Koronavirusas pasaulyje: Maskva pradeda masinį gyventojų imuniteto infekcijai tikrinimą

Jungtinėse Valstijose atlikti jau 10 mln. tyrimų dėl naujojo koronaviruso, ketvirtadienį pareiškė prezidentas Donaldas Trumpas, pristatydamas „beprecedenčius“ skaičius.

„Amerikoje atliktas dešimtmilijoninis testas – vakar popiet. Atlikome 10 mln. testų“, – pažymėjo valstybės vadovas.

Prezidentas paminėjo, kad iki gegužės pabaigos vaistinių tinklas „CVS Health“ įrengs 1 000 papildomų COVID-19 patikros punktų.

Jungtinėse Valstijose šiuo metu fiksuojami rekordiniai užsikrėtimo ir mirties atvejų skaičiai. Nuo pandemijos pradžios ten buvo aptikta per 1,4 mln. infekuotųjų, o daugiau nei 85 tūkst. užsikrėtusiųjų mirė.

D.Trumpas paaiškino, kad JAV fiksuojama daugiausiai pasaulyje užsikrėtimo koronavirusu atvejų, nes amerikiečiai testuojami itin plačiu mastu. Baltųjų rūmų vadovo teigimu, jo šalyje atliekama daugiau COVID-19 tyrimų negu likusiose pasaulio šalyse kartu sudėjus.

Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas ketvirtadienį bendraudami telefonu išreiškė viltį, kad artimiausiu metu pavyks apsikeisti aukšto lygio vizitais, atidėtais dėl koronaviruso pandemijos, informavo serbų prezidentūra.

Jos pranešime pažymima, kad „prezidentas Vučičius informavo prezidentą Putiną apie visus įvykius regione – nuo padėties Kosove ir Metohijoje iki Serbijos Ortodoksų Bažnyčios dvasininkų persekiojimo Juodkalnijoje“.

Prezidentai taip pat sutiko, kad būtina kaip įmanoma skubiau tęsti bendrus projektus, įskaitant Belgrade įsikūrusio Šv. Savos soboro restauravimo darbus.

„Prezidentas Vučičius padėkojo prezidentui Putinui už tai, kad jis atsiuntė [kovai su COVID-19 skirtos] medicininės pagalbos, ir tokiu būdu patvirtino nuostabius Serbijos bei Rusijos strateginius santykius“, – nurodoma pranešime spaudai.

Bet kokia vakcina nuo koronaviruso turi būti prieinama pasauliui kaip įmanoma greičiau, o platinti ją būtina „sąžiningai ir teisingai“, ketvirtadienį Eliziejaus rūmus citavo Prancūzijos žiniasklaida.

„Pastarosiomis savaitėmis ir mėnesiais dedamos pastangos rodo, kad vakcina turi būti pasaulinis viešas gėris – tai yra, atskirta nuo rinkos įstatymų“, – nurodė prancūzų prezidento kanceliarija.

Ji pabrėžė, jog vakcina turėtų būti „prieinama visur, visiems ir tuo pačiu metu“.

Taip prezidentūra sureagavo į pasipiktinimą šalyje sukėlusį prancūzų farmacijos milžinės „Sanofi“ pareiškimą, kad ji pirmąsias bet kokios vakcinos nuo COVID-19 siuntas rezervuos Jungtinėms Valstijoms, nes ši šalis „prisiėmė riziką“ investuodama į atitinkamus tyrimus.

Bendrovės Prancūzijos skyriaus vadovas Olivier Bogillot vėliau pamėgino sušvelninti tokį „Sanofi“ vadovo brito Paulo Hudsono pasisakymą, tikindamas, kad vakcina būtų „prieinama visiems“ ir kad „europiečiai ir amerikiečiai gaus ją vienu metu“.

Anot jo, P.Hudsonas buvo neteisingai suprastas – esą jis tenorėjo paskatinti Europos Sąjungą veikti efektyviau.

Pati ES ketvirtadienį tvirtino, kad bet kokia vakcina nuo koronaviruso turi būti sąžiningai prieinama visoms šalims.

„Mums viename pasaulyje labai svarbu, kad dėl to dirbtume pasauliniu mastu, nes šis virusas yra pasaulinis virusas“, – pareiškė Europos Komisijos atstovas Stefanas De Keersmaeckeris.

Briuselis šį mėnesį organizavo lėšų rinkimą visame pasaulyje vakcinos tyrimams ir surinko daugiau kaip 7 mlrd. eurų, bet Vašingtonas demonstratyviai atsisakė dalyvauti.

Europos vaistų agentūra ketvirtadienį pareiškė, kad, remiantis vykdomais bandymais, vakcina nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 gali būti patvirtinta po metų, jei viskas klostysis pagal „optimistinį scenarijų“.

Turkijoje mirė jau daugiau kaip 4 000 koronavirusu užsikrėtusių žmonių, o patvirtintų infekcijos COVID-19 atvejų skaičius priartėjo prie 145 tūkst., ketvirtadienį pranešė pareigūnai.

Sveikatos apsaugos ministras Fahrettinas Koca per „Twitter“ parašė, kad per pastarąją parą šalyje mirė dar 55 koronavirusu užsikrėtę žmonės ir užregistruoti 1 635 nauji užsikrėtimo atvejai.

Bendras užsikrėtimo atvejų skaičius dabar yra 144 749; šiuo atžvilgiu Turkija yra devinta labiausiai pandemijos paveikta šalis.

83 mln. gyventojų turinti valstybė palaipsniui juda link „naujos normalios padėties“, prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui paskelbus, kad pandemija Turkijoje yra „valdoma“.

Pastarosiomis savaitėmis per parą mirusių COVID-19 pacientų Turkijoje skaičius nesiekdavo 100.

Pirmadienį buvo leista atsidaryti barzdaskučių salonams ir kirpėjams bei parduotuvių centrams, bet šioms įstaigoms privalu laikytis griežtų higienos taisyklių.

