Koronavirusas: Italijoje per epidemiją mirė daugiau kaip 150 gydytojų, Estijoje vieši renginiai nevyks iki liepos

Estijos vyriausybė pirmadienį nutarė, kad šalyje gegužę ir birželį vieši renginiai dar negalės būti organizuojami dėl koronaviruso protrūkio.

Per kabineto posėdį buvo aptarta galimybė leisti viešus renginius pavasarį ir vasarą, bet priimtas sprendimas, kad ateinančius du mėnesius tokių renginių dar negalės būti, sakoma vyriausybės pranešime.

Be to, vyriausybė nusprendė, kad iki rugpjūčio 31-osios šalyje nebus galima organizuoti renginių, į kuriuos susirenka daug žmonių.

Estijos ministrų kabinetas dar neapsisprendė, ar liepą ir rugpjūtį būtų galima leisti renginius, kuriuose dalyvauja ribotas skaičius žmonių. Tokį sprendimą tikimasi priimti ateinantį mėnesį, atsižvelgus į mokslininkų rekomendacijas.

Italijoje daugiau kaip 150 gydytojų mirė nuo vasario, užsikrėtę naujuoju koronavirusu, pirmadienį pranešė sveikatos apsaugos darbuotojų asociacija FNOMCeO.

Balandžio 9-ąją gydytojų tarp koronavirusinės infekcijos aukų skaičius pasiekė 100. Dabar jis padidėjo iki 151, nurodė asociacija.

Italijoje pirmadienį oficialus epidemijos aukų skaičius padidėjo dar 333 žmonėmis iki 26 977. Šalyje per parą nustatyti 1 739 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai – mažiausiai nuo pirmosios kovo pusės.

Premjeras Giuseppe Conte paskelbė, kad nuo ateinančio pirmadienio Italijoje bus pradėtos švelnintos karantino sąlygos. Žmonėms pirmąkart nuo kovo 9-osios bus leista išeiti pasivaikščioti.

Iki gegužės 18-osios turėtų vėl atsidaryti dauguma parduotuvių ir kitų verslo įmonių, bet restoranai ir barai klientams duris galės atverti tik birželio 1-ąją.

Jungtinės Karalystės sveikatos apsaugos ministerija pirmadienį pranešė, kad per pastarąją parą šalyje mirė dar 360 žmonių, kuriems buvo nustatyta koronaviruso infekcija COVID-19.

Šis paros aukų skaičius yra mažiausias nuo praeito mėnesio, bet bendras mirusių pacientų skaičius išaugo iki 21 092.

Sveikatos apsaugos sekretorius Mattas Hancockas sakė, kad tarp koronaviruso aukų yra 82 Nacionalinės sveikatos apsaugos tarnybos (NHS) ir 60 socialinės rūpybos darbuotojų.

Iranas pirmadienį pranešė, kad šalyje mirė dar 96 naujuoju koronavirusu užsikrėtę žmonės, tačiau kasdien patvirtinamų naujų užsikrėtimo atvejų skaičius pirmą kartą per daugiau kaip mėnesį nesiekė tūkstančio.

Iš viso šalyje registruoti 5 086 mirties nuo koronaviruso atvejai, nurodė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Kianoushas Jahanpouras.

Jis pridūrė, kad buvo užregistruotas 991 naujas užsikrėtimo koronavirusu atvejis, o bendras koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų skaičius Irane pasiekė 91 472.

Irane užregistruotų mirtinų atvejų skaičius yra didžiausias Vidurio Rytuose.

K.Jahanpouras taip pat sakė, kad per mėnesį iki balandžio 19 dienos daugiau nei 700 žmonių mirė apsinuodiję alkoholiu, išplitus klaidingam įsitikinimų, kad alkoholis gali sunaikinti virusą

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Nadžafas, Irakas

Nors šioje šiitiškoje respublikoje alkoholį pardavinėti ir vartoti draudžiama, vietos žiniasklaida nuolat praneša apie mirtinus apsinuodijimus kontrabandiniu alkoholiu.

Iranas su koronaviruso protrūkiu kovoja nuo vasario 19 dienos, kai buvo pranešta apie du pirmus mirties nuo COVID-19 atvejus šventajame šiitų Komo mieste.

Per spaudos konferenciją sekmadienį K.Jahanpouras pranešė, kad nuo koronaviruso šalyje per parą mirė 60 žmonių. Šis skaičius buvo mažiausias nuo kovo 10 dienos.

