Estija nuo sekmadienio vidurnakčio atšaukė šalyje paskelbą nepaprastąją padėtį, šiuo laikotarpiu nustatyti apribojimai bus laipsniškai švelninami. Ispanijoje pirmą kartą per du mėnesius nuo koronaviruso mirė mažiau nei 100 žmonių. Prancūzai jau grįžta į paplūdimius, o Italija pranešė laukianti europiečių turistų. Apie visa tai skaitykite čia.
Mokslininkai aiškinasi atvejus, kai COVID-19 simptomai užsitęsia itin ilgai. O PSO perspėjo, kad purkšti gatves dezinfekantais gali būti kenksminga. Taip pat sekmadienį pranešta, kad Kinija per pustrečio mėnesio eksportavo medicinos prekių už 19 mlrd. JAV dolerių.
Naujausias žinias apie koronavirusą pasaulyje skaitykite žemiau:
Prancūzijos vyriausybei nurodyta atšaukti religinių sambūrių draudimą
23:02
Prancūzijos aukščiausias administracinis teismas pirmadienį nutarė, kad vyriausybė privalo atšaukti visuotinį religinių sambūrių draudimą, įvesta kaip dalį kovos su koronaviruso pandemija priemonių.
Gavusi kelis asmenų ir asociacijų skundus Valstybės Taryba nurodė, kad toks religinės laisvės varžymas sukėlė „žalos, kuri yra rimta ir pabrėžtinai neteisėta“.
Institucija nurodė vyriausybei per ateinančias aštuonias dienas šį draudimą atšaukti.
Vėliausias vyriausybės potvarkis dėl priemonių kovai su koronaviruso plitimu, uždraudžia bet kokius susirinkimus maldos vietose, išskyrus laidotuves – pastarosiose gali dalyvauti ne daugiau kaip 20 žmonių. Šis draudimas buvo įvestas, nors gegužės 11 dieną karantino priemonės Prancūzijoje buvo pradėtos švelninti.
Valstybės taryba nutarė, kad draudimas yra „neproporcingo pobūdžio“.
Dar nežinoma, kaip į šį nurodymą reaguos vyriausybė, siekianti užtikrinti saugią aplinką bažnyčiose, mečetėse ir kitose maldos vietose.
Dešiniosios Respublikonų partijos frakcijos Senate vadovas Bruno Retailleau per „Twitter“ parašė, kad teismo nutartis yra „gera žinia tikėjimo laisvei, kuri yra fundamentali teisė“.
Italijoje užfiksuota mažiausiai naujų mirčių nuo COVID-19 per pastaruosius du mėnesius
20:23
Italijoje per praėjusią parą užfiksuota mažiausiai naujų užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 ir mirčių nuo šio užkrato atvejų nuo kovo pradžios, kai šalyje buvo įvestas karantinas.
Kaip pirmadienį pranešė Sveikatos ministerija, per praėjusią parą Italijoje užregistruotos 99 naujos mirtys nuo COVID-19.
Per šį laikotarpį taip pat užregistruotas 451 naujas COVID-19 atvejis.
Pirmadienį italai džiaugėsi pirmąja atgautų laisvių diena, įskaitant galimybę pasėdėti kavinėje ar restorane, apsipirkti visose parduotuvėse ar sudalyvauti pamaldose.
Tačiau iki kito mėnesio jie vis tiek negali išvykti iš savo regionų, nebent darbo ar kitais itin svarbiais reikalais, nes karantino taisyklės švelninamos palaipsniui.
Iki šiol Italijoje užregistruoti 32 007 mirties atvejai, nors per karantiną daug žmonių mirė slaugos namuose; jie dėl koronaviruso nebuvo testuoti, nes dauguma atvejų COVID-19 testai šalyje atliekami tik hospitalizuotiems pacientams.
Iš viso šalyje patvirtinti 225 886 COVID-19 atvejai.
Prancūzija ir Vokietija siūlo sukurti 500 mlrd. eurų fondą ES ekonomikos atkūrimui
19:26
Prancūzija ir Vokietija pirmadienį pasiūlė sukurti 500 mlrd. eurų fondą atkurti Europos Sąjungos ekonomikai, kuri dėl koronaviruso pandemijos išgyvena didžiausią pokario krizę.