Tačiau vyriausybė paskelbė šeštadienį prasidėsiantį keturių dienų trukmės izoliacijos režimą Stambule ir kituose didžiuosiuose miestuose.

Nuo protrūkio pradžios 31-ame šalies mieste, įskaitant Stambulą ir sostinę Ankarą, savaitgaliais buvo įvedamas visą parą galiojantis draudimas išeiti iš namų.

Ateinantis antradienis Turkijoje bus valstybinė šventė, todėl vyriausybė nusprendė izoliacijos režimą taikyti ilgesnį laiką.

Koronaviruso epidemijos židiniu Rusijoje tapusios sostinės klinikos penktadienį pradės masinius atsitiktinai pasirinktų gyventojų koronaviruso SARS-CoV-2 antikūnų tyrimus, pranešė sostinės meras.

Nemokamas savanoriškas testavimas parodys epidemijos masto „tikrąjį paveikslą“, nes daugelis žmonių galėjo užsikrėsti virusu ir to nežinoti, per valstybinę televiziją sakė meras Sergejus Sobianinas .

„Kas tris dienas mes išsiųsime maždaug po 70 tūkst. kvietimų Maskvos gyventojams“ atvykti į klinikas kraujo tyrimams, sakė jis.

Pergalės dienos minėjimas Baltarusijoje

Savivaldybės svetainėje sakoma, kad masinis atsitiktinis testavimas yra svarbus, siekiant toliau švelninti karantino priemones. Kovo viduryje Maskvoje paskelbtas karantinas turėtų trukti iki šio mėnesio pabaigos. 

„Tai yra unikalus darbas, jis nebuvo atliekamas niekur kitur pasaulyje – mes esame pirmieji“, – pareiškė S.Sobianinas.

Atvykti pasitikrinti į vieną iš 30 Maskvos klinikų gyventojai bus kviečiami trumpąja žinute arba elektroninių laišku. Atsitiktinai parinktiems asmenims bus atliekamas antikūnų kraujyje tyrimas imunofluorescenciniu (IFA) metodu. 

Gauti rezultatai leis pareigūnams „tiksliai sužinoti, kiek maskviečių persirgo koronavirusu ir įgijo imunitetą, ir kiek jų yra užsikrėtę arba galimai turi koronavirusą“, sakė meras.

Maskvoje iš viso nustatyta daugiau nei 130 tūkst. koronavirusinės infekcijos atvejų, sudarančių daugiau nei pusę visų Rusijoje registruotų atvejų. Tačiau, pasak S. Sobianino, iš tiesų užsikrėtimo atvejų skaičius yra „daug didesnis ir mūsų tikslas yra sužinoti maksimalų atvejų skaičių“.

Slovakijos vyriausybė pritarė siūlymu diegti sekimo programėlę, skirtą įspėti valdžios institucijas apie saviizoliacijos taisyklių pažeidimus koronaviruso pandemijos metu.

Pasak sveikatos apsaugos ministro Mareko Krajči, iš užsienio sugrįšiantiems slovakams nebereikės izoliuotis valstybiniuose karantino centruose, jei sutiks parsisiųsti šią programėlę ir kurį laiką nepalikti namų.

Tokio karantino režimo pažeidėjams grės iki 1 650 eurų bauda. Jei šiai iniciatyvai pritars parlamentas, programėlės vartotojams bus leidžiama karantinuotis namuose jau nuo kitos savaitės.

Pagal dabartinę tvarką, iš kitų valstybių atvykstantys slovakai kartais priversti kelias dienas karantinuotis ne namuose ir laukti tyrimų dėl koronavirusinės infekcijos COVID-19 rezultatų. Tokią praktiką kritikuoja tiek visuomenė, tiek šalies žmogaus teisių kontrolierius.

Remiantis ketvirtadienį paskelbtais vyriausybės duomenimis, Slovakijoje nustatyta iš viso 1 500 užsikrėtimo koronavirusu atvejų, o 27 užsikrėtę žmonės mirė.

Brazilijoje per parą nustatyta maždaug 4 tūkst. naujų užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejų, bendras užsikrėtusiųjų skaičius šalyje viršijo 192 tūkst., praneša Brazilijos žiniasklaida, remdamasi Sveikatos ministerijos duomenimis.

Bendras mirčių skaičius šalyje dabar viršija 13 tūkstančių, o pasveiko 57,4 tūkst. brazilų.

Pagal patvirtintų užsikrėtimo atvejų skaičių Brazilija lenkia Prancūziją, Vokietiją bei Turkiją ir užima šeštą vietą pasaulyje.

Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro ne kartą yra sakęs, esą koronaviruso keliamas pavojus yra išpūstas, o šalies ekonomika nepaprastai nukentės nuo suvaržymo priemonių. Šią savaitę jis įtraukė kirpyklas, sporto sales ir grožio salonus į pirmos būtinybės įmonių sąrašą, leisdamas jiems atnaujinti savo veiklą. 

„Scanpix“ nuotr./Brazilija per koronaviruso pandemiją

Dėl savo pozicijos prezidentas sulaukia kritikos ne tik užsienyje, bet ir savo šalyje. Pasak šalies vadovo, jam gaila koronaviruso aukų, bet jis negali išgelbėti visų žmonių.

J. Bolsonaro ir jo administracijos nariai ne kartą vaikščiojo po sostinę  be apsauginių kaukių. Šių pasivaikščiojimų metu prezidentas glėbesčiavosi ir fotografavosi su vietos gyventojais. Prezidento komentarai buvo ne kartą pašalinti iš socialinių tinklų „Instagram“, „Twitter“ ir „Facebook“ už naudojimosi sąlygų nesilaikymą – melagingos informacijos, menkinančios šią pandemiją, skleidimą.

