Koronavirusas pasaulyje: Prancūzija pranešė apie dar 762 koronaviruso aukas

Prancūzijos užsienio reikalų ministerija antradienį pranešė iškvietusi Kinijos ambasadorių, reikšdama protestą dėl prieštaringų Pekino ambasados Paryžiuje komentarų apie koronavirusą.

„Aš aiškiai nepritariau tam tikroms pastarojo meto pastaboms, kai šį rytą buvo iškviestas ambasadorius“, – ministerijos pareiškime cituojamas užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas.

Pasak ministro, ambasadoriaus pastabos neatitinka „dvišalių santykių kokybės“.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresasantradienį perspėjo, kad pasaulis susiduria su „pavojinga dezinformacijos epidemija“ apie koronaviruso infekciją COVID-19, kupina kenksmingų sveikatos patarimų, sąmokslo teorijų ir neapykantos.

Jis paskelbė JT iniciatyvą „užtvindyti internetą faktais ir mokslu, kartu kovojant su didėjančia dezinformacijos, nuodų, keliančių pavojų dar daugiau gyvybių, rykšte“.

A.Guterresas paragino socialinius tinklus labiau stengtis atremti plintančią „dezinfodemiją“ ir „išnaikinti neapykantą ir žalingus teiginius apie COVID-19“.

JT vadovas sakė, kad žmonės visame pasaulyje „yra išsigandę“ ir nori žinoti, ką daryti ir kur kreiptis patarimo. Jiems reikia mokslo, o ne „apgavikiškų sprendimų“.

Čekijos vyriausybė antradienį pristatė penkių etapų planą, kaip bus švelninamos karantino priemonės, kuriomis siekiama sustabdyti koronaviruso plitimą.

Šį planą ketinama įgyvendinti nuo balandžio 20-osios iki birželio 8-osios.

„Scenarijus yra susijęs su koronaviruso kontrole, kaip yra šiuo metu. Gali būti pokyčių“, – žurnalistams sakė premjero pavaduotojas Karelas Havličekas.

10,7 mln. gyventojų turinčioje Europos Sąjungos narėje Čekijoje antradienio vakarą buvo užregistruotas 6 101 koronaviruso atvejis ir 161 mirtis.

„Epidemija rodo mažėjimo tendenciją“, – teigė sveikatos apsaugos ministro pavaduotojas Romanas Prymula.

K.Havličekas sakė, kad pirmiausia, nuo balandžio 20 dienos, bus leista atsidaryti turgavietėms po atviru dangumi ir amatininkų ir prekybininkų dirbtuvėms, pavyzdžiui, batų taisykloms ar siuvykloms.

Taip pat bus leidžiamos vestuvės, kuriose galės dalyvauti iki 10 žmonių, o profesionaliems sportininkams bus leista treniruotis mažesnėmis grupėmis.

Mažesnės parduotuvės, kurios nėra įsikūrusios prekybos centruose, vėl galės vykdyti veiklą nuo balandžio 27 dienos. 

Didesnės parduotuvės, nesančios prekybos centrose, ir sporto klubai be persirengimo kambarių duris vėl atvers gegužės 11 dieną, o restoranams ir barams bus leidžiama aptarnauti klientus lauko kavinėse ir terasose nuo gegužės 25 dienos.

Tą pačią dieną vyriausybė leis atsidaryti kirpykloms ir kosmetologijos salonams, muziejams, galerijoms ir lauke įsikūrusioms zoologijos sodų dalims.

Prekybos centrų, restoranų, barų, viešbučių, teatrų, pilių, zoologijos sodų veikla, kultūros ir sporto renginiai iki 50 žmonių, taip pat didesnės vestuvės bus leidžiamos nuo birželio 8 dienos.

Švietimo ministras Robertas Plaga nurodė, kad vyriausybė palaipsniui nuo balandžio 20 dienos pradės atidaryti mokyklas ir universitetus, tačiau pridūrė, kad greičiausiai jie nebus visiškai atidaryti iki vasaros atostogų, kurios prasidės liepos 1-ąją.

