Koronavirusas pasaulyje: Čekija spartins išėjimą iš karantino, Latvijoje stabilizuojasi sergamumo lygis

Su COVID-19 siejamų mirties atvejų skaičius Maskvoje per pastarąsias 24 valandas padidėjo nuo 325 iki 366, paskelbė operatyvinis padėties sostinėje kontrolės ir stebėsenos štabas.

„Maskvoje mirė 41 pacientas, kuriam patvirtintas plaučių uždegimas ir gauti teigiami testų dėl koronavirusinės infekcijos rezultatai. Mirę pacientai buvo nuo 34 iki 92 metų amžiaus“, – sakoma pranešime.

Taip pat nurodoma, kad dauguma šių pacientų turėjo gretutinių ligų.

JAV karinio jūrų laivyno eskadriniame minininke „USS Kidd“ nustatyta mažiausiai 18 užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų, remdamasi kariškių atstovu penktadienį pranešė televizija CNN.

Pentagonas patvirtino, kad laive daugiau kaip vienas jūreivis susirgo COVID-19. Iš viso laive yra maždaug 330 įgulos narių.

„USS Kidd“ dalyvauja kovos su narkotikais misijoje Karibų jūroje. Pentagono atstovas Jonathanas Hoffmanas sakė, kad laivas rengiasi grįžti į uostą.

„Įgulos dalis išlips į sausumą. Kai visi pasveiks, laivas vėl išplauks į jūrą“, – sakė jis ir nurodė, kad į „USS Kidd“ išskrido aštuonių karo medikų komanda.

„USS Kidd“ yra antras JAV karo laivas, kuriame, jam esant jūroje, kilo COVID-19 protrūkis. Anksčiau didelis protrūkis nustatytas lėktuvnešyje „USS Theodore Roosevelt“; jam kovo pabaigoje prasidėjus laivui buvo nurodyta plaukti į bazę Ramiojo vandenyno vakaruose esančiame Guame. Atplaukus į uostą dauguma įgulos narių buvo evakuoti ir laikomi karantino sąlygomis. 

Trečiadienį JAV karinis jūrų laivynas pranešė, kad mažiausiai 840 lėktuvnešio „USS Theodore Roosevelt“ įgulos narių nustatyta koronavirusinė infekcija COVID-19.  

Šiuo metu užsikrėtimo koronavirusu atvejų taip pat yra 26-iuose JAV karinio jūrų laivyno laivuose, kurie stovi uostuose ir laivų statyklose. COVID-19 atvejų būta ir dar 14-oje laivų, bet tie žmonės jau yra pasveikę.

Jungtinės Karalystės sveikatos apsaugos pareigūnai penktadienį perspėjo visuomenę nesiimti nepatvirtintų gydymo nuo COVID-19 metodų, JAV prezidentui Donaldui Trumpui „sarkastiškai“ pareiškus, kad gydant koronavirusine infekcija sergančius pacientus jiems galėtų būti suleidžiama dezinfekavimo skysčio.

D.Trumpo ketvirtadienio spėlionės apie tai, ar būtų galima suleisti pacientams dezinfekavimo priemonės gydant juos nuo COVID-19 ir ar įmanoma ultravioletiniais ar kitais „spinduliais apdoroti kūną“, papiktino ekspertus ir medicinos profesionalus.

Paklausta apie šiuos komentarus, Anglijos vyriausiojo medicinos pareigūno pavaduotoja Jenny Harries sakė neturinti „konkrečios žinios“ JAV prezidentui.

„Turėčiau konkrečią žinią visiems, siūlantiems ko nors jiems suleisti. Akivaizdu, kad iš medicinos profesionalų perspektyvos tam nepritartume“, – sakė ji, per eilinę spaudos konferenciją informuodama apie vyriausybės atsaką į ligos protrūkį.

„Labai svarbu, kad žmonės naudotų tinkamus gydymo būdus, pagrįstus įrodymais ir išbandytus... Tokius, kurie, kaip žinome, bus saugūs“, – pridūrė ji.

D.Trumpas penktadienį nesureikšmino kritikos lavinos ir tvirtino kalbėjęs sarkastiškai, kai pareiškė, jog pacientams galėtų būti suleidžiama dezinfekavimo skysčio.

Britų mokslininkai šią savaitę pradėjo galimos vakcinos nuo COVID-19 bandymus su žmonėmis, be to, aiškinamasi, ar kokie nors esami vaistai gali padėti gydyti šią ligą.

Prancūzija penktadienį pranešė apie 389 naujus mirties nuo koronaviruso atvejus – mažiau nei ankstesnėmis dienomis.

Be kita ko, mažėja ir ligoninėse bei intensyviosios priežiūros skyriuose gydomų pacientų skaičius.

Iš viso šalies ligoninėse ir slaugos namuose užfiksuotos 22 245 mirtys nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19, pranešė aukšto rango sveikatos apsaugos pareigūnas Jerome'as Salomonas (Žeromas Salomonas). Jis pridūrė, kad ligoninėse gydoma 561 asmeniu mažiau nei ankstesnę dieną, o intensyviosios priežiūros skyriuose – 183 pacientais mažiau.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad „viruso cirkuliacija tebėra aukšta. Privalome būti mobilizuoti ir laikytis socialinio atstumo, kuris turi tapti refleksu“.

Italijoje per pastarąją parą iš ligoninių išrašytų ar kitaip pasveikusiais nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 pripažintų žmonių skaičius penktadienį beveik susilygino su naujų užsikrėtimo atvejų skaičiumi.

Italijos sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad per praėjusią parą buvo užfiksuotas 3 021 naujas užsikrėtimo atvejis. Tuo metu naujai pasveikusiais laikomi 2 922 asmenys, įskaitant tiek ligoninių pacientus, tiek namuose besiizoliavusius infekuotuosius.

Sunkiausia ligos protrūkio našta tenka valstybės šiaurinei daliai. Tuo metu pietuose fiksuojama daug mažiau užsikrėtimo atvejų: pavyzdžiui, pietų-centriniame Lacijaus regione, kuriam priklauso ir Roma, jų šeštą dieną iš eilės nustatoma mažiau nei 100. Tačiau šiaurinėje Lombardijoje, kur vasario pabaigoje buvo aptikti pirmieji užsikrėtimo atvejai, kurių netrukus eksponentiškai padaugėjo, teberegistruojama daug naujų infekuotųjų – beveik 1 100 per parą.

Italijoje penktadienį nustačius 420 naujų mirties atvejų, COVID-19 aukų skaičius šalyje dabar artėja prie 26 tūkstančių.

Italijoje per pastarąją parą iš ligoninių išrašytų ar kitaip pasveikusiais nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 pripažintų žmonių skaičius penktadienį beveik susilygino su naujų užsikrėtimo atvejų skaičiumi.

Italijos sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad per praėjusią parą buvo užfiksuotas 3 021 naujas užsikrėtimo atvejis. Tuo metu naujai pasveikusiais laikomi 2 922 asmenys, įskaitant tiek ligoninių pacientus, tiek namuose besiizoliavusius infekuotuosius.

Sunkiausia ligos protrūkio našta tenka valstybės šiaurinei daliai. Tuo metu pietuose fiksuojama daug mažiau užsikrėtimo atvejų: pavyzdžiui, pietų-centriniame Lacijaus regione, kuriam priklauso ir Roma, jų šeštą dieną iš eilės nustatoma mažiau nei 100. Tačiau šiaurinėje Lombardijoje, kur vasario pabaigoje buvo aptikti pirmieji užsikrėtimo atvejai, kurių netrukus eksponentiškai padaugėjo, teberegistruojama daug naujų infekuotųjų – beveik 1 100 per parą.