Iranas ketvirtadienį perspėjo apie dar vienoje provincijoje galimai atsiradusį koronaviruso židinį, taip pat panešė, kad šalyje per užfiksuota dar 71 paciento mirtis ir daugiau kaip 1 800 užsikrėtimo atvejų.

„Dabartinė padėtis panaši į ankstesnių dienų situaciją [daugumoje provincijų], išskyrus Chuzestaną, kur sąlygos tebėra kritiškos. Panašu, kad kritinė padėtis susiklostė ir Šiaurės Chorasane“, – sakė sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Kianoushas Jahanpouras.

„Jei ši tendencija išliks, Šiaurės Chorasanui taip pat prireiks rimtesnių priemonių“, – pridūrė jis televizijos reportažuose.

Šiaurės Chorasano provincija yra šiaurės rytų Irane, besiribojanti su Turkmėnija. Pietvakarinė Chuzestano provincija ribojasi su Iraku.

Ministerija pirmadienį leido suprasti, kad patyrė nesėkmę pastangos suvaldyti epidemiją Chuzestane, kur vėl uždarytos valstybinės institucijos, bankai ir nebūtinos įmonės maždaug trečdalyje rajonų.

Praėjusį mėnesį Iranas liovėsi skelbti duomenis apie koronaviruso plitimą atskirose provincijose.

Su Iraku ir Pakistanu besiribojančios pietrytinės Sistano ir Beludžistano provincijos valdžia taip pat perspėjo apie naują susirgimų pliūpsnį.

„Scanpix“ nuotr./Teheranas

„Nefiksavome tokio užsikrėtimo koronavirusu atvejų padaugėjimo“ nuo vasario mėnesio, pareiškė provincijos sostinėje įsikūrusio Zahedano medicinos mokslų universiteto rektoriaus pavaduotojas Ghasemas Miri.

Kaip antradienį naujienų agentūrai ILNA sakė Gh.Miri, provincijoje koronavirusu iš viso užsikrėtė 909 žmonės; iš jų 821 pasveiko, o 59 mirė.

Pareigūno teigimu, šuolis įvyko dėl to, kad žmonės nesilaikė „socialinio atstumo ir sveikatos apsaugos reglamento“.

Iraniečių vyriausybė laiko mažos rizikos zonomis daugiau nei 150 šalies rajonų ir leido jiems atidaryti mečetes.

Balandžio 11 dieną Teheranas leido pradėti vėl šildyti ekonomiką, taip pat atšaukė tarpmiestinių kelionių suvaržymus.

Be to, Irano sveikatos apsaugos viceministras ketvirtadienį paskelbė, kad 29 sporto šakų, įskaitant lengvąją atletiką, tenisą ir sunkumų kilnojimą, atletams galima atnaujinti treniruotes.

Irajas Harirchi taip pat pareiškė naujienų agentūrai ISNA, jog ateinantį šeštadienį bus priimtas sprendimas dėl Irano aukščiausios futbolo lygos.

Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas K.Jahanpouras nurodė, kad viruso aukų šiitiškoje respublikoje padaugėjo iki 6 854.

Anot jo, buvo užregistruoti 1 808 nauji susirgimo COVID–19 atvejai, o bendras infekuotųjų skaičius pasiekė 114 533.

Iš hospitalizuotų pacientų 90 539 pasveiko ir buvo išrašyti, o 2 758 yra kritinės būklės.

Iranui, kur pirmieji užsikrėtimo atvejai buvo nustatyti vasario 19 dieną šiitų šventajame Komo mieste, sunkiai sekasi valdyti naujojo koronaviruso protrūkį.

Vietos ir užsienio ekspertai skeptiškai vertina oficialius duomenis, teigdami, kad tikrasis aukų skaičius gali būti daug didesnis.

Koronavirusas gali niekada nepasitraukti, ir pasaulis turės išmokti su juo gyventi, kaip išmoko gyventi su ŽIV, perspėjo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), mirusiųjų nuo šios infekcijos skaičiui pasaulyje artėjant prie 300 tūkstančių.

JAV Federalinio rezervo sistemos prognozės taip pat gana niūrios. Ilgalaikis gamybos nutraukimas, siekiant pažaboti viruso plitimą, gali padaryti Amerikai ilgalaikės ekonominės žalos.

Vašingtonas dar padidino dėl pandemijos kilusią įtampą, apkaltinęs Kiniją bandymu pavogti intelektinę nuosavybę, susijusią su vaistų ir vakcinos nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 kūrimu. JAV prezidentas Donaldas Trumpas paleido dar vieną spalvingą frazę, galinčią supykdyti Pekiną.

„Vos tik sudarėme puikų Prekybos susitarimą, tik išdžiuvo rašalas, kai pasauliui smogė Maras iš Kinijos. Net 100 Prekybos susitarimų nieko nepakeistų – visos tos nekaltos gyvybės jau prarastos!“, – tviteryje parašė D. Trumpas.

Jungtinėse Valstijose trečiadienį buvo užregistruota daugiau nei 1,8 tūkst. naujų  mirties atvejų; iš viso šalyje mirė 84 059 koronavirusu užsikrėtę žmonės.

JAV prezidentas ne kartą dėl to kaltino Kiniją, kur praėjusių metų pabaigoje atsirado šis virusas.

Dvi JAV saugumo agentūros trečiadienį dar labiau padidino spaudimą Pekinui pranešusios, kad Kinijos remiami programišiai mėgino pavogti intelektinę nuosavybę, susijusią su vaistų ir vakcinų nuo COVID-19 tyrimais.

„Kinijos pastangos taikytis į šiuos sektorius kelia didelę grėsmę mūsų valstybės atsakui į COVID-19“, – pabrėžė JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) ir Kibernetinio saugumo ir infrastruktūros saugumo agentūra.

Nė viena iš agentūrų nepateikė įrodymų jų pareiškimui pagrįsti.