Tačiau manoma, kad tikrasis COVID-19 aukų skaičius yra gerokai didesnis už oficialiai skelbiamą.

Vyriausybė nuo balandžio 11 dienos palaipsniui atidarinėja parduotuves ir panaikino judėjimo šalies viduje apribojimus.

Mokyklos, universitetai, mečetės, kino teatrai, stadionai ir kitos masinių susibūrimų vietos tebėra uždaryti. Šeštadienį Irane, kaip ir visame musulmoniškame pasaulyje, prasidėjo musulmonų pasninko mėnuo Ramadanas.

Pastarosiomis dienomis pareigūnai prakalbo apie galimybę atverti mečetes mažai viruso paveiktuose rajonuose, nors konkrečių sprendimų šiuo klausimu dar nepriimta.

„Kas keturias valandas tikriname padėtį“, – sekmadienį vakare sakė sveikatos apsaugos ministro pavaduotojas Irajas Harirchis, leisdamas suprasti, kad gali būti imtasi tam tikrų varžomųjų priemonių.

„Atidarymas nereiškia įprasto gyvenimo“, – pridūrė jis.

Valstybinė televizija pirmadienį parodė reportažą, kuriame matyti vėl atgijusi Teherano magistralė.

Televizijos žurnalistai taip pat apsilankė administracinėse įstaigose, kur laukiantys būriai žmonių nesilaikė rekomenduojamo saugaus atstumo.

Pareigūnai svarsto galimybę įvesti reikalavimą žmonėms dėvėti apsaugines kaukes visuomeniniame transporte, sakė I. Harirchis.

Rumunijoje dėl koronaviruso epidemijos vaikų darželiai, mokyklos ir universitetai  liks uždaryti iki mokslo metų pabaigos ir veikiausiai atsidarys rugsėjo mėnesį, pirmadienį pranešė prezidentas Klausas Iohannisas.

„Atsisakėme sumanymo vėl atidaryti mokyklas. Moksleiviams būtų neįmanoma laikytis socialinės distancijos, todėl stengiamės nerizikuoti“, – K.Iohannisas kalbėjo per televiziją.

Išimtis bus padaryta tik baigiamųjų klasių pradinių ir vidurinių mokyklų moksleiviams. Jie birželio mėnesį galės dalyvauti pamokose, kad pasiruoštų baigiamiesiems egzaminams.

Likusius mėnesius mokiniai mokysis nuotoliniu būdu.

Švietimo ministrė Monica Anisie praėjusią savaitę paskelbė, kad dalyvavimas pamokose nuotoliniu būdu yra privalomas. Šį reikalavimą sukritikavo studentų asociacijos.

„Šimtai tūkstančių studentų ir moksleivių neturi skaitmeninių priemonių ir negali dalyvauti pamokose nuotoliniu būdu“,  – sakoma Nacionalinės studentų tarybos pareiškime. Anot jų, ministrės reikalavimas yra „diskriminuojantis“.

Rumunija yra viena iš neturtingiausių Europos Sąjungos valstybių; 38 proc. jos vaikų gresia socialinė atskirtis ir skurdas, rodo Eurostato duomenys.

Iš viso šalyje užregistruoti 11 339 užsikrėtimo koronavirusu atvejai ir 631 paciento mirtis.

Gegužės 15 dieną numatoma atšaukti kovo viduryje paskelbtą nepaprastąją padėtį.  Šalies gyventojams bus sušvelninti judėjimo apribojimai, bet jie toliau turės dėvėti kaukes viešajame transporte ir kitose uždarose visuomeninėse erdvėse.

Turkijos pareigūnai sulaikė 402 asmenis dėl „nepagrįstų ir provokuojamų“ žinučių socialiniuose tinkluose apie koronaviruso pandemiją, pirmadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija.

Pasak vieno pareigūnų, kai kuriuose komentaruose teigiama, kad izoliacijos priemonės bus taikomos ilgiau nei savaitgaliais įvedamos komendanto valandos, apie kurias pranešė vyriausybė, ir kad pareigūnai esą neskelbia tikrojo mirusiųjų skaičiaus.

„Per pastarąsias 42 dienas buvo patikrintos  6 362 socialinių tinklų paskyros, nustatyti 855 įtariamieji, 402 buvo suimti“, – socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė ministerija. 

410 asmenų, kurie buvo sulaikyti dėl panašių kaltinimų kovo pabaigoje, į šį skaičių neįtraukti, naujienų agentūrai AFP sakė ministerijos pareigūnas.