„Siekdami palaikyti tvarų ekonomikos atsigavimą, kuris atkurtų ir sustiprintų augimą ES, Vokietija ir Prancūzija palaiko ambicingo, laikino ir tikslingo atkūrimo fondo sukūrimą“, – sakoma bendrame pranešime ir priduriama, kad jis bus iš dalies finansuojamas „skolinantis iš rinkos ES vardu“.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį taip pat pareiškė, kad stipresnė Europos koordinacija sveikatos klausimais privalo tapti prioritetu, ir pripažino, kad pirminio Bendrijos atsako į koronaviruso protrūkį nepakako.
E.Macronas bendroje nuotolinėje spaudos konferencijoje su Vokietijos kanclere Angela Merkel sakė, kad kai kurių ES šalių vienašališki žingsniai uždaryti sienas sudarė „liūdną Europos įvaizdį“.
„Europos sveikata turi būti mūsų prioritetas“, – teigė Prancūzijos lyderis.
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen savo ruožtu pagyrė Berlyno ir Paryžiaus pasiūlytą planą.
„Sveikinu konstruktyvų Prancūzijos ir Vokietijos pasiūlymą. Jame pripažįstamas ekonominių iššūkių, su kuriais susiduria Europa, mastas ir dydis“, – sakė EK, kuriai tektų įgyvendinti šį planą, pirmininkė.
Prancūzija ir Vokietija siūlo sukurti 500 mlrd. eurų fondą ES ekonomikos atkūrimui
19:08
Prancūzija ir Vokietija pirmadienį pasiūlė sukurti 500 mlrd. eurų fondą atkurti Europos Sąjungos ekonomikai, kuri dėl koronaviruso pandemijos išgyvena didžiausią pokario krizę.
„Siekdami palaikyti tvarų ekonomikos atsigavimą, kuris atkurtų ir sustiprintų augimą ES, Vokietija ir Prancūzija palaiko ambicingo, laikino ir tikslingo atkūrimo fondo sukūrimą“, – sakoma bendrame pranešime ir priduriama, kad jis bus iš dalies finansuojamas „skolinantis iš rinkos ES vardu“.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį taip pat pareiškė, kad stipresnė Europos koordinacija sveikatos klausimais privalo tapti prioritetu, ir pripažino, kad pirminio Bendrijos atsako į koronaviruso protrūkį nepakako.
E.Macronas bendroje nuotolinėje spaudos konferencijoje su Vokietijos kanclere Angela Merkel sakė, kad kai kurių ES šalių vienašališki žingsniai uždaryti sienas sudarė „liūdną Europos įvaizdį“.
„Europos sveikata turi būti mūsų prioritetas“, – teigė Prancūzijos lyderis.
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen savo ruožtu pagyrė Berlyno ir Paryžiaus pasiūlytą planą.
„Sveikinu konstruktyvų Prancūzijos ir Vokietijos pasiūlymą. Jame pripažįstamas ekonominių iššūkių, su kuriais susiduria Europa, mastas ir dydis“, – sakė EK, kuriai tektų įgyvendinti šį planą, pirmininkė.
JAV: PSO „nesėkmė“ reaguojant į COVID-19 „kainavo daug gyvybių“
18:32
JAV sveikatos apsaugos sekretorius Alexas Azaras pirmadienį sukritikavo Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) dėl „nesėkmės“ reaguojant į koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį.
Pasak jo, jei PSO būtų suteikusi informacijos pasauliui apie šią infekciją, galbūt būtų pavykę suvaldyti pandemiją ir išgelbėti daug gyvybių.
„Turime būti atviri dėl vienos iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių šis protrūkis tapo nekontroliuojamas: ši organizacija nesugebėjo gauti informacijos, kurios reikėjo pasauliui, ir ši nesėkmė kainavo daug gyvybių“, – per Pasaulio sveikatos asamblėją, šiemet vykstančią vaizdo konferencijos formatu, sakė A.Azaras.
Rusijos prezidentas reiškia susirūpinimą dėl COVID-19 krizės Dagestane
17:33
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė, kad padėtis dėl koronavirusinės infekcijos COVID-19 Dagestane reikalauja skubaus dėmesio, vienam aukšto rango pareigūnui informavus, kad šiame regione virusas galėjo pareikalauti šimtų žmonių gyvybių.
„Situacija Dagestano Respublikoje yra sudėtinga ir, žinoma, reikalauja papildomų ir skubių priemonių“, – sakė V.Putinas Maskvoje.
Jis sakė, kad neturtingas Šiaurės Kaukazo regionas, kuris Rusijoje užima penktą vietą pagal užregistruotų COVID-19 atvejų skaičių, turėtų gauti papildomos įrangos, vaistų ir testų.