Kipro prezidentas ketvirtadienį nurodė paleisti į laisvę vyrą, pasiųstą už grotų dėl to, kad galiojant komendanto valandai vyko aplankyti savo draugės, pranešė pareigūnai.   

Antradienį teismas skyrė 35 metų kipriečiui 45 dienų laisvės atėmimo bausmę. Kovą vyras buvo sulaikytas policijos už tai, kad pažeidė dėl koronaviruso epidemijos įvestus judėjimo apribojimus ir komendanto valandą.     

Teismo sprendimas šalyje išprovokavo pasipiktinimo bangą, o generalinis prokuroras pareiškė, kad skirta bausmė – netinkama.   

Šiai nuomonei pritarė ir šalies prezidentas Nikas Anastasiadis.

„Pasinaudodamas Konstitucijos jam suteiktais įgaliojimais ir atsižvelgdamas į generalinio prokuroro rekomendaciją, prezidentas nusprendė suspenduoti bausmę“, – rašoma vyriausybės spaudos tarnybos išplatintame pranešime.  

Jame pažymima, kad priimdamas sprendimą prezidentas atsižvelgė, kad praėjus dviem dienoms po to incidento buvo nuspręsta, jog už tokio pobūdžio pažeidimus turi būti vietoje skiriama bauda.

Kovo 25-ąją per komendanto valandą kiek po 21 valandos pareigūnų sulaikytas vyriškis sakė, kad vyksta aplankyti draugės. 

Komendanto valanda, galiojanti nuo 21 val. iki 6 val., Kipre buvo įvesta kovo 24 dieną, siekiant pažaboti koronaviruso plitimą.    

Salos rytinėje pakrantėje esančios Famagustos apygardos teismas nusprendė, kad kaltinamasis žinojo apie karantiną, tačiau nusprendė jo nepaisyti. 

„Kai kas galvoja, kad yra aukščiau įstatymo ir bendrapiliečių, ignoruoja potvarkius ir toliau gyvena taip, lyg aplinkui nieko nevyktų“, – nurodė teismas. 

Laikraštis „Phileleftheros“ pranešė, jog vyro motina sakė, kad jis iš tiesų gyvena su savo mergina ir po darbo vyko į bendrus jųdviejų namus.  

Kipre iki šiol nustatyti 905 koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejai, 17 žmonių nuo šios ligos mirė.  

Atskilusioje  Šiaurės Kipro Turkų Respublikoje, kurią pripažįsta tik Ankara, nustatyti 108 COVID-19 atvejai ir keturios mirtys.  

Europos Sąjunga ketvirtadienį tvirtino, kad bet kokia vakcina nuo koronaviruso turi būti sąžiningai prieinama visoms šalims, prancūzų farmacijos milžinei „Sanofi“ pranešus, kad ji pirmąsias bet kokios vakcinos nuo COVID-19 siuntas rezervuos Jungtinėms Valstijoms. 

„Vakcina nuo COVID-19 turėtų būti pasaulinis viešas gėris, o galimybės ją gauti turi būti teisingos ir visuotinės“, – žurnalistams sakė Europos Komisijos atstovas Stefanas De Keersmaeckeris.

„Sanofi“ vadovas britas Paulas Hudsonas  sukėlė pasipiktinimą Prancūzijoje trečiadienį pranešęs, kad jei bendrovei pavyks sukurti vakciną, pirmiausia ja bus aprūpintos Jungtinės Valstijos, kadangi šalis „prisiėmė riziką“ investuodama į partnerystės su farmacijos milžine plėtrą šiais metais.

Prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybės ministrai „Sanofi“ sprendimą vadino nepriimtinu.

ES šį mėnesį organizavo lėšų rinkimą visame pasaulyje vakcinos tyrimams ir surinko daugiau kaip 7 mlrd. eurų, bet Vašingtonas demonstratyviai atsisakė dalyvauti.

„Mums viename pasaulyje labai svarbu, kad dėl to dirbtume pasauliniu mastu, nes šis virusas yra pasaulinis virusas“, – sakė S.De Keersmaeckeris.

Europos vaistų agentūra ketvirtadienį pareiškė, kad, remiantis vykdomais bandymais, vakcina nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 gali būti patvirtinta po metų, jei viskas klostysis pagal „optimistinį scenarijų“.

Baltarusijoje per praėjusią parą nustatyti 947 nauji koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejai, o bendras užsikrėtusiųjų skaičius išaugo iki 26 772, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

„Per visą infekcijos plitimo laikotarpį šalies teritorijoje mirė 151 žmogus, kuriems buvo nustatyta koronaviruso infekcija. Visi jie turėjo įvairių lėtinių ligų“, – nurodė ministerija.   

Per praėjusią parą nuo COVID-19 Baltarusijoje mirė penki žmonės.   

Ketvirtadienio duomenimis, nuo epidemijos pradžios iš šalies gydymo įstaigų išrašyti 8 168 koronavirusine infekcija persirgę pacientai. Diena anksčiau jų buvo 7 711. 

Iš viso Baltarusijoje atlikti 308 156 testai dėl COVID-19.

Pergalės dienos minėjimas Baltarusijoje

Pekinas ketvirtadienį apkaltino Jungtines Valstijas šmeižiant Kiniją, Vašingtonui perspėjus šalies medikus ir mokslininkus, kad Kinijos remiami programišiai mėgino pavogti tyrimų rezultatus ir intelektinę nuosavybę, susijusią su vaistų ir vakcinos nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 kūrimu.

„Kinija reiškia didelį nepasitenkinimą ir griežtą nepritarimą tokiam šmeižtui“, – per eilinę spaudos konferenciją sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas.

Atstovas akcentavo, kad Pekinas pats yra pasiekęs reikšmingų pasiekimų kovoje su pandemija.

