Koronavirusas pasaulyje: Italijoje mirusiųjų – daugiau nei 30 tūkst., JK – 31 tūkst.

Euro zonos finansų ministrai penktadienį susitarė dėl finansinės „paramos priemonės“, turinčios sušvelninti COVID-19 pandemijos pasekmes Europoje, sąlygų.

„Vykdome mūsų susitarimą dėl trijų apsaugos tinklų, skirtų darbuotojams, įmonėms ir suverenioms valstybėms“, – po vaizdo konferencijos sakė Eurogrupei pirmininkaujantis Portugalijos finansų ministras Mario Centeno.

Jis priminė, kad ES valstybių lyderiai patvirtino šį susitarimą ir pavedė parengti veiksmų planą iki birželio 1 dienos. M.Centeno patikino, jog iki šio termino priemonių paketas veiks visu pajėgumu.

Pasak Eurogrupės vadovo, ministrai šįkart pagrindinį dėmesį skyrė pastangoms sukurti apsauginę priemonę valstybėms narėms, pasitelkiant dar per finansinę krizę įsteigtą Europos stabilumo mechanizmą (ESM). M.Cenetenu teigimu, darbas dėl dviejų likusių apsaugos priemonių vyksta sklandžiai.

Ministrai patvirtino anksčiau jau svarstytas priemones: kredito linijas per ESM ir Eurozonos gelbėjimo fondą, turinčius padėti finansuoti vyriausybes, priverstas smarkiai padidinti išlaidas sveikatos apsaugai.

Sutarta, kad paskolos galės siekti iki 2 proc. atitinkamos šalies BVP. Jas bus pradėta teikti artimiausiomis savaitėmis ir iki 2022 metų pabaigos.

„Atsižvelgdami į išskirtinį krizės pobūdį, susitarėme dėl palankių ir tinkamų finansinių sąlygų: vidutinis šių paskolų grąžinimo terminas bus 10 metų, jos reikalaus mažų finansavimo išlaidų“, – teigė Eurogrupės pirmininkas.

Niujorke nuo retos uždegiminės ligos, kaip manoma, sukeliamos naujojo koronaviruso, mirė penkiametis berniukas, penktadienį pranešė valstijos gubernatorius Andrew Cuomo.

„Niujorko valstijoje užregistruoti 73 atvejai, kai vaikai sunkiai suserga, turėdami simptomus, panašius į būdingus Kawasaki ligai ir į toksinį šoką panašiam sindromui“, – tviteryje parašė A.Cuomo.

„Ketvirtadienį nuo šių komplikacijų, kurias, kaip manoma, sukėlė COVID-19, mirė penkerių metų berniukas“, – pridūrė gubernatorius.

Pasak jo, kad valstijos sveikatos apsaugos departamentas atlieka tyrimą, o tėvai raginami nedelsiant kreiptis į gydytoją, jeigu jų vaikas karščiuoja ilgiau nei penkias dienas.

Tarp kitų ligos simptomų yra viduriavimas ar vėmimas, kvėpavimo sutrikimai, odos spalvos pakitimas, krūtinės skausmai ir mieguistumas, pažymėjo A.Cuomo.

Kawasaki sindromas yra paslaptinga liga, kuria dažniausiai serga vaikai iki penkerių metų ir dėl kurios arterijų sienelės tampa uždegusios, todėl pacientai karščiuoja, kenčia nuo odos lupimosi ir sąnarių skausmų.

Pirmoji pavojaus varpais praėjusį mėnesį suskambino JK Nacionalinė sveikatos apsaugos tarnyba, įspėdama, kad šiek tiek daugėja koronavirusu užsikrėtusių vaikų, kuriems „tuo pat metu pasireiškia ir toksinio šoko sindromo bei atipinės Kawasaki ligos požymių“.

Prancūzija, Italija ir Ispanija taip pat pranešė apie kelis tokius atvejus.

Mokslininkai mano, kad tarp šio reto susirgimo ir COVID-19 gali būti tam tikras ryšis, nors oficialiai jis nenustatytas.

Kawasaki sindromas gydomas leidžiant į veną imunoglobuliną ir aspiriną, o daugelis pacientų pasveiksta be rimtų problemų.

JAV penktadienį neleido JT Saugumo Tarybai surengti balsavimo dėl rezoliucijos dėl koronaviruso pandemijos – tikriausiai dėl to, kad tekste netiesiogiai minima Vašingtono nemalonę užsitraukusi Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), pranešė naujienų agentūros AFP kalbinti diplomatai.

Užblokuotu dokumentu, dėl kurio buvo deramasi nuo kovo mėnesio, raginama nutraukti bet kokius karo veiksmus visame pasaulyje, kad vyriausybės galėtų spręsti COVID-19 infekcijos sukeltą krizę.

Jungtinės Valstijos užblokavo procedūrą, kuri leistų balsuoti dėl šios rezoliucijos, pažymėjo diplomatai.