„Noriu, kad jūs žinotumėte ir būtumėte užtikrinti: dabar visa Rusija bus su Dagestanu“, – teigė prezidentas, kreipdamasis į regiono gyventojus.
Kaip rodo pirmadienį paskelbti oficialūs duomenys, Dagestane užfiksuota 3 460 užsikrėtimo COVID-19 atvejų ir tik 29 mirtys.
Tačiau vietos sveikatos ministras šeštadienį paskelbė, kad per 12,6 tūkst. žmonių yra nustatytas koronavirusas ir pneumonija.
Interviu vienam vietos tinklaraštininkui ministras Džamaludinas Gadžiibragimovas sakė, kad regione nuo pneumonijos mirė 657 žmonės.
Pasak jo, daugiau kaip 40 Dagestano medikų mirė nuo koronaviruso arba pneumonijos.
Pirmadienį su regiono sveikatos ministerija susisiekti nepavyko.
Rusijoje mirštamumas nuo koronaviruso yra daug mažesnis negu kitose pandemijos smarkiai paveiktose šalyse, bet kritikai reiškė abejones dėl pateikiamų skaičių ir kaltino tarnybas fiksuojant ne visas aukas, kad padėtis atrodytų esanti geresnė.
Be kita ko, kritikai sako, kad Rusijos valdžia daug viruso nulemtų mirties atvejų priskiria kitoms priežastims, pavyzdžiui, pneumonijai.
Kaip skelbia Pasaulio sveikatos organizacija, sunkesniais COVID-19 atvejais pacientams gali išsivystyti pneumonija.
Rusijos sveikatos apsaugos pareigūnai sako, kad mažesnį mirties atvejų skaičių lemia tai, kad į statistiką įtraukiami tik mirties atvejai, kurie yra tiesiogiai susiję su COVID-19.
Daugelis Dagestano ir kitų regionų medicinos darbuotojų skundėsi dėl apsauginių priemonių stygiaus ir sako, kad Rusijoje miršta daugiau medikų nei kitur.
Armėnija dėl koronaviruso atideda Metsamoro AE planinį remontą
16:12
Armėnija dėl koronaviruso 1,5 mėnesio atideda vienintelės šalyje atominės elektrinės planinį remontą.
„Branduolinė jėgainė planiniam-prevenciniam remontui bus sustabdyta liepos 1-ąją. Atidėjimas susijęs su sunkumais, kylančiais dėl koronaviruso pandemijos, daugiausia dėl komunikavimo su partneriais“, – pranešė Metsamoro AE vyriausiasis inžinierius Artūras Grigorianas.
Anksčiau Armėnija buvo numačiusi AE 65-ioms dienoms stabdyti gegužės 15-ąją.
Vienintelės Armėnijoje branduolinės jėgainės, esančios vos už 30 kilometrų nuo sostinės Jerevano ir šalia sienos su Turkija, du blokai su sovietiniais pirmosios kartos VVER-440 reaktoriais padėjo veikti atitinkamai 1976 ir 1980 metais. Po 1988-ųjų žemės drebėjimo elektrinė penkerius metus neveikė, tačiau vėliau energijos stoka privertė šalies valdžią antrąjį reaktorių įjungti, nors Europa ir JAV tam prieštaravo.
2017-aisiais Armėnijos vyriausybė nusprendė beveik tris dešimtmečius neveikusį pirmąjį branduolinį reaktorių galutinai uždaryti, o antrojo reaktoriaus eksploatavimą su Rusijos pagalba pratęsti iki 2026 metų.
Šiemet kovą Rusijos valstybinė branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“ pasiūlė Armėnijai jos atominės elektrinės vienintelio veikiančio reaktoriaus, kuris patenkina iki 45 proc. šalies elektros poreikio, naudojimą pratęsti ilgesniam laikotarpiui nei iki 2026-ųjų.
2018-aisiais Armėnija atmetė „Rosatom“ siūlymą pastatyti trečiąjį Metsamoro AE reaktorių.
Kinija žada paversti naująją vakciną nuo koronaviruso „pasaulio visuomenės gėrybe“
14:54
Kinija paverstų bet kokią savo sukurtą vakciną nuo koronaviruso „pasaulio visuomenės gėrybe“, vos tik ji būtų paleista į apyvartą, pirmadienį pareiškė Kinijos prezidentas Xi Jinpingas.