Italijoje penktadienį nustačius 420 naujų mirties atvejų, COVID-19 aukų skaičius šalyje dabar artėja prie 26 tūkstančių.

Jungtinėse Valstijose nuo koronaviruso infekcijos COVID-19 mirusių žmonių skaičius perkopė 50 tūkstančių, rodo penktadienį paskelbti Johnso Hopkinso universiteto duomenys.  

Baltimorėje įsikūrusio universiteto skaičiai rodo, kad nuo epidemijos pradžios Jungtinėse Valstijose, labiausiai pandemijos paveiktoje pasaulio šalyje, nuo COVID-19 mirė 50 031 žmogus.    

Iki šiol šalyje nustatyta daugiau nei 870 tūkst. užsikrėtimo koronavirusu atvejų.

Lenkijos mokyklos, universitetai ir vaikų darželiai liks uždaryti dar mėnesį, penktadienį pranešė britų transliuotojas BBC, remdamasis lenkų švietimo ministru.

Šalies valdžia mokyklų uždarymą pratęsė dar mėnesiui: kol kas tokia priemonė, įvesta dėl koronaviruso, galiojo iki balandžio 26 dienos.

Baigiamieji mokyklų egzaminai perkeliami į birželį, nors paprastai jie prasideda gegužę.

38 mln. gyventojų turinčioje Lenkijoje užfiksuoti 10 759 užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejai ir 463 mirtys.

Netrukus lenkų valdžia planuoja pradėti švelninti tam tikrus apribojimus, įvestus dėl COVID-19 pandemijos: ketinama leisti atidaryti viešbučius, bibliotekas, muziejus ir meno galerijas.

Jungtinės Karalystės sveikatos ministerija penktadienį pranešė, kad ligoninėse per praėjusią parą užfiksuotos dar 684 mirtys nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19, o bendras aukų skaičius pasiekė 19 506.

Ankstesnę dieną pranešta apie 616 naujų mirties atvejų, o vyriausybė jau anksčiau paskelbė, kad šalyje pasiektas koronaviruso pikas.

Jungtinės Tautos penktadienį suvienijo jėgas su pasaulio lyderiais ir privačiuoju sektoriumi, siekdamos paspartinti vakcinų ir vaistų nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 kūrimą, taip pat užtikrinti visiems vienodas galimybes jais naudotis.

„Tai istorinis bendradarbiavimas, turintis paspartinti COVID-19 vakcinų, diagnostikos ir gydymo būdų kūrimą, gamybą ir teisingą paskirstymą“, – per virtualią spaudos konferenciją sakė JT pavaldžios Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

„Mūsų bendras įsipareigojimas yra užtikrinti, kad visi žmonės turėtų galimybę naudotis priemonėmis, leidžiančiomis įveikti COVID-19“, – pridūrė jis.

Šiai konferencijai bendrai vadovavo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen ir Melinda bei Billas Gatesai iš fondo „Bill & Melinda Gates Foundation“.

Joje pasisakė JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas, o taip pat tokie pasaulio lyderiai kaip Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Cyrilas Ramaphosa.

Pastebėta, kad konferencijoje nedalyvavo Kinijos, kur prasidėjo naujojo koronaviruso protrūkis, lyderiai. Joje taip pat nebuvo labiausiai šiuo metu pandemijos apimtų Jungtinių Valstijų, kur mirė per 50 tūkst. ir užsikrėtė beveik 900 tūkst. žmonių, vadovų.

Visame pasaulyje per šią pandemiją mirė daugiau nei 190 tūkst. žmonių, COVID-19 infekcija užsikrėtė daugiau nei 2,7 mln. gyventojų.

A.Guterresas pareiškė, kad norint atsikratyti COVID-19 visame pasaulyje būtina „dėti didžiausias istorijoje visuomenės sveikatos pastangas“.

„Susidūrėme su pasaulio visuomenės priešu, neturinčiu lygių“, – per virtualią konferenciją kalbėjo jis.

JT generalinis sekretorius pabrėžė būtinybę užtikrinti, kad bet kurie naujojo viruso diagnostikai sukurti testai, bet kokie jo gydymui skirti vaistai ir nuo jo apsaugančios vakcinos privalo būti prieinamos visiems tiems, kuriems jų reikia.

„Pasaulis laukia veiksmingos vakcinos nuo COVID-19 sukūrimo, gamybos ir teisingo tiekimo“, – pareiškė jis.

„Ne vakcinos ir gydymo vienai šaliai ar vienam regionui, ar pusei pasaulio, o vakcinos ir gydymo, kurie yra įperkami, saugūs efektyvūs, lengvai administruojami ir visuotinai pasiekiami visiems ir visur“, – nurodė A.Guterresas.

„Nė vienas iš mūsų nėra saugus tol, kol visi nesame saugūs, – pridūrė jis. – COVID-19 nepaiso jokių sienų. COVID-19 yra visur ir kelia grėsmę visur esantiems žmonėms.“

Sakartvelo vyriausybė nuo pirmadienio, balandžio 27 dienos, atšaukia transporto judėjimo ir prekybos turgavietėse draudimą, įvestą siekiant pažaboti koronavirusinės infekcijos COVID-19 plitimą, penktadienį pranešė šalies ministras pirmininkas Georgijus Gacharija.

„Nuo pirmadienio mes pradėsime kai kurių suvaržymų atšaukimą. Konkrečiai, leisime transporto, įskaitant taksi, judėjimą. Numatoma visiškai atkurti prekybą internetu, atvirose žemės ūkio produktų turgavietėse“, – sakė premjeras per spaudos konferenciją, pristatydamas vyriausybės antikrizinę programą. 

Paskelbus nepaprastąją padėtį įvesti apribojimai bus švelninami atskirais etapais, atsižvelgiant į epidemiologinę padėtį, nurodė vyriausybės vadovas.

„Per pirmąjį etapą mes nuo pirmadienio leidžiame transporto judėjimą, atidarome turgavietes. Antrame etape, maždaug po dviejų savaičių, mes planuojame vėl atnaujinti statybas ir statybinių medžiagų gamybą. Per trečiąjį etapą galima bus atidaryti nedideles parduotuves, turinčias įėjimą iš lauko“, – kalbėjo G.Gacharija.

Jis taip pat pranešė, kad ketvirtame apribojimų mažinimo etape bus leista atsidaryti dideliems prekybos centrams, lauko restoranams ir kavinėms.

Remiantis Sakartvelo sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, nuo vasario 26 dienos šalyje patvirtintas 431 užsikrėtimo koronavirusu atvejis. Nepaprastoji padėtis dėl COVID-19 pratęsta iki gegužės 22 dienos, paskelbtas visuotinis karantinas ir komendanto valanda.

Latvijoje pastarąją savaitę fiksuojamas augantis COVID-19 aukų skaičius ir palyginti nesikeičiantis hospitalizacijų bei sunkių atvejų skaičius gali būti ženklas, kad koronavirusinės infekcijos epidemija šalyje artėja prie piko, pranešė vienas Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnas.

„Tai nereiškia, kad tai yra pikas ir kad nuo šiol kreivė kris žemyn“, – naujienų agentūrai BNS penktadienį sakė ministerijos vyriausiasis infektologas Uga Dumpis ir prognozavo, kad „ji tikriausiai kurį laiką išliks dabartiniame lygyje, jei naujų užsikrėtimo atvejų skaičius nemažės“.

Ekspertas taip pat perspėjo, kad jei dabartinė tyrimų strategija nebus visiškai sėkminga, gali šiek tiek padidėti hospitalizuotųjų skaičius.

Komentuodamas COVID-19 tendencijas, pastebėtas šią savaitę, U.Dumpis pažymėjo, kad naujų pacientų skaičius yra toks pat kaip ir ankstesnę savaitę, o tai esą rodo, kad užkratas ir toliau plinta, bet kontroliuojamai.

