Koronavirusas pasaulyje: Maskva pradeda masinį gyventojų imuniteto infekcijai tikrinimą

Jungtinėse Valstijose atlikti jau 10 mln. tyrimų dėl naujojo koronaviruso, ketvirtadienį pareiškė prezidentas Donaldas Trumpas, pristatydamas „beprecedenčius“ skaičius.

„Amerikoje atliktas dešimtmilijoninis testas – vakar popiet. Atlikome 10 mln. testų“, – pažymėjo valstybės vadovas.

Prezidentas paminėjo, kad iki gegužės pabaigos vaistinių tinklas „CVS Health“ įrengs 1 000 papildomų COVID-19 patikros punktų.

Jungtinėse Valstijose šiuo metu fiksuojami rekordiniai užsikrėtimo ir mirties atvejų skaičiai. Nuo pandemijos pradžios ten buvo aptikta per 1,4 mln. infekuotųjų, o daugiau nei 85 tūkst. užsikrėtusiųjų mirė.

D.Trumpas paaiškino, kad JAV fiksuojama daugiausiai pasaulyje užsikrėtimo koronavirusu atvejų, nes amerikiečiai testuojami itin plačiu mastu. Baltųjų rūmų vadovo teigimu, jo šalyje atliekama daugiau COVID-19 tyrimų negu likusiose pasaulio šalyse kartu sudėjus.

Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas ketvirtadienį bendraudami telefonu išreiškė viltį, kad artimiausiu metu pavyks apsikeisti aukšto lygio vizitais, atidėtais dėl koronaviruso pandemijos, informavo serbų prezidentūra.

Jos pranešime pažymima, kad „prezidentas Vučičius informavo prezidentą Putiną apie visus įvykius regione – nuo padėties Kosove ir Metohijoje iki Serbijos Ortodoksų Bažnyčios dvasininkų persekiojimo Juodkalnijoje“.

Prezidentai taip pat sutiko, kad būtina kaip įmanoma skubiau tęsti bendrus projektus, įskaitant Belgrade įsikūrusio Šv. Savos soboro restauravimo darbus.

„Prezidentas Vučičius padėkojo prezidentui Putinui už tai, kad jis atsiuntė [kovai su COVID-19 skirtos] medicininės pagalbos, ir tokiu būdu patvirtino nuostabius Serbijos bei Rusijos strateginius santykius“, – nurodoma pranešime spaudai.

Bet kokia vakcina nuo koronaviruso turi būti prieinama pasauliui kaip įmanoma greičiau, o platinti ją būtina „sąžiningai ir teisingai“, ketvirtadienį Eliziejaus rūmus citavo Prancūzijos žiniasklaida.

„Pastarosiomis savaitėmis ir mėnesiais dedamos pastangos rodo, kad vakcina turi būti pasaulinis viešas gėris – tai yra, atskirta nuo rinkos įstatymų“, – nurodė prancūzų prezidento kanceliarija.

Ji pabrėžė, jog vakcina turėtų būti „prieinama visur, visiems ir tuo pačiu metu“.

Taip prezidentūra sureagavo į pasipiktinimą šalyje sukėlusį prancūzų farmacijos milžinės „Sanofi“ pareiškimą, kad ji pirmąsias bet kokios vakcinos nuo COVID-19 siuntas rezervuos Jungtinėms Valstijoms, nes ši šalis „prisiėmė riziką“ investuodama į atitinkamus tyrimus.

Bendrovės Prancūzijos skyriaus vadovas Olivier Bogillot vėliau pamėgino sušvelninti tokį „Sanofi“ vadovo brito Paulo Hudsono pasisakymą, tikindamas, kad vakcina būtų „prieinama visiems“ ir kad „europiečiai ir amerikiečiai gaus ją vienu metu“.

Anot jo, P.Hudsonas buvo neteisingai suprastas – esą jis tenorėjo paskatinti Europos Sąjungą veikti efektyviau.

Pati ES ketvirtadienį tvirtino, kad bet kokia vakcina nuo koronaviruso turi būti sąžiningai prieinama visoms šalims.