Per pirmą virtualų Pasaulio sveikatos asamblėjos susitikimą prezidentas taip pat pažadėjo, kad Kinija skirs 2 mlrd. JAV dolerių (1,85 mlrd. eurų) paramą pasaulio kovai su koronavirusine infekcija COVID-19.
JT vadovas kritikuoja PSO rekomendacijų dėl kovos su koronavirusu nepaisančias šalis
14:29
Planeta brangiai moka už tai, kad šalys nepaiso Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijų dėl kovos su koronaviruso pandemija, pirmadienį pareiškė Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas.
„Skirtingos šalys laikosi skirtingų, kartais nesuderinamų strategijų, ir visi mes už tai brangiai mokame“, – sakė jis per virtualų Pasaulio sveikatos asamblėjos susitikimą.
Baltarusijoje registruotų COVID-19 atvejų skaičius išaugo iki 30 572
14:22
Baltarusijoje iki pirmadienio registruoti 30 572 asmenys, kuriems tyrimais buvo nustatyta koronavirusinė infekcija COVID-19, pranešė Baltarusijos sveikatos apsaugos ministerija.
Per praėjusią parą registruoti 922 nauji užsikrėtimo atvejai.
„Per visą infekcijos plitimo laikotarpį šalyje mirė 171 pacientai (iš jų 165 iki gegužės 17 dienos), kurie turėjo virtinę lėtinių susirgimų ir kuriems nustatyta koronavirusinė infekcija“, – skelbia ministerija.
Taip pat pranešama, kad iki gegužės 18 dienos pasveiko ir iš ligoninių išrašyta 10 130 pacientų, kuriems anksčiau buvo diagnozuota infekcija COVID-19.
Be to, Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, iš viso šalyje atlikta 364 319 testų koronavirusinei infekcijai nustatyti.
Lenkija planuoja nuo birželio 15-osios atverti savo sienas
14:17
Lenkijoje gali būti priimtas sprendimas nuo birželio 15-osios atidaryti šalies sienas, informuoja Lenkijos kultūros centras Kaliningrade, remdamasis šalies žiniasklaida.
Anot žiniasklaidos, Lenkijos vicepremjerė Jadwiga Emilewicz televizijos eteryje pareiškė, kad pirminiai pranešimai iš virtinės Europos šalių rodo, kad jos nori atidaryti savo sienas birželio 15 dieną. Analogiškų ketinimų turi ir Lenkija.
„Mes taip pat planuojame, kad jei situacija klostysis panašiu tempu, kaip dabar, po birželio 15-osios bus galima atidaryti sienas. Sakau tai labai atsargiai“, – kalbėjo vicepremjerė.
Lenkija savo sienas uždarė kovo 13 dieną.
Tyrimas: Belgijoje praėjęs mėnuo buvo daugiausiai mirčių atnešęs balandis nuo karo
13:51
Belgijoje praėjusį mėnesį dėl koronaviruso buvo užfiksuotas didžiausias mirčių skaičius per balandį nuo Antrojo pasaulinio karo, rodo nauja studija, kurios rezultatai paskelbti šaliai palaipsniui atšaukiant dėl pandemijos įvestus suvaržymus.
Belgijoje siaučiant koronavirusui praėjusį mėnesį mirė iš viso 14 790 žmonių – šis skaičius yra gerokai didesnis, palyginus su įprastu mėnesio mirčių skaičiumi, nesiekiančiu 9 tūkst., nustatė Briuselio laisvojo universiteto (VUB) mokslininkai.
Tokio mirtingumo, koks užfiksuotas šių metų balandį, Belgijoje nebūta nuo praėjusio amžiaus 5-o dešimtmečio, kai šalis buvo okupuota nacių.
„Mirtingumas Belgijoje yra ypatingai didelis, pasiektas beprecedentis lygis, ypač laikotarpiu nuo balandžio 1-osios iki 12 dienos“, – rašoma universiteto išplatintame pranešime.,
Balandžio 10-ąją buvo užfiksuotos 639 mirtys – „dvigubai daugiau, nei būtų galima prognozuoti tokią dieną“, pažymi mokslininkai.
„2020 metų balandis buvo didžiausiu mirtingumu išsiskyręs balandis nuo Antrojo pasaulinio karo – tiek vertinant absoliučiais skaičiais, tiek pagal rodiklį vienam gyventojui“, – rašoma studijoje.