Ekspertas pripažino, jog tebekelia susirūpinimą faktas, kad koronavirusu užsikrečia vis daugiau medikų.

„Tyrimų apimtį ir geografiją reikia išplėsti, norint įsitikinti, jog nustatomi dauguma pacientų“, – pareiškė U.Dumpis, teigdamas, kad toks požiūris leis tiksliau prognozuoti hospitalizavimo atvejų skaičių ir paruošti papildomas ilgalaikės prevencijos priemones.

Latvijoje per pastarąją parą nuo COVID-19 mirė dar vienas pacientas – taigi, bendras aukų skaičius padidėjo iki 12, rodo naujausi Ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenys.

Miręs pacientas priklausė 75–80 metų amžiaus grupei ir sirgo keliomis lėtinėmis ligomis.

Iš 2 039 tyrimų dėl COVID-19, atliktų Latvijoje per praėjusią parą, šešių rezultatai buvo teigiami.

Tai reiškia, kad bendras atliktų tyrimų skaičius šalyje pasiekė 43 080, o užsikrėtimo virusu atvejų skaičius – 784.

Jungtinių Tautų vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet penktadienį pareiškė, kad kai kurios valstybės koronaviruso pandemija naudojasi kaip pretekstu nepriklausomai žiniasklaidai varžyti, įskaitant žurnalistų areštus ir bauginimą.

M.Bachelet konkrečiai nesakė, kurios šalys naudojasi pandemija „informacijai varžyti ir kritikai slopinti“.

Ji pažymėjo, kad kai kurie politiniai lyderiai darė pareiškimus prieš žurnalistus ir žiniasklaidos darbuotojus.

M.Bachelet teigimu, laisva žiniasklaida visuomet būtina, bet pandemijos metu reikalinga kaip niekad.

„Ne laikas bausti už blogą žinią, – sakė M.Bachelet. – Žurnalistų apsauga nuo puldinėjimo, grasinimų, sulaikymo ar cenzūros padeda apsaugoti mus visus.“

Italija per artimiausias keturias savaites ketina sušvelninti dėl koronaviruso pandemijos paskelbtą visuotinį karantiną – ilgiausią ir griežčiausią Europoje, penktadienį pranešė žiniasklaida, nors valdžia dar nepatvirtino tokių planų.

„Ateinančius keturis pirmadienius šalis bus atidaroma“ po praėjusį mėnesį įvesto karantino, skirto apriboti koronaviruso plitimą, informavo dienraštis „Corriere della Sera“.

Koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemija pareikalavo jau mažiausiai 25,5 tūkst. žmonių gyvybių Italijoje – tai yra antras pagal dydį pasaulyje aukų skaičius.

„Viskas priklauso nuo užkrečiamumo kreivės, – pabrėžė populiarus leidinys ir pridūrė, kad jeigu šis rodiklis nebeaugs, „žemės ūkio ir miškininkystės įrangą gaminantys fabrikai galėtų būti atidaryti balandžio 27-ąją (pirmadienį)“.

Gegužės 4 dieną galėtų atnaujinti veiklą statybvietės, taip pat tekstilės ir mados pramonė, o dar po savaitės – drabužių, avalynės ir kitų prekių parduotuvės.

Galiausiai, barai, restoranai ir kirpyklos galėtų vėl atverti duris gegužės 18 dieną, nurodė laikraštis.

Kiti Italijos leidiniai pranešė, kad barai ir restoranai galėtų atsidaryti kurią nors „gegužės antros pusės“ dieną.

Nepaisant laipsniško atidarymo, šalyje tebegalios griežtos higienos priemonės ir reikalavimas laikytis socialinio atstumo.

Parduotuvėms, kurių plotas yra 40 kvadratinių metrų ar mažesnis, vienu metu bus leidžiama aptarnauti tik vieną klientą.

Barai ir restoranai turės užtikrinti vieno metro atstumą tarp klientų, kurie, esant galimybei, neturėtų sėdėti vietose su kondicionuotu oru, kur lengviau plinta virusai.

Italijos visuotinis karantinas yra ilgiausiai šiuo metu galiojantis pasaulyje.

Nurodymą likti namuose šalis paskelbė kovo 9 dieną, o Italijos pavyzdžiu nuo to laiko pasekė ir kitos Europos valstybės.

Italų vyriausybė liepė visoms parduotuvėms, išskyrus vaistines ir maisto prekių parduotuves, užsidaryti kovo 12 dieną.

Italija per artimiausias keturias savaites ketina sušvelninti dėl koronaviruso pandemijos paskelbtą visuotinį karantiną – ilgiausią ir griežčiausią Europoje, penktadienį pranešė žiniasklaida, nors valdžia dar nepatvirtino tokių planų.

„Ateinančius keturis pirmadienius šalis bus atidaroma“ po praėjusį mėnesį įvesto karantino, skirto apriboti koronaviruso plitimą, informavo dienraštis „Corriere della Sera“.

Koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemija pareikalavo jau mažiausiai 25,5 tūkst. žmonių gyvybių Italijoje – tai yra antras pagal dydį pasaulyje aukų skaičius.

„Viskas priklauso nuo užkrečiamumo kreivės, – pabrėžė populiarus leidinys ir pridūrė, kad jeigu šis rodiklis nebeaugs, „žemės ūkio ir miškininkystės įrangą gaminantys fabrikai galėtų būti atidaryti balandžio 27-ąją (pirmadienį)“.

Gegužės 4 dieną galėtų atnaujinti veiklą statybvietės, taip pat tekstilės ir mados pramonė, o dar po savaitės – drabužių, avalynės ir kitų prekių parduotuvės.

Galiausiai, barai, restoranai ir kirpyklos galėtų vėl atverti duris gegužės 18 dieną, nurodė laikraštis.

Kiti Italijos leidiniai pranešė, kad barai ir restoranai galėtų atsidaryti kurią nors „gegužės antros pusės“ dieną.

Nepaisant laipsniško atidarymo, šalyje tebegalios griežtos higienos priemonės ir reikalavimas laikytis socialinio atstumo.

Parduotuvėms, kurių plotas yra 40 kvadratinių metrų ar mažesnis, vienu metu bus leidžiama aptarnauti tik vieną klientą.

Barai ir restoranai turės užtikrinti vieno metro atstumą tarp klientų, kurie, esant galimybei, neturėtų sėdėti vietose su kondicionuotu oru, kur lengviau plinta virusai.

Italijos visuotinis karantinas yra ilgiausiai šiuo metu galiojantis pasaulyje.

Nurodymą likti namuose šalis paskelbė kovo 9 dieną, o Italijos pavyzdžiu nuo to laiko pasekė ir kitos Europos valstybės.

Italų vyriausybė liepė visoms parduotuvėms, išskyrus vaistines ir maisto prekių parduotuves, užsidaryti kovo 12 dieną.

AAustrija penktadienį pranešė, kad nuo gegužės 4 dienos vėl atsidarys mokyklos, šaliai palaipsniui švelninant dėl koronaviruso epidemijos įvestus suvaržymus.  

Maždaug 100 tūkst. abiturientų gegužės 4-ąją sugrįš į mokyklas, per spaudos konferenciją sakė švietimo ir mokslo ministras Heinzas Fassmannas.

Nuo gegužės 15-osios į mokyklas sugrįš moksleiviai nuo šešerių iki 14 metų amžiaus, o 15 metų ir vyresni – nuo gegužės 29 dienos, jei nekils nauja susirgimų banga, sakė ministras.   

Pasak H.Fassmano, klasės bus dalijamos į dvi grupes, o mokytojai konkrečią dieną dirbs tik su viena grupe. Grupėje galės būti iki 11 moksleivių, kad klasėje jie galėtų būti saugiu atstumu vienas nuo kito.