Pietų Korėjos automobilių gamintoja „Hyundai“ antradienį atnaujino gamybą savo nuo kovo 21-osios nenaudotoje Čekijos gamykloje, dviem pamainomis vietoj įprastų trijų.

Nuo antradienio čekai taip pat gali laisvai vykti į užsienį verslo reikalais arba aplankyti giminaičius, bet grįžę jie privalės dviem savaitėms saviizoliuotis.

Čekija kovo viduryje uždarė savo sienas ir ėmėsi plataus masto priemonių sustabdyti viruso plitimą.

Šalyje taip pat uždrausti daugiau nei dviejų žmonių vieši susibūrimai ir buvo įvestas reikalavimas gyventojams išeinant iš namų dėvėti veido kaukes.

Prancūzija antradienį pranešė, kad dar 762 žmonės, kuriems buvo nustatyta koronavirusinė infekcija COVID-19, mirė šalies ligoninėse ir slaugos namuose, o bendras epidemijos aukų skaičius išaugo iki 15 729.

Dabar Prancūzijoje patvirtinta jau daugiau kaip 100 tūkst. užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų, žurnalistams sakė sveikatos apsaugos pareigūnas Jerome'as Salomonas.

Vis tik jis pridūrė, kad bendras intensyviosios terapijos skyriuose gydomų pacientų skaičius mažėjo šeštą dieną iš eilės.

2020 metų Kanų kino festivalį būtų sunku surengti originaliu formatu dėl koronaviruso pandemijos, antradienį nurodė organizatoriai ir pridūrė, kad ieškoma naujų galimybių.

Jau anksčiau buvo priimtas sprendimas šių metų Kanų festivalį, tradiciškai vykstantį gegužės viduryje, atidėti iki birželio pabaigos ir liepos pradžios.

Vis tik organizatoriai pripažino, kad „tokios galimybės nebėra“, Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui paskelbus, kad kultūros festivaliai šalyje neturėtų būti rengiami mažiausiai iki liepos vidurio.

„Akivaizdžiai sunku manyti, kad Kanų festivalis šiais metais galėtų būti surengtas originaliu pavidalu“, – sakoma organizatorių pranešime. Jie pridūrė svarstantys „visus atsarginius variantus“, kad 2020-ųjų festivalis įvyktų „vienokiu ar kitokiu būdu“.

Koronavirusinės infekcijos COVID-19 epidemija sujaukė įtemptą Prancūzijos pavasario ir vasaros kultūros renginių kalendorių. Pirmadienį vakare organizatoriai buvo priversti atšaukti prestižiškiausią pasaulyje teatro festivalį Avinjono mieste, turėjusį prasidėti liepos pradžioje.

Vis dėlto Kanų festivalio administracija iki šiol vengė paskelbti, kad šių metų renginys apskritai atšaukiamas.

E.Macronas pirmadienį kreipdamasis į tautą sakė, kad nuo gegužės 11-osios šalyje bus galima pradėti švelninti dėl viruso protrūkio šalyje įvestas karantino priemones, bet dideli festivaliai negalėtų būti rengiami anksčiau kaip liepos viduryje, o kino ir dramos teatrai kol kas privalo likti uždaryti.

Po prezidento kalbos Kanų festivalio organizatoriai nurodė: „Pripažįstame, kad atidėjimas... iš pradžių planuotas birželio pabaigai ir liepos pradžiai, dabar nebėra prieinama galimybė“.

Anot jų, jau pradėtos diskusijos su kino pramonės atstovais, kokiu pavidalu būtų galima surengti 2020-ųjų festivalį.

„Kiekvienas žino, koks didelis netikrumas tebeviešpatauja, kalbant apie tarptautinę sveikatos padėtį, – pažymėjo organizatoriai. – Tikimės, kad galėsime greitai pranešti, kokius pavidalus įgis 2020-ųjų Kanai.“

Planuota, kad festivalis šią savaitę paskelbs savo dalyvių sąrašą. Prognozuota, kad žiuri pirmininku taps režisierius Spike'as Lee. Jis būtų pirmasis šias pareigas gavęs afroamerikiečių kilmės asmuo.

Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis antradienį pareiškė, kad Europos Sąjungai (ES) gali prireikti 1,5 trln. eurų ekonomikos atkūrimui po koronaviruso pandemijos, tačiau tokių bendrų išlaidų finansavimo perspektyvos išlieka miglotos.

„Galiu įsivaizduoti tokį finansavimo lygį“, – paklaustas apie 1,5 trln. sumą Vokietijos verslo dienraščiui „Handelsblatt“ teigė V.Dombrovskis, pridūręs, kad „kol kas nieko nėra nuspręsta“.

Praėjusią savaitę 19 narių turinčios bendros valiutos zonos finansų ministrai susitarė dėl daugiau nei 500 mlrd. eurų vertės paketo, skirto sušvelninti tiesioginį koronaviruso poveikį.

Į priemonių rinkinį įeina paskolos iš per finansų krizę sukurto Europos stabilumo mechanizmo (ESM), tačiau nenumatyta plačios apimties ekonominių ir fiskalinių reformų, kurios paprastai turėtų būti įgyvendintos.

ESM paskolas papildys verslo paskolų garantijos iš Europos investicijų banko ir euro zonos nedarbo perdraudimo sistemos.

Visgi po kelias savaites trukusio žodžių karo, finansų ministrams nepavyko susitarti dėl vadinamųjų „koronaobligacijų“ – bendrų skolos priemonių, skirtų finansuoti atsigavimą po krizės, kurias įvesti norėtų tokios smarkiai nuo pandemijos nukentėjusios ES narės kaip, pavyzdžiui, Italija.

Kol kas didžiausias dėmesys buvo skiriamas sveikatos apsaugos sistemos išlaidoms bei verslo ir darbuotojų apsaugai nuo numatomo finansinio nuosmukio po krizės.

ES vadovai balandžio 23 dieną surengs vaizdo konferenciją, kad „padėtų pagrindą tvirtam ekonomikos atsigavimui“, praėjusią savaitę pranešė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.

Ekonomikos atgaivinimo po koronaviruso krizės fondo idėją iškėlė daugelis žymių ES veikėjų, o Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as pasiūlė 500 mlrd. eurų sumą.

Tuo tarpu vidaus rinkos komisaras Thierry Bretonas sekmadienį pareiškė, kad prireiks 10 proc. ES pajėgumų ir paragino skirti dar 1 trln. eurų be jau sutartų 500 mlrd. eurų. Tokią pat sumą paragino skirti ir Italijos finansų ministras Roberto Gualtieri.

Paklaustas apie bendras obligacijas atsigavimui finansuoti, V.Dombrovskis leidiniui „Handelsblatt“ sakė: „tikimės, kad klausimas bus svarstomas“ balandžio 23 dieną vyriausybių vadovų susitikime.

Europos Komisija „rengia naujas finansavimo priemones“, be nacionalinių įnašų, kurie paprastai surenkami į ES septynerių metų biudžetų, pridūrė V.Dombrovskis.

„Rekonstrukcijos fondą galėtume finansuoti obligacijomis, užtikrintomis valstybių narių garantijomis“, – pridūrė jis.

Labiau įsiskolinusios pietinės šalys, tokios kaip Italija ir Ispanija, vadinamąsias koranoobligacijas ar euroobligacijas laiko būdu pasiskolinti reikalingų lėšų priimtinesnėmis palūkanų normomis, nei galėtų pasiskolinti tiesiogiai rinkose.

Visgi tokios Šiaurės šalys, kaip Vokietija ir Nyderlandai, nerimauja, kad finansavimo našta galiausiai užguls jų pečius.

„Turime aiškiai suprasti, kad esame beprecedentėje krizėje, – antradienį pareiškė V.Dombrovskis. – Būtina atsiriboti nuo senų mąstymo modelių.“

Švedija antradienį pranešė, kad šalyje mirė jau daugiau kaip 1000 žmonių, kuriems buvo nustatyta koronavirusinė infekcija COVID-19, o bendras užsikrėtusiųjų skaičius viršijo 11 tūkstančių.