Kinijoje auga nerimas dėl naujų užsikrėtimų koronavirusu

+7

JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) ir Kibernetinio saugumo ir infrastruktūros saugumo agentūra trečiadienį COVID-19 tiriančias organizacijas įspėjo dėl „galimų Kinijos Liaudies Respublikos atakų ir tinklams keliamo pavojaus“.

„Kinijos pastangos taikytis į šiuos sektorius kelia didelę grėsmę mūsų valstybės atsakui į COVID-19“, – pabrėžė institucijos.

Abi agentūros nepagrindė Pekinui išsakytų kaltinimų jokiais įrodymais ar pavyzdžiais.

Tačiau jos paragino „visas organizacijas, atliekančias tyrimus šiose srityse, skirti ypatingą dėmesį kibernetiniam saugumui ir vidaus grėsmių [prevencijos] praktikai, siekiant užkirsti kelią su COVID-19 susijusios medžiagos slaptai peržiūrai ar vogimui.“

JAV agentūrų perspėjimas nuskambėjo dešimtims kompanijų, institutų ir šalių skubant sukurti vakcinas, turinčias sustabdyti koronaviruso plitimą.

VIDEO: Faktai ir mitai apie savigydą nuo koronaviruso: kas nuo viruso neapsaugos, o tik pridarys žalos

Faktai ir mitai apie savigydą nuo koronaviruso: kas nuo viruso neapsaugos, o tik pridarys žalos

Taip pat žiūrėkite

02:13

Faktai ir mitai apie koronavirusą: kaip jis atsirado, kokie simptomai ir kaip galime apsisaugoti?

03:16

Faktai ir mitai apie koronavirusą: kas padeda apsisaugoti ir kas nėra veiksminga?

Dar daugiau organizacijų tiria užsikrėtusių pacientų gydymo būdus. Šiuo metu nėra jokio vaisto, kurio veiksmingumas būtų įrodytas.

Prieš vėliausią perspėjimą pasirodė virtinė įspėjimų ir pranešimų apie numanomą Irano, Šiaurės Korėjos, Rusijos ir Kinijos vyriausybių remiamų programišių žalingą veiklą, susijusią su koronaviruso pandemija – nuo melagingų naujienų skleidimo iki medikų ir mokslo institucijų tinklų atakų.

Suomijos moksleiviai ketvirtadienį sugrįžo į klases po aštuonias savaites trukusio karantino, nors mokytojų profesinė sąjunga įspėjo, kad mokyklų darbuotojams ir vaikams tai gali būti nesaugu. 

Moksleiviai į klases sugrįžo likus kiek daugiau nei dviem savaitėms iki mokslo metų pabaigos birželio pradžioje.   

Mokyklos turi užtikrinti, kad jose būtų griežtai laikomasi socialinio atstumo taisyklių. 

Pertraukos mokiniams vyks skirtingu metu, kad būtų išvengta didelių vaikų susibūrimų koridoriuose ir lauke, o nenaudojamose patalpose bus įrengtos klasės, kad būtų galima išskirstyti mokinius mažesnėmis grupėmis, sakė švietimo ministrė Li Andersson (Li Anderson) balandžio 29 dieną, kai paskelbė, kad mokyklos vėl atsidarys gegužės viduryje.   

Antradienį L. Andersson pranešė, kad rengiami teisės aktai, kurie leistų mokykloms derinti kontaktinį ir nuotolinį ugdymą, jei rugpjūčio viduryje prasidėjus naujiems mokslo metams kiltų nauja susirgimų banga.  

Suomijoje iki šiol nuo koronaviruso infekcijos COVID-19 mirė 284 žmonės, nustatyta per 6 tūkst. užsikrėtimo atvejų. Šis rodiklis Suomijoje yra mažesnis nei kaimyninėse Skandinavijos valstybėse, tačiau epidemiologai įspėja, kad naujos užsikrėtimų bangos gali būti gerokai didesnio masto. 

Suomijos mokytojų profesinė sąjunga kritikavo sprendimą vėl atidaryti mokyklas, užuot tęsus ugdymą nuotoliniu būdu.    

Profsąjungos išplatintame pareiškime pažymima, jog „neaišku, ar tai atitinka vaikų interesus“, ir įspėjama, kad mokyklos „gali būti nepajėgios visiškai užtikrinti vaikų ir darbuotojų saugumą“.  

Tačiau vyriausiasis šalies epidemiologas Mika Salminenas gynė šį sprendimą. Balandžio 29 dieną spaudos konferencijoje jis sakė, kad tarp sergančiųjų COVID-19 vaikų yra labai mažai.  

„Rizika vaikui užkrėsti suaugusįjį nėra reali. Mokyklas atidaryti visiškai saugu“, – sakė jis. 

Trečiadienį paskelbti viešosios nuomonės tyrimo rezultatai parodė, kad visuomenė šiuo klausimu pasidalijusi į dvi apylyges stovyklas.  

Suomija karantiną įvedė kovo viduryje. Pamokos mokyklose buvo nutrauktos visiems vyresniems nei 10 metų vaikams. Taip pat buvo paskelbtos rekomendacijos esant galimybei namuose likti ir mažesniems vaikams, tad faktiškai nedirbo ir pradinės mokyklos.

Dabar į mokyklas turi sugrįžti visi moksleiviai, išskyrus mokinius, turinčius gydytojo išduotą pažymą, leidžiančią toliau mokytis nuotoliniu būdu. 

Visuomeninio transliuotojo „Yle“ užsakymu atlikto sociologinio tyrimo rezultatai rodo, kad maždaug 30 tūkst. vaikų (apie 5 proc.)  galėtų toliau mokytis nuotoliniu būdu.     

Gegužės pradžioje vyriausybė paskelbė, kad bus palaipsniui atšaukiamos karantino priemonės. Tačiau restoranai, barai ir kultūros institucijos, tokios kaip teatrai, savo duris lankytojams galės atverti tik birželio 1 dieną ir tik su sąlyga, kad bus griežtai laikomasi socialinio atstumo taisyklių, taip pat paisoma reikalavimo žmonėms būti ne didesnėmis kaip 50 asmenų grupėmis. 