„Mums viename pasaulyje labai svarbu, kad dėl to dirbtume pasauliniu mastu, nes šis virusas yra pasaulinis virusas“, – pareiškė Europos Komisijos atstovas Stefanas De Keersmaeckeris.

Briuselis šį mėnesį organizavo lėšų rinkimą visame pasaulyje vakcinos tyrimams ir surinko daugiau kaip 7 mlrd. eurų, bet Vašingtonas demonstratyviai atsisakė dalyvauti.

Europos vaistų agentūra ketvirtadienį pareiškė, kad, remiantis vykdomais bandymais, vakcina nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 gali būti patvirtinta po metų, jei viskas klostysis pagal „optimistinį scenarijų“.

Turkijoje mirė jau daugiau kaip 4 000 koronavirusu užsikrėtusių žmonių, o patvirtintų infekcijos COVID-19 atvejų skaičius priartėjo prie 145 tūkst., ketvirtadienį pranešė pareigūnai.

Sveikatos apsaugos ministras Fahrettinas Koca per „Twitter“ parašė, kad per pastarąją parą šalyje mirė dar 55 koronavirusu užsikrėtę žmonės ir užregistruoti 1 635 nauji užsikrėtimo atvejai.

Bendras užsikrėtimo atvejų skaičius dabar yra 144 749; šiuo atžvilgiu Turkija yra devinta labiausiai pandemijos paveikta šalis.

83 mln. gyventojų turinti valstybė palaipsniui juda link „naujos normalios padėties“, prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui paskelbus, kad pandemija Turkijoje yra „valdoma“.

Pastarosiomis savaitėmis per parą mirusių COVID-19 pacientų Turkijoje skaičius nesiekdavo 100.

Pirmadienį buvo leista atsidaryti barzdaskučių salonams ir kirpėjams bei parduotuvių centrams, bet šioms įstaigoms privalu laikytis griežtų higienos taisyklių.

Tačiau vyriausybė paskelbė šeštadienį prasidėsiantį keturių dienų trukmės izoliacijos režimą Stambule ir kituose didžiuosiuose miestuose.

Nuo protrūkio pradžios 31-ame šalies mieste, įskaitant Stambulą ir sostinę Ankarą, savaitgaliais buvo įvedamas visą parą galiojantis draudimas išeiti iš namų.

Ateinantis antradienis Turkijoje bus valstybinė šventė, todėl vyriausybė nusprendė izoliacijos režimą taikyti ilgesnį laiką.

Koronaviruso epidemijos židiniu Rusijoje tapusios sostinės klinikos penktadienį pradės masinius atsitiktinai pasirinktų gyventojų koronaviruso SARS-CoV-2 antikūnų tyrimus, pranešė sostinės meras.

Nemokamas savanoriškas testavimas parodys epidemijos masto „tikrąjį paveikslą“, nes daugelis žmonių galėjo užsikrėsti virusu ir to nežinoti, per valstybinę televiziją sakė meras Sergejus Sobianinas .

„Kas tris dienas mes išsiųsime maždaug po 70 tūkst. kvietimų Maskvos gyventojams“ atvykti į klinikas kraujo tyrimams, sakė jis.

Pergalės dienos minėjimas Baltarusijoje

Savivaldybės svetainėje sakoma, kad masinis atsitiktinis testavimas yra svarbus, siekiant toliau švelninti karantino priemones. Kovo viduryje Maskvoje paskelbtas karantinas turėtų trukti iki šio mėnesio pabaigos. 

„Tai yra unikalus darbas, jis nebuvo atliekamas niekur kitur pasaulyje – mes esame pirmieji“, – pareiškė S.Sobianinas.

Atvykti pasitikrinti į vieną iš 30 Maskvos klinikų gyventojai bus kviečiami trumpąja žinute arba elektroninių laišku. Atsitiktinai parinktiems asmenims bus atliekamas antikūnų kraujyje tyrimas imunofluorescenciniu (IFA) metodu. 