Amerikiečių prezidentas Donaldas Trumpas griežtai kritikuoja PSO dėl, jo nuomone, prasto atsako į pasaulinę sveikatos krizę, ir neseniai įšaldė finansavimą šiai Jungtinių Tautų agentūrai.

Europos Komisija penktadienį paragino Šengeno šalis nares pratęsti laikiną nebūtinų kelionių į bloką apribojimą dar mėnesiui iki birželio 15 dienos, skelbiama pranešime.

Nepaisant Europos Sąjungoje pradėtų švelninti kovos su koronavirusu priemonių, „padėtis tiek Europoje, tiek visame pasaulyje tebėra pažeidžiama“, sakoma pranešime.

Tai jau antras kartas, kai pagrindinė ES vykdomosios valdžios institucija ragina valstybes nares pratęsti kelionių draudimą, įvestą kovo 17 dieną.

Europos Sąjungos ir Šengeno erdvės išorinės sienos uždarytos taikant tam tikras išimtys – pavyzdžiui, ES piliečiams ir jų šeimos nariams, ilgalaikiams gyventojams, diplomatams, medicinos darbuotojams, mokslininkams ir į darbą anapus sienos vykstantiems asmenims.

Blokas taip pat leidžia žmonėms atvykti iš Europos ekonominės erdvės šalių, įskaitant Šveicariją, Norvegiją, Islandiją ir Lichtenšteiną, taip pat iš Didžiosios Britanijos, sausį palikusios Bendriją.

„Turėsime palaipsniui panaikinti laisvo judėjimo ir vidaus sienų kontrolės apribojimus, o tik paskui galėtume atšaukti atvykimo per išorines sienas suvaržymus, taip pat garantuoti trečiųjų šalių piliečiams teisę pateikti į ES“, – sakė vidaus reikalų eurokomisarė Ylva Johansson.

Siekdamos suvaldyti viruso protrūkį daugelis Bendrijos narių anksčiau šiemet įvedė sienų kontrolę, net ir kitų valstybių narių atžvilgiu. Apribojimai taikomi tiek žmonėms, tiek krovinių gabenimui, apeinant Šengeno bevizio judėjimo erdvės taisykles.

„Pirmasis mūsų tikslas bus atkurti normalų laisvo judėjimo Šengeno erdvėje funkcionavimą, kai tik tai leis visuomenės sveikatos padėtis“, – pareiškė Y.Johansson.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) penktadienį pareiškė, kad nors vienas laukinių gyvūnų turgus Kinijos Uhano mieste suvaidino reikšmingą vaidmenį atsirandant naujajam koronavirusui, uždaryti tokių vietų visame pasaulyje nerekomenduojama.

PSO maisto saugos ir gyvūnų ligų ekspertas Peteris Benas Embarekas pranešime spaudai nurodė, kad gyvų gyvūnų turgūs yra labai svarbus maisto ir pragyvenimo šaltinis milijonams žmonių visame pasaulyje. Jis pridūrė, kad valdžios institucijos turėtų sutelkti dėmesį į šių vietų tobulinimą, o ne draudimą, nepaisant to, kad jos kartais gali sukelti epidemijas tarp žmonių.

„Užtikrinti maisto saugą tokioje aplinkoje gana sunku, todėl nenuostabu, kad tokie įvykiai kartais įvyksta turguose“, – sakė P.Benas Embarekas.

Jo teigimu, daugeliu atvejų galima sumažinti ligų perdavimo gyvūnų žmonėms pavojų šiose neretai perpildytose turgavietėse gerinant higienos ir maisto saugos standartus, pavyzdžiui, atskiriant gyvus gyvūnus nuo žmonių.

Ekspertas pridūrė, kad lieka neaišku, ar Uhano turgus, siejamas su pirmomis keliomis dešimtimis koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų Kinijoje, yra tikrasis viruso šaltinis, ar tiesiog padėjo šiai ligai išplisti.

P.Benas Embarekas nurodė, kad Kinijoje atliekami tyrimai siekiant nustatyti, kuris gyvūnas galėjo užkrėsti pirmąjį infekuotąjį. Tačiau, pasak jo, jau buvo nustatyta, kad koronavirusu gali užsikrėsti ir kitos rūšys, įskaitant kates, tigrus, šeškus ir šunis. Nustačius kitas pažeidžiamas rūšis bus galima imtis tam tikrų prevencijos priemonių, leisiančių užkirsti kelią protrūkiams ateityje.

„Nenorime sukurti naujo rezervuaro tarp gyvūnų, kurie ir toliau galėtų perduoti žmogui infekcijas“, – pabrėžė ekspertas.

Pasak P.Beno Embareko, gali prireikti nemažai laiko, kad būtų galima nustatyti naujojo koronaviruso pirminį šaltinį tarp gyvūnų, nes pirmiausia reikia atlikti išsamius tyrimus. Jų metu sveikatos apsaugos pareigūnai turėtų nuodugniai apklausti daugelį asmenų, užsikrėtusių pirminiais protrūkio etapais, kad būtų galima lengviau nustatyti, su kuriais gyvūnais jie galėjo kontaktuoti prieš susirgdami. Paskui mokslininkams reikės paimti mėginių iš gyvūnų, kad būtų galima rasti koronaviruso padermę, artimą cirkuliuojančiai tarp žmonių.