Švedijos visuomenės sveikatos apsaugos agentūra informavo užregistravusi 11 445 užsikrėtimo koronavirusu atvejus. 1033 šių žmonių mirė. Tarnyba perspėjo, kad tikrasis aukų skaičius gali būti didesnis, nes ne apie visus mirties atvejus buvo pranešta per keturių dienų ilgąjį Velykų savaitgalį.

Ko gera, mirusiųjų per parą skaičiumi šiandien pasitikėti galime mažiausiai, nes savaitgaliais paprastai labai vėluojama“ pranešti apie mirusius pacientus, žurnalistams sakė vyriausiasis epidemiologas Andersas Tegnellis.

Švedija, kitaip nei daugelis kitų Europos valstybių, neįsivedė griežtų karantino priemonių viruso protrūkiui suvaldyti, bet paragino piliečius atsakingai laikytis rekomendacijų dėl socialinio atstumo.

Vyriausybė taip pat uždraudė daugiau kaip 50 žmonių susirinkimus ir lankymąsi slaugos namuose.

Tačiau šios švelnesnės priemonės buvo kritikuojamos užsienyje ir pačioje šalyje.

Antradienį dienraščio „Dagens Nyheter“ paskelbtame straipsnyje 22 gydytojai, virusologai ir tyrėjai pažėrė kritikos Visuomenės sveikatos apsaugos agentūrai.

Jie instituciją kaltina nesugebėjus parengti tinkamos strategijos ir atkreipė dėmesį, kad COVID-19 protrūkio mirštamumas šalyje dabar yra daug didesnis negu kaimyninėse Šiaurės šalyse.

„Taigi, Švedijoje miršta virš 10 kartų daugiau žmonių negu kaimyninėje Suomijoje“, – rašo straipsnio autoriai ir atkreipia dėmesį, kad suomių įsivestos priemonės yra daug griežtesnės.

Vis tik per spaudos konferenciją A.Tegnellis atmetė ekspertų kritiką ir ginčijo jų pateiktus skaičius.

A.Tegnellis anksčiau teigė, kad Suomijoje šiuo metu yra kitokia epidemijos fazė, ir tai iš dalies paaiškina mažesnį mirštamumą.

Suomija, turinti maždaug perpus mažiau gyventojų nei Švedija, antradienį pranešė, kad COVID-19 aukų skaičius šalyje išaugo iki 64, ir uždarė restoranus bei mokyklas. Šalies sveikatos apsaugos instituto vadovas tai pat rekomendavo gyventojams viešose vietose dėvėti apsaugines kaukes, kad būtų užkirstas kelias platinti virusą žmonėms, kuriems COVID-19 simptomai nepasireiškia.

Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde atmetė kritiką, praeitą savaitę JAV išsakytą Donaldo Trumpo, pareiškusio, kad ši Šiaurės šalis nesiima pakankamų priemonių kovai su koronavirusu.

Europos Komisija trečiadienį parengs rekomendacijų ES šalims, kaip išeiti iš suvaržymų režimo, įvesto dėl naujojo koronaviruso epidemijos, bet neketina nurodinėti vyriausybėms, kada jos turės priimti atitinkamus sprendimus, antradienį pranešė EK atstovas Ericas Mameris.

„Visada sakėme, kad valstybių narių prerogatyva – nuspręsti, kada jos turi įvesti apribojimo priemones ir kada jas atšaukti“, – sakė atstovas per spaudos konferenciją Briuselyje.

„Tačiau tai, prie ko mes dirbome pastarosiomis savaitėmis, yra veikiau gairės su rekomendacijomis. Jų tikslas – kad valstybėms nusprendus atsisakyti suvaržymo priemonių, tai būtų padaryta efektyviai, kad nacionalinės priemonės būtų veiksmingos, pavyzdžiui, (įvedamos) atsižvelgiant į padėtį kitose Europos Sąjungos šalyse, ypač kaimyninėse“, – nurodė E.Mameris.