Gauti rezultatai leis pareigūnams „tiksliai sužinoti, kiek maskviečių persirgo koronavirusu ir įgijo imunitetą, ir kiek jų yra užsikrėtę arba galimai turi koronavirusą“, sakė meras.

Maskvoje iš viso nustatyta daugiau nei 130 tūkst. koronavirusinės infekcijos atvejų, sudarančių daugiau nei pusę visų Rusijoje registruotų atvejų. Tačiau, pasak S. Sobianino, iš tiesų užsikrėtimo atvejų skaičius yra „daug didesnis ir mūsų tikslas yra sužinoti maksimalų atvejų skaičių“.

Slovakijos vyriausybė pritarė siūlymu diegti sekimo programėlę, skirtą įspėti valdžios institucijas apie saviizoliacijos taisyklių pažeidimus koronaviruso pandemijos metu.

Pasak sveikatos apsaugos ministro Mareko Krajči, iš užsienio sugrįšiantiems slovakams nebereikės izoliuotis valstybiniuose karantino centruose, jei sutiks parsisiųsti šią programėlę ir kurį laiką nepalikti namų.

Tokio karantino režimo pažeidėjams grės iki 1 650 eurų bauda. Jei šiai iniciatyvai pritars parlamentas, programėlės vartotojams bus leidžiama karantinuotis namuose jau nuo kitos savaitės.

Pagal dabartinę tvarką, iš kitų valstybių atvykstantys slovakai kartais priversti kelias dienas karantinuotis ne namuose ir laukti tyrimų dėl koronavirusinės infekcijos COVID-19 rezultatų. Tokią praktiką kritikuoja tiek visuomenė, tiek šalies žmogaus teisių kontrolierius.

Remiantis ketvirtadienį paskelbtais vyriausybės duomenimis, Slovakijoje nustatyta iš viso 1 500 užsikrėtimo koronavirusu atvejų, o 27 užsikrėtę žmonės mirė.

Brazilijoje per parą nustatyta maždaug 4 tūkst. naujų užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejų, bendras užsikrėtusiųjų skaičius šalyje viršijo 192 tūkst., praneša Brazilijos žiniasklaida, remdamasi Sveikatos ministerijos duomenimis.

Bendras mirčių skaičius šalyje dabar viršija 13 tūkstančių, o pasveiko 57,4 tūkst. brazilų.

Pagal patvirtintų užsikrėtimo atvejų skaičių Brazilija lenkia Prancūziją, Vokietiją bei Turkiją ir užima šeštą vietą pasaulyje.

Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro ne kartą yra sakęs, esą koronaviruso keliamas pavojus yra išpūstas, o šalies ekonomika nepaprastai nukentės nuo suvaržymo priemonių. Šią savaitę jis įtraukė kirpyklas, sporto sales ir grožio salonus į pirmos būtinybės įmonių sąrašą, leisdamas jiems atnaujinti savo veiklą. 

„Scanpix“ nuotr./Brazilija per koronaviruso pandemiją

Dėl savo pozicijos prezidentas sulaukia kritikos ne tik užsienyje, bet ir savo šalyje. Pasak šalies vadovo, jam gaila koronaviruso aukų, bet jis negali išgelbėti visų žmonių.

J. Bolsonaro ir jo administracijos nariai ne kartą vaikščiojo po sostinę  be apsauginių kaukių. Šių pasivaikščiojimų metu prezidentas glėbesčiavosi ir fotografavosi su vietos gyventojais. Prezidento komentarai buvo ne kartą pašalinti iš socialinių tinklų „Instagram“, „Twitter“ ir „Facebook“ už naudojimosi sąlygų nesilaikymą – melagingos informacijos, menkinančios šią pandemiją, skleidimą.

Iranas ketvirtadienį perspėjo apie dar vienoje provincijoje galimai atsiradusį koronaviruso židinį, taip pat panešė, kad šalyje per užfiksuota dar 71 paciento mirtis ir daugiau kaip 1 800 užsikrėtimo atvejų.

