspėjama dokumente. Žmonėms, kuriems taikomas šis reikalavimas, bus leista išeiti apsipirkti svarbiausių produktų arba prireikus skubios medicinos pagalbos – bet tik dėvint apsauginę kaukę. 

Ši priemonė nebus taikoma tarp valstybių dirbantiems asmenims, tokiems kaip vežėjai, oro linijų darbuotojai arba medicinos personalas, jeigu jie neturėjo kontakto su virusu užsikrėtusiais asmenimis.

Ispanijoje per pastarąją parą buvo užregistruoti dar 176 mirties nuo koronaviruso atvejai. Iš viso jų skaičius šalyje išaugo iki 26 920. Per tą patį laikotarpį nustatyti 426 nauji užsikrėtimo atvejai, iš viso – 228 030. 

„Mūsų padėtis keičiasi, epidemijos raida yra labai gera... bet tai nereiškia, kad daugiau nėra jokio pavojaus“, – perspėjo Sveikatos apsaugos ministerijos ekstremalių situacijų koordinatorius Fernando Simonas.

„Net jeigu mums Ispanijoje pavyks sustabdyti viruso pernašą, pasaulyje dar bus daug šalių, kur [užkratas] bus toliau platinamas, o tai reiškia, kad mūsų didžiausias pavojus... yra įvežtiniai atvejai“, – kalbėjo jis.

Nauji apribojimai Šengeno zonoje

Vyriausybė taip pat suvaržė atvykimą oro arba vandens transportu keleiviams iš bevizio režimo Šengeno zonos, kuriai priklauso 26 valstybės, iš jų keturios nepriklausančios ES.

Ispanija kovo 17 dieną uždarė savo sausumos sienas su Prancūzija ir Portugalija, tačiau iki šiol nebuvo įvedusi jokių apribojimų atvykstantiesiems iš Šengeno zonos.

„Nuo gegužės 15 dienos bus įleidžiami tik Ispanijos piliečiai, leidimą gyventi turintys asmenys,  tarp valstybių dirbantys asmenys, sveikatos apsaugos darbuotojai arba tie, kurie rūpinasi senyvo amžiaus žmonėmis, o taip pat tie, kurie gali įrodyti, kad atvyksta dėl ypatingos priežasties arba dėl darbo“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Salvadoras Illa.

„Tai yra atsargumo priemonės, siekiant neleisti, kad į šalį atvyktų sergantys“, – kalbėjo jis.

Išimtys taip pat taikomos lėktuvų įgulų nariams ir vežėjams. Karantino laikytis privalės tik iš užsienio atvykę piliečiai, gyventojai ir įvažiavę į šalį  dėl ypatingos priežasties.

Grupė žmonių, kuriuos paveiks nauji suvaržymai, yra užsieniečiai, turintys Ispanijoje antruosius namus. Taip siekiama „išvengti nesuderinamumų“, sakė ministras.

„Nebūtų prasmės, jeigu žemyninėje dalyje gyvenantis ispanas negalėtų vykti į savo antruosius namus Balearų salose, o užsienyje gyvenantis žmogus galėtų tai padaryti atskrisdamas (lėktuvu), – paaiškino jis.  – Manome, kad tokios diskriminacijos reikėtų vengti“.

Remiantis vyriausybės paskelbtu biuleteniu, visos kelionių agentūros ir kelionių operatoriai ir transporto operatoriai „privalo informuoti keleivius apie šias priemones, parduodami“ keliones į bet kurią Ispanijos dalį.

Rusijoje, kuri antradienį pranešė apie 10 899 naujus užsikrėtimo koronaviruso infekcija atvejus, užregistruotas bendras COVID-19 atvejų skaičius yra antras pasaulyje, rodo naujienų agentūros AFP kaupiami duomenys.

Antradienį paskelbti nauji paros atvejai bendrą užsikrėtimo atvejų skaičių Rusijoje padidino iki 232 243. Šis skaičius pranoko COVID-19 atvejų skaičius Didžiojoje Britanijoje ir Ispanijoje; dabar Rusija šiuo atžvilgiu atsilieka tik nuo Jungtinių Valstijų, kurios yra pranešusios apie daugiau kaip 1,3 mln. ligos atvejų.