Jis pridūrė, kad antradienį rekomendacijų projektas bus pateiktas tvirtinti, o kitą dieną bus aptartas su visomis ES narėmis.

„Bet kuriame pandemijos etape reikia atsižvelgti į padėtį vietoje. Suprantama, kad valstybių narių vyriausybės turi priimti sprendimus, remdamosi turima informacija apie nacionalinę situaciją, (priimti sprendimus), kurie, jų manymu, yra tinkamiausi jų atveju“, – kalbėjo EK atstovas.

Jis paaiškino, kad Europos Komisija pasiūlys rekomendacijas, atkreipdama dėmesį tai, kas, jos nuomone, yra svarbiausia, ir į kriterijus, kuriais valstybės narės turėtų remtis, priimdamos sprendimus.

„Žinoma, joms nenurodinėsime: „Štai, atėjo momentas, kai reikia atšaukti kai kuriuos apribojimus ir imtis kokių nors priemonių“. Ne, tai turės spręsti valstybės narės“, – pabrėžė jis. 

E.Mameris pakartojo, kad kalbama apie kriterijus ir sąlygas, į kuriuos teks atsižvelgti vertinant situaciją, kad būtų galima priimti sprendimą dėl tam tikrų priemonių sušvelninimo.

EK atstovas atsisakė smulkiau papasakoti apie ruošiamą dokumentą ir paragino neskubinti įvykių bei palaukti, kol EK rekomendacijos bus patvirtintos.

Atsakydamas į klausimą, ar bus pateikta rekomendacija atverti ES vidaus sienas, atstovas pareiškė, kad EK „niekada nepasisakė už visišką sienų uždarymą“. 

Jis dar kartą paragino valstybes nares užtikrinti laisvą krovinių ir prekių judėjimą, siekiant aprūpinti žmones būtiniausiomis prekėmis ir palaikyti jas gaminančias įmones.

Rumunija antradienį dar mėnesiui  pratęsė karantiną, siekdama sustabdyti naujojo koronaviruso plitimą šalyje.

Vyriausybė paliko galioti anksčiau įvestus suvaržymus, tarp kurių yra draudimas išeiti iš namų, išskyrus atvejus, kai reikia vykti į darbą arba parduotuvę. Mokymosi įstaigos ir toliau lieka uždarytos; į šalį neįleidžiami užsieniečiai.

„Pavojus nepraėjo. Apribojimų švelninimas gali sukelti drastišką naujų koronaviruso atvejų skaičiaus augimą ir padidinti spaudimą sveikatos apsaugos sistemai“, – kalbėdamas per televiziją sakė prezidentas Klausas Iohannisas.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Klausas Iohannisas

„Aišku, kad susiduriame su epidemija, kurią labai sunku suvaldyti“, – pridūrė prezidentas.

Beveik 20 mln. gyventojų turinčioje Rumunijoje užregistruota daugiau nei 6 800 koronaviruso atvejų ir 346 mirtys nuo šios infekcijos.

Šioje vienoje neturtingiausių Europos Sąjungos šalių COVID-19 infekcija jau užsikrėtė maždaug 800 sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų.

Epidemijos piko laukiama po ortodoksų Velykų ateinantį savaitgalį.

Vyriausybės pareigūnai ragina milijonus užsienyje dirbančių rumunų susilaikyti nuo kelionių Velykoms namo, nes atvykę jie privalės 14 dienų laikytis karantino. 

Rumunijoje dėl epidemijos uždarytos bažnyčios, mišios aukojamos be tikinčiųjų. Maždaug 88 proc. šalies gyventojų save laiko krikščionimis ortodoksais.

Jungtinės Karalystės ligoninėse per parą mirus dar 778 žmonėms, kuriems buvo nustatyta koronavirusinė infekcija COVID-19, bendras protrūkio aukų skaičius viršijo 12 tūkst., antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Ministerijos duomenimis, nuo epidemijos pradžios Jungtinėje Karalystėje mirė 12 107 koronavirusu užsikrėtę žmonės, o žmonių, kuriems buvo diagnozuota COVID-19, bendras skaičius išaugo iki 93 873.