„Dabartinė padėtis panaši į ankstesnių dienų situaciją [daugumoje provincijų], išskyrus Chuzestaną, kur sąlygos tebėra kritiškos. Panašu, kad kritinė padėtis susiklostė ir Šiaurės Chorasane“, – sakė sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Kianoushas Jahanpouras.

„Jei ši tendencija išliks, Šiaurės Chorasanui taip pat prireiks rimtesnių priemonių“, – pridūrė jis televizijos reportažuose.

Šiaurės Chorasano provincija yra šiaurės rytų Irane, besiribojanti su Turkmėnija. Pietvakarinė Chuzestano provincija ribojasi su Iraku.

Ministerija pirmadienį leido suprasti, kad patyrė nesėkmę pastangos suvaldyti epidemiją Chuzestane, kur vėl uždarytos valstybinės institucijos, bankai ir nebūtinos įmonės maždaug trečdalyje rajonų.

Praėjusį mėnesį Iranas liovėsi skelbti duomenis apie koronaviruso plitimą atskirose provincijose.

Su Iraku ir Pakistanu besiribojančios pietrytinės Sistano ir Beludžistano provincijos valdžia taip pat perspėjo apie naują susirgimų pliūpsnį.

„Scanpix“ nuotr./Teheranas

„Nefiksavome tokio užsikrėtimo koronavirusu atvejų padaugėjimo“ nuo vasario mėnesio, pareiškė provincijos sostinėje įsikūrusio Zahedano medicinos mokslų universiteto rektoriaus pavaduotojas Ghasemas Miri.

Kaip antradienį naujienų agentūrai ILNA sakė Gh.Miri, provincijoje koronavirusu iš viso užsikrėtė 909 žmonės; iš jų 821 pasveiko, o 59 mirė.

Pareigūno teigimu, šuolis įvyko dėl to, kad žmonės nesilaikė „socialinio atstumo ir sveikatos apsaugos reglamento“.

Iraniečių vyriausybė laiko mažos rizikos zonomis daugiau nei 150 šalies rajonų ir leido jiems atidaryti mečetes.

Balandžio 11 dieną Teheranas leido pradėti vėl šildyti ekonomiką, taip pat atšaukė tarpmiestinių kelionių suvaržymus.

Be to, Irano sveikatos apsaugos viceministras ketvirtadienį paskelbė, kad 29 sporto šakų, įskaitant lengvąją atletiką, tenisą ir sunkumų kilnojimą, atletams galima atnaujinti treniruotes.

Irajas Harirchi taip pat pareiškė naujienų agentūrai ISNA, jog ateinantį šeštadienį bus priimtas sprendimas dėl Irano aukščiausios futbolo lygos.

Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas K.Jahanpouras nurodė, kad viruso aukų šiitiškoje respublikoje padaugėjo iki 6 854.

Anot jo, buvo užregistruoti 1 808 nauji susirgimo COVID–19 atvejai, o bendras infekuotųjų skaičius pasiekė 114 533.

Iš hospitalizuotų pacientų 90 539 pasveiko ir buvo išrašyti, o 2 758 yra kritinės būklės.

Iranui, kur pirmieji užsikrėtimo atvejai buvo nustatyti vasario 19 dieną šiitų šventajame Komo mieste, sunkiai sekasi valdyti naujojo koronaviruso protrūkį.

Vietos ir užsienio ekspertai skeptiškai vertina oficialius duomenis, teigdami, kad tikrasis aukų skaičius gali būti daug didesnis.

Koronavirusas gali niekada nepasitraukti, ir pasaulis turės išmokti su juo gyventi, kaip išmoko gyventi su ŽIV, perspėjo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), mirusiųjų nuo šios infekcijos skaičiui pasaulyje artėjant prie 300 tūkstančių.

JAV Federalinio rezervo sistemos prognozės taip pat gana niūrios. Ilgalaikis gamybos nutraukimas, siekiant pažaboti viruso plitimą, gali padaryti Amerikai ilgalaikės ekonominės žalos.