Imdamasi priemonių koronaviruso plitimui pažaboti vyriausybė nurodė uždaryti mokyklas, restoranus, o savaitgaliais įvedė komendanto valandą. Ši tvarka galios, kol bus būtina, nurodė pareigūnai.

Turkijoje iki šiol patvirtinta daugiau nei 2 800 mirties nuo koronaviruso atvejų. Iš viso šalies registruota daugiau nei  110 tūkst. užsikrėtusiųjų infekcija COVID-19.

JAV desanto operacijų laivas „USS Makin Island“ ir jo medikų brigada jau pasiekė Ramiajame vandenyne plaukiojantį amerikiečių eskadrinį minininką „USS Kidd“, apimtą koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkio, rodo pirmadienį paskelbti tarptautinės laivų stebėjimo sistemos AIS duomenys.

Šiuo metu abu laivai plaukia vienas šalia kito netoli Meksikos pakrantės Kalifornijos link.

Tuo metu laikraštis „The Seattle Times“ pranešė, kad „Kidd“ plaukia į Evereto bazę Vašingtono valstijoje.

Anksčiau buvo pranešta, kad laive „Makin Island“ yra chirurgų brigada, intensyviosios terapijos įrangos ir priemonių COVID-19 nustatyti.

Nuo penktadienio iki šeštadienio užsikrėtusiųjų koronavirusu laive „Kidd“ padaugėjo beveik dukart – nuo 18 iki 33 jūreivių. Du įgulos nariai buvo evakuota.

Minininko įgulą sudaro 350 žmonių. Šis laivas dalyvavo JAV kovos su narkotikų kontrabanda operacijoje prie Centrinės Amerikos krantų.

Pentagono atstovas Johnatanas Hoffmanas patvirtino, kad dėl susiklosčiusios padėties „USS Kidd“ grįžta į bazę.

„Jie ruošiasi grįžti į uostą. Dalis įgulos išsilaipins krante. Kai visi pasveiks, laivas vėl išplauks į jūrą“, – sakė J.Hoffmanas.

„Kidd“ tapo jau antru amerikiečių karo laivu, apimtu COVID-19 protrūkio atliekant misiją jūroje.

Kovo pabaigoje JAV atominis lėktuvnešis „USS Theodore Roosevelt“ dėl šios ligos protrūkio buvo pasiųstas į bazę Guame. Iki šiol COVID-19 patvirtinta jau daugiau kaip 850 šio laivo įgulos narių. Dauguma jūreivių buvo evakuoti iš lėktuvnešio ir laikomi karantine.

Šiuo metu COVID-19 atvejų yra nustatyta 26-iuose JAV karinių jūrų pajėgų laivuose, esančiuose bazėse. Dar 14-oje laivų koronaviruso protrūkis buvo suvaldytas, o užsikrėtusieji pasveiko.

Portugalijos ministras pirmininkas pareiškė, kad valdžia kitą mėnesį pradės švelninti kai kurias apribojimo priemones, įvestas siekiant pažaboti naujojo koronaviruso plitimą. 

Pasak premjero Antonio Costos, saviizoliacijos ir grįžimo į darbą ar mokyklas tvarka bus peržiūrima kas dvi savaitės, įvertinant padėtį. 

Apie planus švelninti karantino priemones planuojama pranešti ketvirtadienį.

Tačiau A.Costa perspėjo, kad pasikeitimai nereikš sugrįžimo prie įprasto gyvenimo – tai bus įmanoma tik atsiradus vakcinai.

Portugalija suskubo įvesti karantiną, todėl oficialiai mirusių nuo COVID-19 infekcijos skaičius šalyje yra 903 – gerokai mažiau nei kaimyninėje Ispanijoje, kur registruota per 23,5 tūkst. mirčių.

Turkija išsiuntė į Švediją greitosios pagalbos orlaivį ir repatrijavo koronavirusu užsikrėtusį savo pilietį, kuris, kaip teigiama, Švedijoje nesulaukė gydymo.

47 metų Emrullah Guluskenas sekmadienį buvo evakuotas iš savo namų Malmėje, jo dukrai Leylai paprašius pagalbos per socialinius tinklus. Pasak jos, tėvas buvo išsiųstas namo, nepaisant jo blogėjančios būklės, pranešė Turkijos valstybinė Anatolijos naujienų agentūra.

E.Guluskenas ir trys iš jo vaikų buvo nuskraidinti į Ankarą ir paguldyti į ligoninę, sakoma pranešime.