Kitos grupės moksleiviai tuo metu galės savarankiškai atlikinėti paskirtas užduotis kitose klasėse ar namuose.   

Moksleiviai taip pat turės dėvėti apsaugines veido kaukes mokyklos viduje, išskyrus laiką, kai sėdės suoluose savo klasėse.  

Muzikos ir kūno kultūros pamokos nevyks, ugdymo procesas bus orientuotas į pagrindinius mokomuosius dalykus. 

Austrija šį mėnesį pradėjo švelninti kovą įvestas karantino priemones, leidusias sulėtinti koronaviruso plitimą.   

Balandžio viduryje buvo leista atsidaryti mažoms krautuvėlėms, sodo ir remonto prekių parduotuvėms. Kitą savaitę pradės veikti didesnės parduotuvės, o restoranai turėtų atsidaryti gegužės viduryje.  

Beveik 9 mln. gyventojų turinčioje Austrijoje iki šiol nustatyti 15 002 koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejai, 522 žmonės nuo šios ligos mirė.  

Siekdamas sustabdyti koronaviruso plitimą, Kipras pratęsė visų komercinių skrydžių draudimą iki gegužės 17 dienos, penktadienį pranešė transporto ministras.

„Priėmėme sprendimą pratęsti visų skrydžių draudimą Larnakos ir Pafoso oro uostuose iki gegužės 17 dienos, sekmadienio“, – tviteryje parašė Janis Karusas.

Susisiekimo ministerija teigė, kad nutarimas ir toliau bus taikomas visiems skrydžiams iš visų šalių.

Draudimas nebus taikomas krovininiams ir humanitariniams skrydžiams, taip pat repatriaciniams skrydžiams.

Tau jau trečias kartas, kai buvo pratęstas komercinių skrydžių draudimas, pirmą kartą įvestas dviejų savaičių laikotarpiui kovo 21 dieną. Šiuo metu taikomas draudimas galioja iki balandžio 30 dienos.

Kovodamas su koronaviruso pandemija, Kipras įvedė griežtus apribojimus.

Daugeliui žmonių leidžiama išeiti iš namų tik kartą per dieną, o naktimis galioja komendanto valanda. Tuo tarpu grįžusiems repatriaciniais reisais taikomas 14 dienų karantino laikotarpis specialioje tam skirtoje įstaigoje.

Institucijos svarsto, ar šalis gali pradėti palaipsniui švelninti karantiną gegužės pradžioje, nes naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius auga lėtai ir nėra didelis.

Oficialiais duomenimis, ketvirtadienio vakarą  šalyje koronavirusu buvo užsikrėtę 795 žmonės, iš jų 10 saloje esančiose britų karinėse bazėse. Mirė 13 žmonių.

Tuo tarpu atsiskyrusioje Šiaurės Kipro Turkų Respublikoje užregistruoti 108 užsikrėtimo atvejai ir keturios mirtys.

Irane per parą mirė dar 93 koronavirusine infekcija COVID-19 užsikrėtę pacientai, o bendras mirusiųjų skaičius išaugo iki 5 574, penktadienį pranešė televizijos kanalas „Al Arabia“, cituodamas Irano sveikatos apsaugos ministerijos atstovą Kianoushą Jahanpourą.

Jis pridūrė, kad bendras Irane registruotų COVID-19 pacientų skaičius išaugo iki 88 194.

Anksčiau buvo skelbta, kad šalyje patvirtinti 87 026 užsikrėtimo koronavirusu atvejai.

Jau savaitę per parą Irane miršta vidutiniškai 90 koronavirusu užsikrėtusių pacientų, tačiau mirusiųjų skaičius kas dieną svyruoja.

Anksčiau šią savaitę K.Jahanpouras sakė, kad statistiškai užsikrėtusiųjų skaičius nuolat mažėja.

JAV karininkai, tarnaujantys branduolinėmis kovinėmis galvutėmis apginkluotų raketų „Minuteman 3“ kompleksų vadavietėse, dėl koronaviruso pandemijos pradėjo dirbti nepaprastosios padėties režimu, rodo JAV oro pajėgų duomenys.

Remiantis jais, šias tarpžemynines balistines raketas (TBR) prižiūrintys kariškiai yra suskirstyti į „mėlynųjų“ ir „sidabrinių“ pamainas, kurios yra visiškai izoliuotos viena nuo kitos.

Vietoje įprastų 3–4 valandų pamainų, dabar kiekviena komanda budi vadavietėje 14 valandų, siekiant sumažinti koronaviruso plitimo tikimybę.

JAV strateginių pajėgų vadovybė siūlo vykdyti tarnybą tokiu režimu mažiausiai vienerius metus. Tačiau neatmetama galimybė, kad iki ketvirtadalio kadrų gali susirgti COVID-19.

Amerikiečių oro pajėgų vadas Davidas Goldfeinas pareiškė, kad strateginėse pajėgose kol kas nenustatyta nė vieno užsikrėtimo koronavirusu atvejo. Anot jo, šiuo metu visos prevencijos priemonės veikia.

„Iki šiol niekam iš šių branduolines raketas prižiūrinčių komandų tyrimais nebuvo patvirtinta“ COVID-19, nurodė jis.

Jis pažymėjo, kad atkurti normalią oro pajėgų veiklą bus įmanoma sukūrus vakciną nuo koronaviruso.

„Visos prognozės rodo, kad vakcinos neturėsime dar ilgiau nei metus. Tai reiškia, kad turime patobulinti savo gebėjimus išgyventi, veikti ir atlikti šaliai reikalingas užduotis; turime vykdyti tas misijas, kurias sulėtinome, kad galėtume sugrįžti prie tam tikro naujo normalumo būsenos nenormaliame pasaulyje “, – sakė jis.

JAV turi 400 raketų „Minuteman 3“, kiekviena jų gali nešti iki trijų branduolinių užtaisų. Šios TBR dislokuotos požeminėse šachtose Montanos, Vajomingo ir Šiaurės Dakotos valstijoje esančiose karinėse bazėse.

Vieno britų Karališkojo karinio jūrų laivyno povandeninio laivo vadas buvo išvarytas atostogų už tai, kad ignoruodamas socialinio atstumo taisykles surengė savo įgulai vakarėlį sugrįžimo namo proga, penktadienį pranešė žiniasklaida.

Socialinėje žiniasklaidoje paskelbta filmuota medžiaga rodo, kad laivo „HMS Trenchant“, kuris po trijų mėnesių jūroje grįžo remontui į savo bazę netoli Plimuto Pietvakarių Anglijoje, įgulai muziką leido du didžėjai, o kariai prie staliukų valgė ant grotelių ruoštus patiekalus.

Susibūrimas neatitiko vyriausybės įvestų socialinio atstumo taisyklių, kuriomis siekiama stabdyti koronaviruso plitimą. Didžiojoje Britanijoje nuo COVID-19 jau mirė daugiau kaip 18 tūkst. žmonių.

„Vyksta tyrimas. Nederėtų to komentuoti plačiau“, – sakė Karališkojo karinio jūrų laivyno atstovas.

Transliuotojas BBC pranešė, kad atominio povandeninio laivo kapitonas po vakarėlio, kuris, kaip jis žinojo, prieštarauja taisyklėms, buvo išsiųstas namo atostogų.

Dėl koronaviruso sukelto plaučių uždegimo savaitę ligoninėje praleidęs Jungtinės Karalystės vyriausybės vadovas Borisas Johnsonas, šiuo metu atgaunantis jėgas užmiesčio rezidencijoje netoli Londono, yra „labai geros formos“, penktadienį pareiškė sveikatos apsaugos sekretorius Mattas Hancockas.