Praėjusį mėnesį mirtingumo rodiklis sudarė 15,7 mirčių tūkstančiui gyventojų, sakė profesorius Patrickas Deboosere iš Demografinių veiksnių sąsajų tyrimų grupės, pateikusios šią studiją naujienų agentūrai AFP.
1941 metų balandį mirtingumo rodiklis sudarė 16,3 mirčių tūkstančiui gyventojų.
Belgija smarkiai nukentėjo nuo pandemijos – pagal mirčių skaičių vienam gyventojui ji užima vieną aukščiausių vietų pasaulyje. Visgi epidemija, regis, slūgsta ir šalis pradeda palaipsniui atšaukti įvestus suvaržymus.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) gyrė Belgijos vyriausybę, kad ji pateikia tikslesnius duomenis už kai kurias savo kaimynes, ir dėl to jos mirtingumo rodiklis gali būti aukštesnis.
Atėnuose atidaromas per karantiną uždarytas Akropolis
13:50
Graikija pirmadienį vėl atidarė Atėnų Akropolį ir visus šalies archeologinius objektus po atviru dangumi, kurie dėl koronaviruso pandemijos buvo uždaryti du mėnesius.
Viena iš pirmųjų lankytojų buvo prezidentė Ekaterini Sakelaropulu, vadovavusi atidarymo ceremonijai senovės Graikijos paminklų komplekse, įsikūrusiame ant kalvos, iškilusios virš sostinės.
Renginyje taip pat dalyvavo kultūros ministrė Lina Mendoni, žurnalistų ir darbuotojų. Visi jie dėvėjo kaukes, o prieš atidarymą vietoje buvo imtasi infekcijos kontrolės priemonių.
„Dar niekada Akropolyje nematėme tiek mažai žmonių“, – naujienų agentūrai AFP sakė viena rusė, atvykusi kartu su vyru.
„Tai panašu į asmeninį vizitą“, – sakė moteris, penkerius metus gyvenanti Atėnuose.
Lankytinose vietose įrengtos permatomos apsauginės pertvaros, atlikta dezinfekcija, pažymėjo Kultūros ministerija.
Pernai Akropolyje – populiariausioje Graikijos lankytinoje vietoje – apsilankė 2,9 mln. lankytojų, tai yra, 14,2 proc. daugiau nei ankstesniais metais.
„Archeologiniai objektai atidaryti nuo pirmadienio gegužės 18 dienos. Tai pirmasis laipsniško šalies kultūros pamatų atvėrimo etapas“, – pareiškė nurodė Kultūros ir sporto ministerija.
Graikijoje yra daugybe antikinių šventyklų, stadionų, teatrų ir tvirtovių, įskaitant Kretoje esančius bronzos amžiaus Mino civilizacijos Knoso rūmus ir Olimpą – Olimpinių žaidynių lopšį.
Tačiau iki birželio 15 dienos atidarys ne visi muziejai, įgyvendinant vyriausybės parengtą planą dėl laipsniško visuotinio karantino švelninimo.
Graikija, kur nuo koronaviruso mirė 163 žmonės, šį mėnesį pradėjo švelninti prieš šešis mėnesius įvestus suvaržymus, siekdama išgelbėti nuo žlugimo gyvybiškai svarbų turizmo sezoną.
Šalis nukentėjo nuo pandemijos mažiau nei daugelis kitų Europos valstybių, o graikų restoranai turėtų atverti savo duris nuo gegužės 25 dienos – savaite anksčiau nei planuota.
Atėnai prognozuoja, kad ekonomika šiemet susitrauks beveik 5 proc., iš dalies dėl prarastų pajamų iš turizmo tokiose svarbiose rinkose kaip Vokietija, Didžioji Britanija ir JAV.
Rusijoje pirmąkart nuo gegužės 1-osios užfiksuota mažiau kaip 9 000 naujų COVID-19 atvejų
12:48
Rusija pirmadienį pranešė, kad šalyje per parą nustatyta mažiau kaip 9 000 koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų – pirmąkart nuo gegužės 1-osios, pareigūnams skelbiant, kad epidemiologinė padėtis stabilizuojasi.
Sveikatos apsaugos pareigūnai nurodė, kad nuo sekmadienio šalyje patvirtinti 8 926 nauji užsikrėtimo koronavirusu atvejai, o bendras jų skaičius padidėjo iki 290 678. Pagal šį rodiklį Rusija yra antra pasaulyje po Jungtinių Valstijų.
Vis dėlto užsikrėtusiųjų per parą skaičius buvo mažiausias nuo gegužės 1-osios, kai Rusija buvo paskelbusi apie 7 933 naujus COVID-19 atvejus.