Vašingtonas dar padidino dėl pandemijos kilusią įtampą, apkaltinęs Kiniją bandymu pavogti intelektinę nuosavybę, susijusią su vaistų ir vakcinos nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 kūrimu. JAV prezidentas Donaldas Trumpas paleido dar vieną spalvingą frazę, galinčią supykdyti Pekiną.

„Vos tik sudarėme puikų Prekybos susitarimą, tik išdžiuvo rašalas, kai pasauliui smogė Maras iš Kinijos. Net 100 Prekybos susitarimų nieko nepakeistų – visos tos nekaltos gyvybės jau prarastos!“, – tviteryje parašė D. Trumpas.

Jungtinėse Valstijose trečiadienį buvo užregistruota daugiau nei 1,8 tūkst. naujų  mirties atvejų; iš viso šalyje mirė 84 059 koronavirusu užsikrėtę žmonės.

JAV prezidentas ne kartą dėl to kaltino Kiniją, kur praėjusių metų pabaigoje atsirado šis virusas.

Dvi JAV saugumo agentūros trečiadienį dar labiau padidino spaudimą Pekinui pranešusios, kad Kinijos remiami programišiai mėgino pavogti intelektinę nuosavybę, susijusią su vaistų ir vakcinų nuo COVID-19 tyrimais.

„Kinijos pastangos taikytis į šiuos sektorius kelia didelę grėsmę mūsų valstybės atsakui į COVID-19“, – pabrėžė JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) ir Kibernetinio saugumo ir infrastruktūros saugumo agentūra.

Nė viena iš agentūrų nepateikė įrodymų jų pareiškimui pagrįsti.

Kipro prezidentas ketvirtadienį nurodė paleisti į laisvę vyrą, pasiųstą už grotų dėl to, kad galiojant komendanto valandai vyko aplankyti savo draugės, pranešė pareigūnai.   

Antradienį teismas skyrė 35 metų kipriečiui 45 dienų laisvės atėmimo bausmę. Kovą vyras buvo sulaikytas policijos už tai, kad pažeidė dėl koronaviruso epidemijos įvestus judėjimo apribojimus ir komendanto valandą.     

Teismo sprendimas šalyje išprovokavo pasipiktinimo bangą, o generalinis prokuroras pareiškė, kad skirta bausmė – netinkama.   

Šiai nuomonei pritarė ir šalies prezidentas Nikas Anastasiadis.

„Pasinaudodamas Konstitucijos jam suteiktais įgaliojimais ir atsižvelgdamas į generalinio prokuroro rekomendaciją, prezidentas nusprendė suspenduoti bausmę“, – rašoma vyriausybės spaudos tarnybos išplatintame pranešime.  

Jame pažymima, kad priimdamas sprendimą prezidentas atsižvelgė, kad praėjus dviem dienoms po to incidento buvo nuspręsta, jog už tokio pobūdžio pažeidimus turi būti vietoje skiriama bauda.

Kovo 25-ąją per komendanto valandą kiek po 21 valandos pareigūnų sulaikytas vyriškis sakė, kad vyksta aplankyti draugės. 

Komendanto valanda, galiojanti nuo 21 val. iki 6 val., Kipre buvo įvesta kovo 24 dieną, siekiant pažaboti koronaviruso plitimą.    

Salos rytinėje pakrantėje esančios Famagustos apygardos teismas nusprendė, kad kaltinamasis žinojo apie karantiną, tačiau nusprendė jo nepaisyti. 

„Kai kas galvoja, kad yra aukščiau įstatymo ir bendrapiliečių, ignoruoja potvarkius ir toliau gyvena taip, lyg aplinkui nieko nevyktų“, – nurodė teismas. 

Laikraštis „Phileleftheros“ pranešė, jog vyro motina sakė, kad jis iš tiesų gyvena su savo mergina ir po darbo vyko į bendrus jųdviejų namus.  

Kipre iki šiol nustatyti 905 koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejai, 17 žmonių nuo šios ligos mirė.  

Atskilusioje  Šiaurės Kipro Turkų Respublikoje, kurią pripažįsta tik Ankara, nustatyti 108 COVID-19 atvejai ir keturios mirtys.