55 metų B.Johnsonas iš ligoninės buvo paleistas balandžio 12 dieną. Tris dienas premjeras praleido intensyviosios terapijos skyriuje.

Borisas Johnsonas

„Vakar su juo kalbėjausi. Jis yra labai geros formos ir tikrai sveiksta“, – sakė M.Hancockas televizijai „Sky News“, tačiau pridūrė, jog kol kas neaišku, kad ministras pirmininkas grįš į darbą.  

„Esu tikras, kad jis grįš iškart, kai leis jo gydytojai“, – sakė sekretorius, pasirodžius pranešimams, kad B.Johnsonas jau pirmadienį grįš į Dauningo gatvę.  

„Sprendimas dar nepriimtas, bet jis atsiliepia į skambučius ir yra pasiekiamas“, – pridūrė M.Hancockas. 

Sveikatos apsaugos sekretorius, kuriam taip pat buvo nustatyta koronaviruso infekcija, sakė, kad B.Johnsonas pastarosiomis dienomis kalbėjosi su karaliene Elizabeth II ir Jungtinių Valstijų prezidentu Donaldu Trumpu.  

JAV vadovas ketvirtadienį per spaudos konferenciją Vašingtone sakė, kad B.Johnsonas „trykšta energija“. 

„Jis paskambino man prieš kelias dienas. Galiu pasakyti, kad jo balsas skambėjo neįtikėtinai“, – sakė D.Trumpas. 

„Išties nustebau... Jis buvo pasiruošęs kibti į darbus. Tikrai buvau labai nustebęs. Tai buvo senasis Borisas – trykštantis energija ir užsidegimu“, – kalbėjo prezidentas.     

Jungtinė Karalystė yra viena iš labiausiai koronaviruso paveiktų pasaulio valstybių – šalyje, turimais duomenimis, nuo COVID-19 jau mirė 18 738 žmonės. Visgi aukų skaičius gali būti gerokai didesnis, nes reikia daugiau laiko įtraukti į oficialią statistiką duomenis apie mirties atvejus senjorų globos namuose.   

B.Johnsono vyriausybė, siekdama pažaboti užkrato plitimą, įvedė virtinę socialinio atstumo priemonių. 

M.Hancockas penktadienį taip pat sakė, jog dar ne laikas švelninti taikomus suvaržymus, nes nerimaujama dėl antros susirgimų bangos. 

Ispanijoje per parą mirė 367 naujuoju koronavirusu užsikrėtę žmonės, bet šis vienos dienos aukų skaičius yra mažiausias per pastarąsias keturias savaites, penktadienį pranešė vyriausybė.

Ankstesnis mažiausiais koronavirusinės infekcijos COVID-19 paros aukų skaičius šalyje buvo užfiksuotas kovo 22 dieną, kai mirė 394 pacientai.

Nuo protrūkio pradžios Ispanijoje buvo užfiksuotos iš viso 22 524 su COVID-19 siejamos mirtys. Pagal šį rodiklį šalį pasaulyje lenkia tik Jungtinės Valstijos ir Italija.

Rusijoje per praėjusią parą nustatyta daugiau kaip 5,8 tūkst. naujų koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejų, o bendras užsikrėtusiųjų skaičius išaugo iki 68,6 tūkst., penktadienį pranešė Informacijos centras koronaviruso padėčiai stebėti. 

„Per parą Rusijoje patvirtinti 5 849 nauji COVID-19 atvejai 82-uose regionuose. Kaip kontaktiniai ir be klinikinių simptomų užregistruoti 2 697 atvejai (46,1 proc.)“, – rašoma centro pranešime.

Nuo epidemijos pradžios Rusijoje jau nustatyti 68 622 COVID-19 atvejai 85-iuose šalies regionuose.

Per parą užsikrėtusiųjų skaičius išaugo 9,3 procento. 

Maskvoje per parą nustatyti 2 957 nauji infekcijos atvejai, bendras užsikrėtusiųjų skaičius sostinėje išaugo iki 36 897.    

Per praėjusią nuo COVID-19 šalyje mirė 60 žmonių, iš jų 37 – Maskvoje. Bendras mirties atvejų skaičius šalyje padidėjo iki 615.   

Nuo koronaviruso infekcijos per parą Rusijoje pasveiko 677 žmonės, o nuo protrūkio pradžios – 5 568. 

Estijoje per pastarąją parą mirė dar vienas koronavirusu užsikrėtęs pacientas, o bendras COVID-19 aukų skaičius šalyje padidėjo iki 46, penktadienį pranešė Sveikatos apsaugos departamentas.

Protrūkio naujausia auka tapo 69 metų vyras, gydytas Šiaurės Estijos regioninėje ligoninėje. 

Liga per pastarąsias 24 val. diagnozuota 16 naujų pacientų. Iš viso pastarąją parą buvo atlikti 1 108 testai, 1,4 proc. jų rezultatai buvo teigiami.

Nuo protrūkio pradžios Estijoje atliktas 46 281 pirminis testas; 1 605 (3,5 proc.) testų rezultatai buvo teigiami. Daugiausiai užsikrėtusiųjų priklauso 55–59 metų amžiaus grupei.

Penktadienį ryte Estijos ligoninėse buvo 103 COVID-19 pacientai, kurių šeši guli intensyviosios slaugos palatose su prijungtais dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatais.

Iš ligoninių išrašyti iš viso 206 pacientai.

„Nors užsikrėtusiųjų COVID-19 ir asmenų, kuriems reikalinga hospitalizacija, skaičius mažėja, reikia dar kurį laiką likti namuose ir vengti nebūtinų kontaktų.

Mažindami socialinius kontaktus bendromis pastangomis pasieksime padėtį, kai galėsime palaipsniui grįžti prie įprasto gyvenimo, bet reikia laikytis su sveikata susijusių svarbių reikalavimų, tokių kaip sergančiųjų saviizoliacija namuose ir dažnas rankų plovimas“, – sakė Sveikatos apsaugos departamento krizių štabo medicinos vadovas Arkadijus Popovas.

Latvijoje praėjusią parą mirus dar vienam ligoninėje gydytam COVID-19 pacientui, bendras koronaviruso aukų skaičius šalyje padidėjo iki 12, rodo naujausi Ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenys.

Miręs pacientas priklausė 75–80 metų amžiaus grupei ir sirgo keliomis lėtinėmis ligomis.

Iš 2 039 per praėjusią parą atliktų COVID-19 testų šešių rezultatai buvo teigiami.

Iš viso Latvijoje jau atlikta 43 080 testų, o patvirtintų užsikrėtimo atvejų yra 784. 

Kaip rodo Nacionalinės sveikatos apsaugos tarnybos duomenys, per pastarąsias 24 valandas buvo hospitalizuotas vienas COVID-19 pacientas. Iš 40 šiuo metu ligoninėse gydomų COVID-19 pacientų 34 būklė vidutinio sunkumo, o šešių – sunki. 

Iš ligoninių jau išrašyti 74 pacientai, 133 COVID-19 sirgę žmonės pasveiko. 

Mažiausiai 840 amerikiečių lėktuvnešio „USS Theodore Roosevelt“ įgulos narių nustatyta koronaviruso infekcija COVID-19, trečiadienį pranešė JAV karinis jūrų laivynas.  

Šiuo metu COVID-19 testai atlikti jau visiems iš beveik 5 tūkst. įgulos narių; 4 098 tyrimų rezultatai buvo neigiami. 

Mažiausiai 88 koronavirusu užsikrėtę jūreiviai jau pasveiko, bet vienas įgulos narys mirė.

„Theodore Roosevelt“ jau beveik mėnesį stovi Guame. Šios amerikiečių karinių jūrų pajėgų bazės ligoninėje tebegydomi keturi koronavirusu užsikrėtę lėktuvnešio įgulos nariai.