Rusijos vartotojų teisių agentūros „Rospotrebnadzor“ atstovė Ana Popova savaitgalį sakė, kad naujai fiksuojamų užsikrėtimo atvejų skaičiai mažėja ir kad šalis „juda link stabilumo lygio, kurio visi laukėme“.
Šalyje praeitą savaitę buvo pradėta švelninti karantino suvaržymus, taip pat buvo paskelbta, kad birželio pabaigoje bus atnaujintos nacionalinės futbolo lygos rungtynės.
Sveikatos apsaugos pareigūnai pirmadienį pranešė, kad COVID-19 epidemija pareikalavo dar 91 žmogaus gyvybės. Šis skaičius buvo mažesnis už fiksuotą šeštadienį (119), kuris buvo didžiausias nuo protrūkio pradžios.
Iki šiol šalyje patvirtinta 2 722 COVID-19 pacientų mirtis.
Rusijoje mirštamumas yra daug mažesnis negu kitose pandemijos smarkiai paveiktose šalyse, bet kritikai reiškė abejones dėl pateikiamų skaičių ir kaltino tarnybas fiksuojant ne visas aukas, kad padėtis atrodytų esanti geresnė.
Rusijos sveikatos apsaugos pareigūnai sakė, kad viena iš priežasčių, kodėl mirštamumo rodikliai šalyje mažesni – jog prie COVID-19 aukų priskiriami tik asmenys, mirę nuo infekcijos komplikacijų.
Vicepremjerė Tatjana Golikova savaitgalį neigė, kad yra manipuliuojama skaičiais, ir aiškino, kad ligoninės yra finansiškai suinteresuotos nustatyti kiek įmanoma daugiau užsikrėtimo atvejų, nes tuomet joms skiriama daugiau pinigų pacientams gydyti.
Tarnybos taip pat nurodė, kad virusas Rusijoje išplito vėliau negu daugelyje kitų šalių, todėl šalis turėjo laiko pasiruošti – padidinti prieinamų vietų ligoninėse skaičių ir imtis didelio masto testavimo, kad sulėtintų COVID-19 plitimą.
Vašingtonas: JAV didelį COVID-19 mirštamumą lemia prasta gyventojų sveikata
12:00
Jungtinėse Valstijose fiksuojamas didelis, palyginus su kitomis šalimis, užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius ir aukštas mirštamumas tarp COVID-19 pacientų paaiškinami prasta kai kurių Amerikos gyventojų grupių sveikatos būkle, televizijai CNN pareiškė sveikatos apsaugos sekretorius Alexas Azaras.
„Jungtinėse Valstijose stebimas neproporcingas gretutinių ligų – nutukimo, hipertonijos, diabeto – poveikis; tai yra įrodytas faktas... keliantis mums grėsmę sergant bet kokia liga“, – sakė jis.
Pasak A.Azaro, dėl tokių susirgimų užsikrėtus koronavirusu neretai išsivysto sunkių komplikacijų.
Jis pabrėžė, kad atsižvelgiant į šią problemą ypač daug sunkumų gali patirti JAV afroamerikiečių bendruomenės ir kitos mažumos.
Vis tik sekretorius nurodė, jog JAV sveikatos apsaugos sistema kontroliuoja padėtį net tokiuose susirgimo epicentruose kaip Niujorkas. Jo teigimu, „rezultatai galėjo būti daug blogesni“.
Pandemijos statistiką skelbiančio portalo „Worldometer“ duomenimis, iki šiol Jungtinėse Valstijose nustatyta per 1,5 mln. užsikrėtimo koronavirusu atvejų. Mirė 90 978 užsikrėtusieji, 346 389 žmonės pasveiko.
Estijoje nuo COVID-19 mirė moteris, patvirtinta dešimt naujų užsikrėtimo atvejų
11:59
Estijoje per praėjusią parą mirė vienas koronavirusu užsikrėtęs asmuo ir nustatyta dešimt naujų koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų, pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos departamentas.
Iš 671 praėjusią parą atlikto testo dėl COVID-19 dešimties (1,5 proc.) rezultatai buvo teigiami.
Gyventojų registro duomenimis, praėjusią parą vienas naujas COVID-19 atvejus patvirtintas Harjumos apskrityje, vienas – Taline, du – Pernumos apskrityje, vienas – Saremoje, trys – Lenemos apskrityje. Kur nustatyti likę du nauji atvejai – neskelbiama.