Europos Sąjungos pareigūnė ketvirtadienį pareiškė, jog kilus dideliam susirūpinimui dėl priemonių Vengrijoje blokas stebi, ar vyriausybės naikina nepaprastuosius įgaliojimus, prisiimtus kovai su koronavirusu.

Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoja Vera Jourova, atsakinga už vertybes ir skaidrumą, sakė, kad šalims švelninant karantino priemones, „visuotinės ekstremalios padėtys su vyriausybėms suteiktais nepaprastaisiais įgaliojimais turėtų būti palaipsniui naikinamos arba pakeičiamos konkretesnėmis priemonėmis, kuriomis ne taip kišamasi“ į piliečių gyvenimą.

V.Jourova Europos Parlamentui sakė, kad „Vengrijos atvejis kelia ypatingą susirūpinimą“, ir „mes kasdien vertiname, ar galime imtis teisinių veiksmų“.

Kovo pabaigoje Vengrijos parlamentas pritarė įstatymo projektui, kuriuo premjero Viktoro Orbano vyriausybei buvo suteikti nepaprastieji įgaliojimai pandemijos metu, įskaitant priemonę kovai su melagingos informacijos apie virusą skleidimu, nenumatant šių nepaprastųjų įgaliojimų pabaigos termino.

V.Orbanas buvo pakviestas dalyvauti ketvirtadienio debatuose, bet atsisakė. Europos Parlamentas atmetė pasiūlymą vietoje jo išklausyti Vengrijos teisingumo ministrą.

Europos vaistų agentūra ketvirtadienį pareiškė, kad, remiantis vykdomais bandymais, vakcina nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 gali būti patvirtinta po metų, jei viskas klostysis pagal „optimistinį scenarijų“.

„Matome galimybę, kad, jei viskas vyks taip, kaip planuota, kai kurios iš jų (vakcinos) galėtų būti parengtos patvirtinimui per metus nuo dabar“, – vaizdo konferencijoje sakė Europos vaistų agentūros biologinių grėsmių sveikatai ir vakcinų strategijos skyriaus vadovas Marco Cavaleri.

„Tai tik prognozės, grindžiamos tuo, ką matome. Bet vėlgi turiu pabrėžti, kad tai geriausio atvejo scenarijus; žinome, kad ne visos vakcinos, kurios pradėtos kurti, gali būti patvirtintos“, – sakė jis ir pridūrė: „Taip pat žinome, kad gali būti gaišimo.“

Pasak jo, agentūra „truputį skeptiškai“ vertina pranešimus, kad vakcina galėtų būti parengta jau rugsėjį.

Vis dėlto Amsterdame įsikūrusi Europos Sąjungos agentūra neteikė didelės reikšmės Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) reiškiamiems nuogąstavimams, kad virusas „gali niekada nepasitraukti“.

„Manau, dar truputį per anksti pasakyti, bet turime gerą priežastį būti pakankamai optimistiški [dėl to], kad kai kurios vakcinos bus sėkmingos“, – sakė M.Cavaleri.

„Nustebčiau, jei galiausiai neturėsime jokios vakcinos nuo COVID-19“, – pridūrė jis.

Rusijoje pirmą kartą nuo gegužės 2-osios per parą užregistruota mažiau nei 10 tūkst. naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų, ketvirtadienį pranešė operatyvinis štabas, koordinuojantis šalies atsaką į pandemiją.

„Per praėjusią parą Rusijoje patvirtinti 9 974 koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejai 84 regionuose, įskaitant aktyviai išaiškintus 4 049 (40,6 proc.) atvejus be klinikinių apraiškų“, – sakoma pranešime.

Nuo COVID-19 protrūkio pradžios Rusijoje iš viso užregistruoti 252 245 užsikrėtimo koronaviruso infekcija atvejai. JAV įsikūrusio Johnso Hopkinso universiteto duomenimis, pagal užsikrėtimo atvejų skaičių Rusija tebėra antroje vietoje pasaulyje ir atsilieka tik nuo Jungtinių Valstijų, kur užregistruota 1,39 mln. užsikrėtimo atvejų.

Po Rusijos eina Jungtinė Karalystė (230,2 tūkst.), Ispanija (228,6 tūkst. atvejų) ir Italija (222,1 tūkstančio).

Maskvoje per praėjusią parą patvirtinta 4 712 naujų užsikrėtimo atvejų, o bendras skaičius padidėjo iki 130 716.

Per praėjusias 24 val. Rusijoje mirė 93 koronavirusu užsikrėtę žmonės, 58 iš jų – Maskvoje. Nuo protrūkio pradžios Rusijoje užregistruoti 2 305 mirties nuo koronaviruso atvejai.

Per praėjusią parą šalyje iš ligoninių išrašyti 5 527 COVID-19 pacientai, 1 821 iš jų – Maskvoje. Nuo protrūkio pradžios pasveiko 53 530 pacientų.

Burundis nurodė išvykti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pagrindiniam atstovui šalyje ir dar trims ekspertams, koordinavusiems atsaką į koronavirusą, sakoma Užsienio reikalų ministerijos laiške, kurį trečiadienį matė naujienų agentūra AFP.

Laiške PSO būstinei Afrikoje, kuriame nurodyta gegužės 12-osios data, Užsienio reikalų ministerija rašo, kad šie keturi pareigūnai „paskelbti persona non grata ir todėl privalo išvykti iš Burundžio teritorijos“ iki penktadienio.

Išvaromi PSO aukščiausio rango pareigūnas Burundyje Walteris Kazadi Mulombo, atsako į koronavirusą koordinatorius Jeanas Pierre'as Mulunda Nkata, kovos su užkrečiamosiomis ligomis vadovas Ruhana Mirindi Bisimwa ir COVID-19 testavimo laboratorijos ekspertas Danielis Tarzy.