COVID-19 protrūkis laive prasidėjo kovo pabaigoje; tuo metu „Theodore Roosevelt“ buvo nurodyta plaukti į bazę Ramiojo vandenyno vakaruose esančiame Guame. Atplaukus į uostą dauguma įgulos narių buvo evakuoti ir laikomi karantino sąlygomis.

Lėktuvnešyje šiuo metu vykdoma didelio masto dezinfekavimo operacija, taip pat toliau stebima įgulos narių būklė.

Amerikiečių karinio kontingento Guame vadas kontradmirolas Johnas Menoni šią savaitę tvirtino, kad per kelias ateinančias savaites dauguma įgulos narių sugrįš į lėktuvnešį ir kad laivas artimiausiu metu išplauks.

Pentagono duomenimis, iki šiol šalies ginkluotosiose pajėgose nustatyta daugiau kaip 5,4 tūkst. užsikrėtimo koronavirusu atvejų, iš jų daugiausiai – kariniame laivyne, kur patvirtinta 1 252 COVID-19 atvejai.

Prasidedant šventam musulmonų pasninko mėnesiui Ramadanui, Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) ketvirtadienį nusprendė vėl atidaryti prekybos centrus, kavines ir restoranus bei sušvelninti praėjusį mėnesį įvestus karantino apribojimus.

Nors bus palikta komendanto valanda nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, prekybos centrams nuo penktadienio vidurdienio bus leista veikti 10 valandų per dieną, sakoma oficialiame valstybinės naujienų agentūros WAM paskelbtame pranešime.

Prekybos centrams, maisto parduotuvėms ir vaistinėms bus leidžiama veikti visą parą, tačiau mečetės šventąjį mėnesį išliks uždarytos, sakoma pranešime.

Dubajus yra vienintelis emyratas iš septynių JAE sudarančių emyratų, kuris įvedė visuotinę komendanto valandą. Likę emyratai apribojo judėjimą naktį.

Dubajaus vyriausybė pareiškime teigė, kad šeimos pramogų centrai liks uždaryti, o restoranuose ir viešbučiuose vienu metu galės dirbti tik 30 proc. personalo.

Dubajus taip pat leido viešajam transportui, įskaitant metro, atnaujinti paslaugas nuo balandžio 26 dienos.

Visgi vyriausybė reikalauja, kad visi žmonės dėvėtų veido kaukes. Nesilaikantiems šio draudimo gresia 1 000 dirhamų (272 JAV dolerių) bauda.

JAE pranešė apie 8 756 užsikrėtimo koronavirusų atvejus ir 56 mirties atvejus.

Apribojimai smarkiai paveikė įmones, ypač mažmenininkus.

Tarp Dubajaus prekybos centrų yra „Mall of the Emirates“, kuriame įrengtos uždaros slidinėjimo trasos, ir „Dubai Mall“, kuris yra vienas didžiausių pasaulyje ir stovi šalia aukščiausio pasaulyje statinio „Burj Khalifa“.

Dubajaus emyrato įlankos ekonomika yra labiausiai diversifikuota ir smarkiai priklauso nuo prekybos, mažmeninės prekybos, turizmo ir nekilnojamojo turto sektorių.

Užsikrėtimo naujuoju koronavirusu skaičiaus padidėjimas Indijos centrinėje Maharaštros valstijoje nulėmė rekordinį per parą šalyje užregistruotų atvejų skaičių musulmonų šventojo Ramadano mėnesio išvakarėse.

Sveikatos apsaugos pareigūnai penktadienį pranešė, kad Maharaštroje ketvirtadienį buvo užregistruoti 778 nauji užsikrėtimo atvejai, kurie bendrą Indijos patvirtintų COVID-19 atvejų skaičių padidino iki 22 930.

Bendrai Indijoje ketvirtadienį patvirtinta 1 680 naujų ligos atvejų – tai didžiausias paros skaičius nuo balandžio 19 dienos. Balandžio 20-ąją Indija sušvelnino suvaržymus pramonei, siekdama padėti įdarbinti kai kuriuos iš milijonų migruojančių darbininkų, pabėgusių iš miestų į gimtuosius kaimus šaliai kovo 24-ąją paskelbus karantiną.

Baimindamiesi nevaldomo ligos plitimo Indijos finansų centro, Maharaštros sostinės Mumbajaus lūšnynuose, miesto pareigūnai rengia planą, kaip lūšnynų gyventojams profilaktiškai išdalyti JAV prezidento Donaldo Trumpo išgirtų antimaliarinių vaistų hidroksichlorochino, esą padedančių gydyti COVID-19.

Hidroksichlorochinas seniai naudojamas maliarijai ir uždegiminėms ligoms, tokioms kaip reumatoidinis artritas, gydyti, tačiau neįrodyta, kad jis gydo nuo COVID-19, be to, šie vaistai gali sukelti širdies ritmo sutrikimus.

Mumbajaus sveikatos apsaugos pareigūnė dr. Daksha Shah sakė, kad šios programos grafikas ir detalės dar rengiami.

Ukrainoje iki penktadienio ryto buvo užregistruoti iš viso 7 647 koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, 601 asmuo nuo šios ligos pasveiko, 193 – mirė, pranešė Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos centras.

„Balandžio 23 dieną gauti 477 pranešimai apie naujus patvirtintus [užsikrėtimo] atvejus... Dėl ligos komplikacijų mirė 193 žmonės – 99 vyrai ir 94 moterys. Dauguma mirusiųjų (85 proc.) buvo vyresni nei 50 metų amžiaus“, – penktadienį ryte savo „Facebook“ paskyroje nurodė centras.

Iki ketvirtadienio ryto Ukrainoje testais koronavirusas buvo nustatytas iš viso 7 170 asmenų, o pasveikusiųjų skaičius (504) buvo didesnis už mirties atvejų skaičių (187). Taigi, per praėjusią parą mirties atvejų padaugėjo šešiais, o pasveikusiųjų skaičius – 97.

Besivystančių šalių ribotų sveikatos apsaugos išteklių nukreipimas sparčiai plintančiai COVID-19 pandemijai gali nulemti vaikų ir motinų mirtingumo padidėjimą 45 procentais iki šių metų pabaigos, ketvirtadienį perspėjo tarptautinis sveikatos konsorciumas.

Jei skurdesnės šalys Afrikoje, Azijoje ir Lotynų Amerikoje skubiai negaus vaistų, medicininio deguonies, apsaugos priemonių ir pagalbos darbuotojų, šiuose regionuose artimiausią pusmetį tikriausiai mirs 1,2 mln. vaikų ir 57 tūkst. motinų, rodo tyrimas, kurį recenzuoja žurnalas „The Lancet Global Health“.

Naujojo koronaviruso pandemija „galėtų nubraukti dešimtmečių pažangą“, sakė Muhammadas Ali Pate, Pasaulio banko sveikatos, mitybos ir populiacijos programos direktorius, Jungtinių Tautų bei Pasaulio banko remiamo konsorciumo „Global Financing Facility“ (GFF) vadovas.

„Jei įprastinė sveikatos apsauga bus sutrikdyta dėl neišvengiamų sukrėtimų, sveikatos apsaugos sistemos žlugimo ar sąmoningų sprendimų reaguojant į pandemiją, tai vaikų ir motinų mirčių skaičiaus didėjimas bus sukrečiantis“, – rašoma straipsnyje, kuris buvo pateiktas recenzuoti.

Nors pandemija labiausiai smogė Europai ir Šiaurės Amerikai, kuriose patvirtinta maždaug 2 mln. užsikrėtimo atvejų iš bendrai 2,6 mln. viso pasaulio atvejų, karantino priemonės sulėtino viruso plitimą šiuose žemynuose, ir dabar jis pradeda plisti kitur.