Rusijoje jau ilgiau nei savaitę pranešama apie daugiau kaip 10 tūkst. naujų paros atvejų.

Pareigūnais sako, kad šie dideli skaičiai atspindi didžiulę testavimo kampanijos apimtį. Iki šiol Rusijoje atlikta maždaug 5,8 mln. COVID-19 testų.

Daugiau kaip pusė Rusijos užsikrėtimo atvejų užregistruota Maskvoje ir sostinės regione.

Rusijoje užregistruotas mirties atvejų skaičius – 2 116 – yra palyginti labai mažas. Mirštamumas Rusijoje yra daug mažesnis nei kitose šalyse, kuriose užsikrėtusiųjų skaičiai panašūs.

Pareigūnai sako, jog taip yra todėl, kad Rusija galėjo pasimokyti iš Vakarų Europos patirties ir greitai ėmėsi izoliuoti keliautojus bei rizikos grupėms priklausančius asmenis, pritaikyti ligonines COVID-19 pacientams gydyti ir testuoti bei karantinuoti užsikrėtusiuosius.

Tačiau kritikai abejojo šiais skaičiais ir kaltino pareigūnus daug viruso nulemtų mirties atvejų priskiriant kitoms priežastims.

Baltarusijoje tyrimais patvirtinti iš viso 24 873 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, iš jų 967 – per pastarąją parą, antradienį pranešė Baltarusijos sveikatos apsaugos ministerija.

„Per visą infekcijos plitimo šalies teritorijoje laikotarpį mirė 142 pacientai (135 iki gegužės 11 dienos), sergantys daugybe lėtinių ligų, kuriems nustatyta koronavirusinė infekcija“, – informavo ministerija.

Taip pat pranešama, kad nuo gegužės 12 dienos pasveiko ir iš ligoninių buvo išrašyti  6974 pacientai, kuriems anksčiau buvo nustatyta COVID-19 infekcija. Gegužės 11 dieną jų buvo 6531.

Be to, Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, iš viso šalyje atlikti 284 tūkst. 445 tyrimai dėl koronaviruso.

„Dėl medicininių priežasčių atliekami greitieji tyrimai visuose šalies regionuose persirgusiesiems koronaviruso infekcija nustatyti“, – pridūrė ministerija.

Indija atidaro dalį savo didžiulio geležinkelių tinklo ir iš dalies atnaujina traukinių eismą, pradėdama švelninti prieš beveik septynias savaites įvestas karantino priemones.

Specialūs traukiniai antradienį išvyks iš kai kurių didžiųjų miestų, įskaitant Delį ir Mumbajų. Į stotis bus įleidžiami tik tie keleiviai, kuriems nepasireiškia jokie koronaviruso simptomai – bus tikrinama žmonių kūno temperatūra. Keleiviai traukiniuose privalės laikytis socialinio atstumo, įlipant ir išlipant jiems bus duodama rankų dezinfekavimo priemonių.

Indijos geležinkelių tinklą, dažnai pavadinamą šalies gyvybės linija, sudaro 67 tūkst. km geležinkelių. Per dieną paprastai aptarnaujama daugiau kaip 20 mln. keleivių.

Indijos geležinkelių, kelių ir oro eismas buvo sustabdytas kovo pabaigoje šalyje įvedus griežtas karantino priemones, kurios padėjo patvirtintų užsikrėtimo atvejų skaičių išlaikyti palyginti mažą 1,3 mlrd. žmonių populiacijai. Tačiau pastarosiomis dienomis, sušvelninus karantiną ir pradėjus dirbti kai kurioms kompanijoms, užsikrėtimo koronavirusu ir mirties nuo COVID-19 skaičiai vėl didėja.

Indijoje patvirtinti 70 756 COVID-19 atvejai, įskaitant 2 293 mirties atvejus.