„Tai visa PSO komanda, atsakinga už pagalbą Burundžiui jam reaguojant į COVID-19“, – AFP sakė vienas Burundžio pareigūnas, kuris nesutiko skelbti savo pavardės.

„Jie išvaromi; Sveikatos apsaugos ministerija visiškai pašalino PSO, apkaltinusi ją nepriimtinu kišimusi į tai, kaip ji tvarkosi su koronavirusu“, – sakė šis pareigūnas.

Laiške sprendimo priežastis nenurodoma. Diplomatiniai ir administraciniai šaltiniai AFP sakė, kad Užsienio reikalų ministerija prieš mėnesį nutraukė panašų bandymą išvaryti tuos pačius keturis pareigūnus.

Pranešimas pasirodė prieš gegužės 20-ąją įvyksiančius Burundžio prezidento, parlamento ir vietos pareigūnų rinkimus.

Estijoje per praėjusią parą nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 mirė vienas žmogus, o bendras letalinių atvejų skaičius padidėjo iki 62, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos departamentas.   

Per praėjusią parą šalyje buvo atlikti 1 044 pirminiai testai dėl COVID-19, septynių iš jų rezultatai buvo teigiami.

Ketvirtadienio ryto duomenimis, Estijos ligoninėse dėl koronavirusinės infekcijos gydomi 44 pacientai. Penkiems iš jų prijungti dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai.

Iš ligoninių išrašyti 284 žmonės. 

Pasveikusiais laikomi 909 asmenys. 

Praėjusią parą savo namuose Saremoje nuo COVID-19 mirė 85 metų moteris.

Iš viso Estijoje atlikta 67 130 pirminių testų dėl COVID-19, iš jų 1 758 (2,6 proc.) rezultatai buvo teigiami.

Visame pasaulyje koronavirusu jau užsikrėtė per 4 mln. žmonių; pandemija nusinešė daugiau kaip 297 tūkst. gyvybių ir paralyžiavo pasaulio ekonomiką. 

Latvijoje per praėjusią buvo atlikti 2 029 testai dėl koronaviruso infekcijos COVID-19, iš kurių vienuolikos rezultatai buvo teigiami, ketvirtadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras. 

Tuo tarpu Nacionalinė sveikatos apsaugos tarnyba informavo, kad praėjusią parą dėl COVID-19 buvo hospitalizuoti trys asmenys. 

Iš šiuo metu ligoninėse gydomų 27 COVID-19 sergančių asmenų 25 būklė yra vidutinio sunkumo, o dviejų – sunki.    

Iš ligoninių iš viso jau išrašyta 118 nuo COVID-19 pasveikusių žmonių.

Bendras Latvijoje atliktų COVID-19 testų skaičius padidėjo iki 83 275, o patvirtintų užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius – iki 962.

Nuo epidemijos pradžios šalyje nuo šios ligos mirė 19 asmenų. 

Gegužės 12 dienos duomenimis, nuo epidemijos pradžios šalyje nuo COVID-19 pasveiko 627 žmonės.

Japonijos premjeras Shinzo Abe ketvirtadienį panaikino dėl koronaviruso pandemijos įvestą nepaprastąją padėtį didžiojoje dalyje šalies teritorijos, tačiau ši priemonė ir toliau bus taikoma Tokijo ir Osakos didmiesčiuose.

Nepaisant būgštavimų, kad Japonijoje galėtų atsinaujinti COVID-19 protrūkis, naujų užsikrėtimo atvejų skaičius smarkiai sumažėjęs, todėl vyriausybė nusprendė 39-iose iš 47-ių šalies prefektūrų atšaukti nepaprastąją padėtį, turėjusią galioti iki gegužės 31 dienos.

Tačiau kadangi Tokijuje, Osakoje ir šiaurinėje Hokaido saloje kasdien daugėja infekuotųjų, nepaprastoji padėtis dar nebus atšaukiama tose šalies dalyse, per spaudos konferenciją žurnalistams patvirtino Sh.Abe.

„Jei bus įmanoma, iki gegužės 31 dienos norėtume panaikinti nepaprastąją padėtį ir kituose regionuose“, – sakė vyriausybės vadovas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Shinzo Abe

„Kelias į priekį bus ilgas“, – perspėjo Sh.Abe ir paprašė gyventojų toliau stengtis būti namuose namų ir vengti kelionių į užmiestį.

Jis taip pat paragino 126 mln. Japonijos gyventojų likti budriems, kad būtų išvengta galimo naujo protrūkio.

„Jei kiekvienas iš mūsų nesielgs maksimaliai budriai, ateitis po dviejų savaičių taps nenuspėjama. Gali būti, kad teks antrą kartą skelbti nepaprastąją padėtį“, – įspėjo japonų lyderis.

„Į židinius orientuotas metodas“

Nepaprastoji padėtis Japonijoje yra gerokai švelnesnė priemonė už tas, kurių imtasi kai kur Europoje ir Jungtinėse Valstijose.

Ji teleidžia vietos gubernatoriams raginti žmones likti namuose, o verslus – neatsidaryti.

Tačiau pareigūnai negali versti piliečių laikytis šių taisyklių, taip pat neturi teisės bausti pažeidėjus.

Dauguma šalies mokyklų buvo uždarytos dar prieš paskelbiant nepaprastąją padėtį. Ji buvo įvesta balandžio 7 dieną Tokijuje ir dar šešiuose regionuose, o vėliau – ir likusioje šalies teritorijoje.

Koronaviruso protrūkis Japonijoje tebėra nedidelis, palyginti su epidemija kai kuriose Europos šalyse ir JAV. Pietryčių Azijos valstybėje lig šiol nustatyta kiek daugiau nei 16 tūkst. užsikrėtimo ir 687 mirties atvejai.