Afrikoje per savaitę iki balandžio 21-osios COVID-19 atvejų padaugėjo 43 procentais, o su šia liga siejamų mirties atvejų – 38 procentais, trečiadienį pranešė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).

Ekonominis nuosmukis

45 žemyno valstybėse patvirtinti 15 394 COVID-19 atvejai ir 716 mirties atvejų. Mirštamumas čia beveik siekia 5 procentus.

„COVID-19 atvejų skaičiui augant visame pasaulyje, nėščiųjų ir vaikų išgyvenimui kyla didelis pavojus dėl apkrovos sveikatos apsaugos sistemoms“, – pakomentavo UNICEF sveikatos programos vadovas Stefanas Petersonas.

Galimas laikotarpis esamoms įstaigoms nuo kaimo klinikų iki didmiesčių ligoninių pastiprinti ir ištekliams nukreipti švelninant pandemijos poveikį nusakomas savaitėmis ir mėnesiais, teigia ekspertai.

Tarp svarbių tikslų turi būti „gyvybes gelbstinčių įprastų skiepijimo programų apsaugojimas reaguojant į COVID-19 ir atsigaunant“ po pandemijos, pabrėžė privačių ir vyriausybinių organizacijų aljanso „Gavi, the Vaccine Alliance“ vadovas Sethas Berkley (Setas Berklis). Jis paminėjo skiepus nuo tymų, kiaulytės, vidurių šiltinės, difterijos ir dešimčių kitų ligų, kurių galima išvengti.

Neturtingos moterys ir jų šeimos taip pat tikriausiai nukentės nuo pandemijos sukelto ekonominio nuosmukio.

BVP per capita susitraukimas 1 proc. maždaug atitinka vaikų mirtingumo padidėjimą 0,3 proc., o mergaites, tikėtina, tai paveikia mažiausiai dvigubai dažniau nei berniukus, parodė ankstesnis tyrimas.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) nuo sausio prognozių dėl pasaulio BVP augimo 2020 metams nurėžė 6 procentinius punktus.

Tuo tarpu PSO ketvirtadienį paskelbė, kad naujojo koronaviruso pandemija gali labai smarkiai sutrikdyti apsirūpinimą nuo maliarijos apsaugančiais tinkleliais ir vaistais Užsachario Afrikoje, kur užregistruojama 95 proc. šios ligos atvejų.

GFF yra turtingųjų ir besivystančių šalių, taip pat filantropų konsorciumas, siekiantis padėti užtikrinti moterų ir vaikų visame pasaulyje sveikatą bei mitybą.

Šveicarijos mokslininkai ketvirtadienį pranešė pradėję visoje šalyje imti kraujo mėginius ir apklausti žmones, siekdami išsiaiškinti, kokia gyventojų dalis turi koronaviruso antikūnų ir koks yra populiacijos imuniteto lygis.     

Nauja mokslinių tyrimų programa pavadinta „Corona Immunitas“. Tyrėjų išplatintame pranešime rašoma, kad per ateinančius šešis mėnesius bus surinkti epidemiologiniai duomenys apie imunitetą virusui SARS-CoV-2, sukeliančiam infekciją COVID-19. 

Šveicarijoje nuo koronaviruso infekcijos iki šiol mirė 1 549 žmonės, užkratas nustatytas 28 496 asmenims.  Visgi neabejojama, kad realus užsikrėtusiųjų skaičius yra gerokai didesnis. 

„Corona Immunitas“ inicijavo Šveicarijos visuomenės sveikatos mokykla – organizacija, vienijanti 12 universitetų sveikatos mokslų fakultetus. Pasak tyrėjų, ši programa suteiks „patikimų duomenų apie antikūnų prieš SARS-CoV-2 turinčių asmenų skaičių“. 

Vykdant programą Šveicarijoje apklausiami žmonės ir atliekami kraujo testai SARS-CoV-2 antikūnams nustatyti, rašoma tyrėjų pranešime.   

Ši programa sukurta bendradarbiaujant viešajam ir privačiam sektoriams, palaikant Šveicarijos vyriausybei. Surinkti duomenys parodys, kaip paveikti atskiri šalies regionai, taip pat atskiros gyventojų grupės.  

Taip pat bus tiriamas imuniteto lygis ir aiškinamasi, kiek laiko jis išlieka. 

„Reprezentatyvus duomenys suteiks informacijos apie žmonių, turinčių antikūnų prieš naująjį koronavirusą, skaičių, taip pat – ar įmanoma vėl juo užsikrėsti turint antikūnų“, – rašoma tyrėjų pranešime.   

Vokietija ir Italija jau pradėjo antikūnų tyrimus. Jų pavyzdžiu artimiausiu metu ketina pasekti ir daugiau šalių.  

Čekijos vyriausybė ketvirtadienį pranešė, kad paspartins dėl koronaviruso epidemijos šalyje įvestų karantino priemonių atšaukimą, nes nori greičiau vėl užkurti šalies ekonomiką.        

Prekybos ministras Karelas Havličekas sakė, kad nuo kovo vidurio šalyje galiojantis karantinas, įvestas siekiant sulėtinti koronaviruso plitimą, bus atšauktas gegužės 25-ąją, nors anksčiau buvo planuota, kad jis galios iki birželio 8 dienos. 

„Galime sau leisti greičiau atšaukti suvaržymus. Kalbant apie prekybos galimybes, nepaprastai svarbi kiekviena diena“, – sakė ministras žurnalistams.  

Bibliotekos ir zoologijos sodai galės atsidaryti nuo balandžio 27 dienos. 

Barai ir restoranai nuo gegužės 11 dienos galės aptarnauti lankytojus lauko terasose, o nuo gegužės 25-osios – jau ir viduje. Anksčiau planuota, kad tai įvyks dviem savaitėmis vėliau, nurodė vyriausybė.   

Vyriausybė sprendimą priėmė sulaukusi Velykų savaitgalį atliktų epidemiologinių tyrimų rezultatų.  

Čekija jau pasiruošusi pereiti prie „laipsniško suvaržymų atšaukimo Vokietijos ir Austrijos pavyzdžiu“, sakė K. Havličekas.  

Kiek anksčiau ketvirtadienį Prahos teismas blokavo kai kuriuos Sveikatos apsaugos ministerijos įvestus suvaržymus, įskaitant tam tikrų parduotuvių uždarymą, ir davė vyriausybei laiko iki pirmadienio pataisyti atitinkamą teisės aktą.     

Čekijoje iki šiol nustatyti 7 187 koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejai, 210 žmonių mirė. Pirmasis COVID-19 atvejis šalyje buvo užregistruotas kovo 1 dieną. 

Nagasakio mieste remontui prišvartuotame italų kruiziniame laive „Costa Atlantica“ dar 40-iai įgulos narių testais nustatytas koronavirusas, pranešė Japonijos visuomeninė televizija NHK.

Bendras laive užsikrėtusių žmonių skaičius padidėjo iki beveik 90. Anksčiau buvo pranešta apie 48 sergančius laivo įgulos narius.

Nagasakio pareigūnai atlieka testus visiems laivo įgulos nariams.

Žmonės, kuriems bus patvirtinta COVID-19, bus perkelti į karantiną laive ir stebimi. Jei jų būklė pablogės, jie bus nuvežti į gydymo įstaigą.

Įgulos nariams, kurių testų rezultatai bus neigiami, bus pasiūlyta grįžti namo.

„Costa Atlantica“ po remonto iš Japonijos turėjo išplaukti balandžio pabaigoje.

Laive yra 623 įgulos nariai iš 33 šalių.