„Brangi Leyla, išgirdome jūsų balsą... Mūsų greitosios pagalbos orlaivis pakyla 6 val., atskrendame į Švediją, – sekmadienį tviteryje parašė turkų sveikatos apsaugos ministras Fahrettinas Koca. – Mūsų ligoninė, mūsų gydytojai yra pasirengę ir laukia jūsų tėvo.“

Turkija nuo COVID-19 protrūkio pradžios kovo mėnesį repatrijavo maždaug 40 tūkst. savo piliečių iš 75 šalių, rodo Užsienio reikalų ministerijos skaičiai.

Jungtinių Tautų vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet pirmadienį perspėjo, kad šalys, nepaisančios teisinės valstybės ir prisidengiančios kova su koronaviruso pandemija, gali sukelti „žmogaus teisių katastrofą“.

M.Bachelet paragino šalis nepažeidinėti pagrindinių teisių „prisidengiant nepaprastosiomis ar ekstremaliosios padėties priemonėmis“.

„Ekstremaliosios padėties galios neturėtų būti ginklas, kuriuo vyriausybės gali slopinti kitokią nuomonę, kontroliuoti gyventojus ir net visam laikui likti valdžioje, – perspėjama jos pareiškime. – Jomis reiktų naudotis veiksmingai kovai su pandemija: ne daugiau ir ne mažiau.“

M.Bachelet komentarai pasirodė COVID-19 pandemijai nusinešus per 200 tūkst. gyvybių, o užsikrėtimo atvejų skaičiui pasaulyje priartėjus prie 3 milijonų. COVID-19 sukėlėjas pirmiausiai buvo aptiktas praėjusių metų pabaigoje Kinijoje.

M.Bachelet pripažino, kad valstybės saugodamos visuomenės sveikatą turi teisę varžyti kai kurias teises, bet tvirtino, kad bet kokie suvaržymai turėtų būti tik būtini, proporcingi, nediskriminaciniai ir ribotos trukmės.

„Buvo pranešimų iš įvairių regionų, jog policija ir kitos saugumo pajėgos naudoja perteklinę, kartais letalią jėgą, kad priverstų žmones laikytis karantino priemonių ir komendanto valandos“, – sakė ji ir nurodė, kad „tokie pažeidimai dažnai vykdomi prieš žmones, priklausančius neturtingiausiems ir pažeidžiamiausiems populiacijos segmentams“.

„Šaudymas, sulaikymas ar smurtavimas prieš žmones, kurie pažeidžia komendanto valandą beviltiškai ieškodami maisto, aiškiai yra nepriimtinas ir neteisėtas atsakas, – sakė M.Bachelet. – Dėl to tampa sunku ar pavojinga moteriai nuvykti į ligoninę gimdyti.“

„Neapskaičiuojama žala“ 

„Kai kuriais atvejais žmonės miršta netinkamai taikant priemones, kurios esą buvo įvestos jiems gelbėti“, – sakė M.Bachelet.

Ji „nereikalingais ir nesaugiais“ pavadino masinius areštus kai kuriose šalyse dėl komendanto valandos pažeidimų.

„Kalėjimai yra didelės rizikos aplinka ir valstybės turėtų paleisti visus, ką saugu paleisti, o ne sulaikyti daugiau žmonių“, – pabrėžė JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė.

Ji taip pat perspėjo, kad pastangomis pažaboti pavojingą dezinformaciją apie pandemiją kai kuriais atvejais naudojamasi kaip pretekstu teisėtai žodžio laisvei varžyti.

„Svarbu kovoti su dezinformacija, bet laisvų mainų idėjomis ir informacija nutraukimu ne tik pažeidžiamos teisės, bet galiausiai taip pat pakertamas pasitikėjimas“, – sakė M.Bachelet.

„Kenkimas teisėms, tokioms kaip raiškos laisvė, gali padaryti neapskaičiuojamą žalą pastangoms suvaldyti COVID-19 ir jos pražūtingą socioekonominį šalutinį poveikį“, – perspėjo ji.

M.Bachelet taip pat tvirtino, kad, siekiant išvengti piktnaudžiavimo, bet kokios ypatingosios priemonės ar ekstremalioji padėtis, įvestos kovos su COVID-19 vardan, turėtų būti deramai prižiūrimos parlamentų, teismų ir visuomenių.

„Jei teisinė valstybė nebus palaikoma, kritiška visuomenės sveikatos padėtis gali tapti žmogaus teisių katastrofa su neigiamais padariniais, o šie truks daug ilgiau nei pati pandemija“, – pažymėjo ji.