Infekcijos plitimas Japonijoje pastarosiomis dienomis sulėtėjo: trečiadienį visoje šalyje patvirtinti 55 nauji COVID-19 atvejai, o Tokijuje – tik dešimt.

Japonijoje pirmasis užsikrėtimo atvejis buvo nustatytas sausio viduryje. Pandemijos pradžioje šalis susidūrė su didžiuliu viruso protrūkiu kruiziniame laive „Diamond Princess“, prisišvartavusiame prie Jokohamos miesto.

Nors Japonijai lig šiol pavyko išvengti didelių aukų skaičių, užfiksuotų tokiose pasaulio dalyse kaip Italija ir Niujorkas, kai kurie ekspertai nuogąstauja, kad Japonijos sveikatos apsaugos sistema gali nesusidoroti su potencialiu pacientu antplūdžiu. 

Šalies vyriausybė taip pat kritikuojama dėl palyginti mažo gyventojų testavimo masto.

Tačiau Sh.Abe pabrėžė, kad Japonijos strategija izoliuoti užkrato židinius suveikė regionuose, kur atšaukiama nepaprastoji padėtis.

„Kalbant apie 39 prefektūras, sugebėjome apriboti [viruso plitimą] iki tokio lygio, kad jį būtų galima sutramdyti pasitelkiant į židinius orientuotą metodą“, – žurnalistams pareiškė premjeras.

Ukrainoje per praėjusią parą nustatyti 422 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, o nuo šios ligos mirė 17 asmenų, rašoma ketvirtadienį Koronaviruso epidemijos plitimo stebėsenos sistemos tinklalapyje paskelbtame pranešime.  

Diena anksčiau šalyje buvo nustatyti 402 nauji užsikrėtimo koronavirusu atvejai. 

Duomenų apie praėjusią parą pasveikusius asmenis neskelbiama.  

Nuo epidemijos pradžios Ukrainoje patvirtinti 16 847 užsikrėtimo koronavirusu atvejai. 

Šalyje nuo COVID-19 mirė iš viso 456 žmonės, 3 716 asmenų pasveiko.  

Šiuo metu Ukrainoje COVID-19 serga 12 675 žmonės – 405 daugiau nei ankstesnę parą.

Graikijos Lesbo saloje dviem iš Turkijos neseniai atvykusiems migrantams testais nustatytas naujasis koronavirusas, trečiadienį pranešė pareigūnai. 

Graikų pareigūnai jau bando suvaldyti koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkius vienoje Atėnų ligoninėje ir romų bendruomenėje.

Užsikrėtę migrantai – kaip pranešama, afrikiečiai, kuriems jokie simptomai nepasireiškia – uždaryti į karantiną palapinėse pajūrio rajone toli nuo perpildytų salos migrantų stovyklų, sakė pareigūnai.

Minimi du migrantai buvo tarp 51 prieglobsčio prašytojo iš Afganistano ir Afrikos šalių, pasiekusio salą gegužės 6 dieną, sakė šaltinis vietos policijoje.

Visiems graikams, turėjusiems kontaktų su šia grupe, testais koronavirusas kol kas nenustatytas. Tačiau imantis atsargumo priemonių 25 vietos gyventojai ir du pakrančių apsaugos pareigūnai buvo karantinuoti, pranešė civilinės saugos administracija.

Graikijoje nuo COVID-19 mirė daugiau kaip 150 žmonių. Vyriausybė po šešių savaičių visuotinio karantino palaipsniui atveria ekonomiką.

Šią savaitę pradėjo dirbti dauguma parduotuvių, o vidurinės mokyklos ir archeologinės vietovės po atviru dangumi turi būti atidarytos gegužės 18 dieną. Privatūs paplūdimiai turėtų būti atidaryti sekmadienį.

Migrantų stovyklos liks uždarytos iki gegužės 21-osios. Patvirtintų COVID-19 atvejų yra dviejose stovyklose ir viename viešbutyje žemyninėje Graikijos dalyje, bet migrantų stovyklose salose jų kol kas nenustatyta.

Lesbo, Chijo, Samo, Lero ir Koso salose esančiose migrantų stovyklose, kurios buvo pastatytos priimti mažiau nei 6,1 tūkst. žmonių, šiuo metu yra per 33 tūkst. prieglobsčio prašytojų.

Anksčiau trečiadienį valstybinė televizija ERT pranešė, kad buvo karantinuoti 25 valstybinės ligoninės „Elpis“ Atėnuose darbuotojai, kai vienam pacientui testais buvo nustatytas koronavirusas. Keturi ligoninės darbuotojai užsikrėtė virusu, pranešė Graikijos valstybinių ligoninių darbuotojų federacija.

Pareigūnai trečiadienį taip pat tyrė protrūkį viename romų rajone netoli centrinio Larisos miesto. Tame rajone, kur liga pasirodė balandį, dabar nustatyta 10 naujų užsikrėtimo atvejų. Trečiadienį ten buvo atlikta per 650 testų, pranešė civilinės saugos administracija.

Larisos miesto atstovas Aris Psyhas sakė, kad septyni iš 10 užsikrėtusiųjų yra vienos šeimos nariai.

Iki šiol testais koronavirusas buvo nustatytas 60 žmonių iš minimo romų rajono, jie karantinuojami vienoje vietos klinikoje, naujienų agentūrai AFP sakė atstovas.

Jungtinėse Valstijose per praėjusią parą buvo užregistruota 1813 naujų mirties nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų, o bendras jų skaičius pasiekė 84 059, rodo trečiadienį 20.30 val. vietos (ketvirtadienį 3.30 val. Lietuvos) laiku paskelbti Johnso Hopkinso universiteto renkami duomenys.

JAV, kuri pirmauja pasaulyje pagal mirčių nuo koronaviruso skaičių, užregistruoti 1 389 935 užsikrėtimo atvejai, rodo Baltimorėje įsikūrusio universiteto renkami duomenys.