Jungtinės Karalystės vyriausybės vadovas Borisas Johnsonas planuoja pirmadienį grįžti į darbą, kad galėtų efektyviau vadovauti kovai su koronaviruso epidemija šalyje, pranešė laikraštis "Тhe Telegraph“. 

Dėl koronaviruso sukelto plaučių uždegimo ligoninėje savaitę praleidęs premjeras šiuo metu izoliacijoje atgauna jėgas savo užmiesčio rezidencijoje netoli Londono. Jį pavaduoja užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas.    

"Тhe Telegraph“ žiniomis, B.Johnsonas pavedė savo patarėjams ateinančią savaitę suplanuoti jo susitikimus su kabineto ministrais, kad geriau susipažintų su padėtimi. 

Ministrai šiuo metu rengia masinio testavimo ir diagnostikos programą, kuria bus siekiama sumažinti infekcijos plitimo greitį. Viliamasi, kad ji galbūt sudarys sąlygas sušvelninti griežtus suvaržymus, kurie praktiškai paralyžiavo šalies ekonomiką.    

Baltimorėje įsikūrusio Johnso Hopkinso universiteto duomenimis, Jungtinėje Karalystėje iki ketvirtadienio vakaro nustatyti 139 246 koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejai, 18 738 žmonės mirė.  

JAV Atstovų Rūmai ketvirtadienį patvirtino naują 483 mlrd. dolerių (448 mlrd. eurų) ekonomikos skatinimo paketą, šalyje dėl koronaviruso epidemijos toliau didėjant nedarbui ir verslui reikalaujant didesnės paramos.

Projektas, kuriam jau anksčiau pritarė Senatas, buvo priimtas triuškinama balsų daugumą. Prezidentas Donaldas Trumpas sakė greitai jį pasirašysiantis, kad į didžiausią pasaulyje ekonomiką būtų skubiai įlieta papildomų lėšų.

Naujas ekonomikos gaivinimo paketas buvo priimtas tarnyboms pranešus, kad dar 4,4 mln. JAV gyventojų paprašė nedarbo išmokų, todėl nuo kovo vidurio naujų bedarbių skaičius išaugo iki 26,4 milijono.

Nedarbas smarkiai išaugo didžiajai daliai šalies užsidarius, siekiant sustabdyti viruso plitimą, koronavirusinei infekcijai COVID-19 nuo vasario Jungtinėse Valstijose jau nusinešus beveik 50 tūkst. žmonių gyvybių.

Atstovų Rūmų balsavimas užbaigė dvi savaites trukusius demokratų ir respublikonų ginčus, kaip turėtų būti papildytas kovo pabaigoje įsigaliojęs vadinamasis Pagalbos dėl koronaviruso, paramos ir ekonominio saugumo įstatymas (CARES), kuriuo numatomos 2,2 trln. dolerių (2,04 trln. eurų) vertės paramos priemonės įmonėms ir šeimoms, smarkiai nukentėjusiems dėl karantino ir darbo vietų netekties.

Ketvirtadienį paskelbti duomenys apie paraiškas gauti nedarbo išmokas rodo, kad penktą savaitę iš eilės nedarbas sparčiai didėjo, nepaisant Kongreso pagalbos.

Naujausias planas numato, kad 320 mlrd. dolerių (295 mlrd. eurų) bus skirta paremti smulkųjį verslą, kad jis neužsidarytų ir turėtų lėšų atlyginimams.

Kovo pabaigoje, kai daugelis parduotuvių ir restoranų visoje šalyje buvo priversti užsidaryti, stengiantis sustabdyti COVID-19 pandemiją, vyriausybė įkūrė Atlyginimų apsaugos programą (Paycheck Protection Program, PPP), disponavusią 350 mlrd. (323 mlrd. eurų), tačiau tos lėšos buvo išeikvotos vos per dvi savaites.

Pagal naująjį planą taip pat numatom skirti 75 mlrd. dolerių (69 mlrd. eurų) ligoninėms finansuoti ir 25 mlrd. dolerių (23 mlrd. eurų) – išplėsti COVID-19 testų programai. Dar 60 mlrd. dolerių (55,7 mlrd. eurų) paskoloms ir subsidijoms atsigavimui po koronaviruso krizės skatinti.

Kaukes dėvintys įstatymų leidėjai į Atstovų Rūmų salę įžengdavo mažomis grupėmis, kad pakomentuotų teisės akto projektą ir paskui balsuotų. Posėdžio viduryje žmonės turėjo palikti salę, kad būtų galima atlikti jos sterilizaciją.

Atsidaryti ar neatsidaryti?

Nauja finansų injekcija, didinanti valstybės deficitą, buvo patvirtinta kai kurioms valstijoms ir bendruomenėms svarstant galimybes vėl atidaryti verslus ir pamažu leisti gyventojams vėl grįžti į gatves.

Verslo įmonių savininkai ir ekonomistai sakė, kad nesant vartotojų pasitikėjimo, kad jau saugu grįžti prie įprasto gyvenimo ir leisti pinigus, parduotuvių ir restoranų atidarymas duos mažai naudos.

Valstijų, kuriose protrūkis buvo silpnesnis, gubernatoriai pradeda lėto grįžimo prie įprasto gyvenimo procesą, kai kurie – reaguodami į karantino priešininkų protestus.

Tačiau dėl jų sprendimų reiškiama abejonių, o D.Trumpas netgi asmeniškai sukritikavo Džordžijos gubernatoriaus sprendimą leisti nuo penktadienio vėl atsidaryti kirpykloms, tatuiruočių salonams ir sporto klubams.

Kaip rodo ketvirtadienį paskelbti televizijos „CBS News“ apklausos rezultatai, 63 prod. amerikiečių labiau susirūpinę dėl per greito karantino priemonių atšaukimo ir galimo COVID-19 protrūkio suintensyvėjimo, o ne dėl per ilgo uždarymo poveikio ekonomikai.

Tik 13 proc. respondentų sakė, kad vėl lankytųsi viešose vietose, jeigu suvaržymai būtų tučtuojau atšaukti.

Dviženklis nedarbas

Tyrimų bendrovės „Oxford Economics“ analitikė Nancy Vanden Houten sakė, kad nedarbo rodikliai yra „nepaprastai padidėję“, ir prognozavo, kad Jungtinėse Valstijose nedarbas gali išaugti iki 24 procentų.

Tokie skaičiai atrodė neįsivaizduojami šių metų pradžioje, kai bedarbių buvo vos keletas procentų.

„Nors tebėra didelis netikrumas dėl balandį prarastų darbo vietų skaičiaus, prognozuojame apie 24 mln. [darbo vietų] bendrą sumažėjimą, paveiksiantį įvairias profesijas, bet sukoncentruotą apgyvendinimo ir maisto paslaugų, rekreacijos, mažmeninės prekybos ir transporto sektoriuose“, – rašė ekspertė.

Jungtinėse Valstijose nuo koronaviruso infekcijos COVID-19 jau mirė beveik 50 tūkst. žmonių, o praėjusią parą ši liga nusinešė 3176 gyvybes – tai vienas didžiausių vienos dienos aukų skaičius nuo pandemijos pradžios, rodo ketvirtadienį paskelbti Johnso Hopkinso universiteto duomenys.  

Baltimorėje įsikūrusio universiteto duomenys, gauti iki ketvirtadienio 20.30 val. (penktadienio 3.30 val. Lietuvos laiku), rodo, kad nuo epidemijos pradžios Jungtinėse Valstijose, labiausiai pandemijos paveiktoje pasaulio šalyje, nuo COVID-19 mirė 49 759 žmonės.     

Iki šiol šalyje nustatyti 866 646 užsikrėtimo koronavirusu atvejai. Per parą jų skaičius išaugo 26 971.