Vienas mirties atvejis užregistruotas Kuresarėje – šio miesto ligoninėje mirė 79 metų moteris.
Nuo epidemijos pradžios Estijoje nuo COVID-19 mirė 64 žmonės.
Pirmadienio ryto duomenimis, šalies ligoninėse dėl koronavirusinės infekcijos gydomi 43 pacientai. Keturiems iš jų prijungti dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai.
Iš gydymo įstaigų išrašyta 290 pacientų.
Pasveikusiais nuo COVID-19 iš viso pripažinti 1 448 žmonės.
Iš viso Estijoje atlikta 70 000 pirminių testų dėl COVID-19, iš jų 1 784 (2,5 proc.) rezultatai buvo teigiami.
Latvijoje per parą nustatytas vienas naujas COVID-19 atvejis
11:22
Latvijoje per praėjusią parą patvirtintas vienas naujas koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejis, pirmadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras.
Sekmadienį buvo atlikta 718 testų dėl COVID-19.
Iš viso nuo epidemijos pradžios Latvijoje atlikti 89 123 testai, liga patvirtinta 1 009 žmonėms.
Per pastarąją parą dėl COVID-19 buvo hospitalizuoti keturi asmenys.
Iš šiuo metu ligoninėse gydomų 28 COVID-19 sergančių asmenų 25 būklė yra vidutinio sunkumo, trijų – sunki.
Iš ligoninių iš viso jau išrašyti 128 nuo koronavirusinės infekcijos pasveikę žmonės.
Gegužės 15 dienos duomenimis, nuo epidemijos pradžios šalyje nuo COVID-19 pasveiko 662 asmenys.
Nuo šios ligos Latvijoje mirė 19 žmonių.
Ukrainoje per parą nustatyti 325 nauji COVID-19 atvejai, 21 žmogus mirė
10:18
Ukrainoje vėl sumažėjo mirštamumo nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 rodiklis – per praėjusią parą nustatyti 325 nauji susirgimo atvejai, rodo Koronaviruso epidemijos plitimo stebėsenos sistemos tinklalapyje paskelbti duomenys.
Pirmadienio ryto duomenimis, per pastarąją parą nuo šios ligos mirė 21 asmuo, 160 žmonių pasveiko.
Diena anksčiau buvo nustatyti 433 nauji COVID-19 atvejai, o gegužės 15-osios rytą pranešta apie 528 naujus ligos atvejus.
Šiuo metu COVID-19 Ukrainoje serga 12 805 žmonės. Diena anksčiau sergančiųjų buvo 12 661 – tai reiškia, kad per parą ligonių skaičius padidėjo 144.
Bendras Ukrainoje nustatytų COVID-19 atvejų skaičius išaugo iki 18 616 žmonių. Nuo protrūkio pradžios šalyje mirė 535 koronavirusu užsikrėtę žmonės, dar 5 276 pasveiko.
Nuo gegužės 11 dienos Ukrainoje prasidėjo pirmasis karantino priemonių, įvestų dėl COVID-19 epidemijos, švelninimo etapas.
Pasaulyje COVID-19 aukų skaičius perkopė 315 tūkst., užsikrėtusiųjų – 4,7 milijono
09:49
Pasaulyje nuo koronaviruso infekcijos COVID-19 jau mirė 315 225 žmonės, rodo Johnso Hopkinso universiteto duomenys.
Baltimorėje įsikūrusio universiteto duomenimis, nuo pandemijos pradžios koronavirusinė infekcija jau patvirtinta 4 716 513 žmonių.
Visiškai pasveiko daugiau kaip 1,7 mln. žmonių.
Tuo tarpu pandemijos statistiką skelbiantis portalas „Worldometer“ nurodo, jog visame pasaulyje koronavirusu užsikrėtė 4 805 151 asmuo, nuo COVID-19 mirė 316 719 žmonių, pasveiko daugiau kaip 1,86 milijono.
J. Hopkinso universiteto duomenimis, Jungtinėse Valstijose nustatyti 1 486 657 COVID-19 atvejai (mirė 89 562 žmonės), Jungtinėje Karalystėje – 244 995 atvejai (mirė 34 716 žmonių), Brazilijoje – 241 080 atvejų (mirė 16 122 žmonės), Ispanijoje – 230 698 atvejai (mirė 27 563 žmonės), Italijoje – 225 435 atvejai (mirė 31 908 žmonės), Prancūzijoje – 179 693 atvejai (mirė 28 111 žmonių), Vokietijoje – 176 369 atvejai (mirė 7 962 žmonės), Turkijoje – 149 435 atvejai (mirė 4 140 žmonių), Irane – 120 198 atvejai (mirė 6 988 žmonės).
„Worldometer“ duomenimis, vidutinis mirtingumo nuo koronaviruso rodiklis sudaro 40,6 mirčių milijonui gyventojų. Jungtinėse Valstijose jis sudaro 275 atvejus, Ispanijoje – 591 atvejį, Jungtinėje Karalystėje – 511, Italijoje – 528, Brazilijoje – 76, Prancūzijoje – 431, Vokietijoje – 96, Turkijoje – 49, Irane – 83.
Pirmadienio ryto duomenimis, Rusijoje šis rodiklis sudarė 18 mirties atvejų milijonui gyventojų.
COVID-19 atvejų nustatyta beveik 200 pasaulio valstybių.
Kinijoje nustatyti septyni nauji užsikrėtimo koronavirusu atvejai
08:17
Kinija pirmadienį pranešė apie septynis naujus užsikrėtimo koronavirusu atvejus, o pareigūnai paskelbė, kad centrinės vyriausybės peticijų skyriai Pekine, kur žmonės iš visos šalies atvyksta registruoti skundų, kol kas bus uždaryti, siekiant užtikrinti infekcijos prevenciją.
Kinijoje jau ilgiau nei mėnesį nepranešama apie naujas COVID-19 aukas, nors atgaline data buvo paskelbta apie kai kuriuos mirties atvejus, nustatytus atlikus papildomus tyrimus. Be to, 82 žmonės tebėra gydomi, o dar 450 asmenų yra izoliuoti ir stebimi, nes jiems įtariama koronaviruso infekcija arba COVID-19 yra diagnozuotas, nepasireiškus jokių simptomų.
Nuo gruodžio pabaigos, kai centriniame pramoniniame Uhano mieste buvo nustatyti pirmieji COVID-19 atvejai, Kinija nustatė iš viso 82 954 užsikrėtimo atvejus, o 4 634 pacientai mirė.
Mažėjant bendram užsikrėtimo atvejų skaičiui, Kinija pradėjo atidarinėti mokyklas ir leido atnaujinti veiklą įmonėms bei pramonei. Tačiau daugelis valstybės įstaigų, kur paprastai susirenka daug žmonių ribotos erdvės patalpose, tebėra uždarytos visuomenei.
Centrinės vyriausybės peticijų biurai kelia ypatingą susirūpinimą, nes skundo teikėjai į Pekiną dažnai atvyksta iš toli ir laukdami atsakymo sostinėje gali gyventi kelias savaites ar net mėnesius - dažnai ne itin tvarkingose apgyvendinimo įstaigose.
Savo pranešime valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ pažymėjo, jog skundai vis dar gali būti teikiami internetu.
Vokietijoje – tik du nauji COVID-19 atvejai
08:09
Vokietijoje per pastarąją parą užfiksuoti tik du nauji užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejai, pranešė užkrečiamąsias ligas tiriantis Roberto Kocho institutas (RKI).
Naujų mirtinų infekcijos COVID-19 atvejų nebuvo, pridūrė institutas.
RKI duomenimis, nuo pandemijos pradžios Vokietijoje nustatyti 174 355 užsikrėtimo koronavirusu atvejų, 7 914 užsikrėtusieji mirė.
JAV per parą nuo COVID-19 mirė dar 820 žmonių
07:11
Jungtinėse Valstijose per praėjusią parą nustatyta 820 naujų mirties nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų, o bendras jų skaičius priartėjo prie 90 tūkst., rodo Johnso Hopkinso universiteto duomenys, paskelbti sekmadienį 20.30 val. vietos (pirmadienį 3.30 val. Lietuvos) laiku.
Šis letalinių atvejų skaičius yra mažiausias nuo gegužės 10-osios, kai per parą buvo užregistruotos 776 mirtys. Tačiau vėlesnėmis dienomis buvo registruojama gerokai daugiau mirčių.
Baltimorėje įsikūrusio universiteto nuolat atnaujinama statistika rodo, kad Jungtinėse Valstijose patvirtinti iš viso 1 486 376 koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai.
Pagal užsikrėtimų ir mirties atvejų skaičių Jungtinės Valstijos yra labiausiai pandemijos paveikta šalis pasaulyje.