Lig šiol Kinija nepakvietė PSO ar kitų išorės ekspertų dalyvauti tame tyrime. P.Beno Embareko teigimu, Kinija tikriausiai turi reikalingų žinių tokiems tyrimams atlikti, o PSO nepastebėjo jokių problemų, kalbant apie Kinijos norą bendradarbiauti su kitomis valstybėmis.

Pasaulyje mirčių nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 skaičius penktadienį viršijo 270 000, rodo naujienų agentūros AFP iš oficialių šaltinių renkami duomenys.

Daugiau kaip 85 proc. visų mirties atvejų tenka Europai ir JAV.

Iš viso pasaulyje patvirtinti 3 877 772 COVID-19 atvejai ir 270 927 mirtys.

Europa yra labiausiai nuo koronaviruso nukentėjęs žemynas, kur užregistruoti 1 678 485 užsikrėtimo ir 153 367 mirties atvejai.

Jungtinės Valstijos pirmauja tarp šalių pagal mirčių nuo COVID-19 skaičių; ten mirė 75 781 žmogus. Antrą vietą užima Jungtinė Karalystė (31 421 mirties atvejis), trečią – Italija (30 201 mirtis), ketvirtą – Ispanija (26 299 mirtys), o penktą – Prancūzija (25 987 mirties atvejai).

Italijoje koronavirusinės infekcijos COVID-19 aukų skaičius penktadienį viršijo 30 tūkst., o Jungtinėje Karalystėje – 31 tūkst., pranešė pareigūnai.

Pasak Civilinės saugos tarnybos, šalyje COVID-19 pareikalavo 30 201 gyvybės. Pagal mirčių skaičių Italija užima antrą vietą Europoje po JK.

Italijoje švelninamas karantinas

+2

Tuo metu britų pareigūnai pranešė, kad mirčių nuo COVID-19 skaičius pasiekė 31 241. Šioje šalyje per praėjusią parą mirė 626 žmonės.

Be kita ko, Anglijoje patvirtinta šešių savaičių kūdikio mirtis. Be COVID-19 jis sirgo ir kita liga, skelbia Nacionalinė sveikatos apsaugos tarnyba (NHS).

Britų pareigūnų skelbiami duomenys apima visus tuos, kurių COVID-19 testas buvo teigiamas, tačiau koronavirusas minimas daug daugiau mirties liudijimų.

Nacionalinės statistikos biuro (ONS) duomenys, surinkti iki balandžio 25 dienos, rodytų, kad Britanijoje daugiau nei 32 000 mirčių buvo susijusios su koronavirusu.

Europos Komisija penktadienį paragino Šengeno šalis nares pratęsti laikiną nebūtinų kelionių į bloką apribojimą dar mėnesiui iki birželio 15 dienos, skelbiama pranešime.

Nepaisant Europos Sąjungoje pradėtų švelninti kovos su koronavirusu priemonių, „padėtis tiek Europoje, tiek visame pasaulyje tebėra pažeidžiama“, sakoma pranešime.

Pietų Afrikos Respublika (PAR) penktadienį nusprendė lygtinai paleisti maždaug 12 procentų jos įkalinimo įstaigose esančių kalinių, siekdama pažaboti koronaviruso plitimą įkalinimo įstaigose.

PAR koronavirusinė infekcija COVID-19 buvo patvirtinta mažiausiai 172 kaliniams ir kalėjimų darbuotojams, todėl pradėta būgštauti, kad kalėjimai gali tapti viruso židiniais.

Labiausiai šalyje nuo infekcijos nukentėjo Rytų Kyšulio provincija, kur patvirtinti 102 koronaviruso atvejai ir dvi mirtys.

Dar vienas įtartinas mirties atvejis registruotas Vakarų Kyšulyje. Mirties priežastys tiriamos.

PAR prezidentas Cyrilas Ramaphosa, reaguodamas į Jungtinių Tautų raginimą sumažinti kalinių skaičių įkalinimo įstaigose ir apsaugoti jas nuo koronaviruso infekcijos, nurodė laikinai paleisti dalį kalinių.

„Prezidento sprendimas, priimtas siekiant kovoti su COVID-19 plitimu pataisos centruose, įkalinimo įstaigose esančių kalinių skaičių gali sumažinti kiek mažiau nei 19 tūkst. iš 155 tūkstančių“, – sakoma penktadienį prezidentūros paskelbtame pranešime.

Leidimas paleisti lygtinai bus taikomas tik „mažą pavojų“ keliantiems kaliniams.

Jis netaikomas asmenims, nuteistiems kalėti iki gyvos galvos arba atliekantiems bausmę už tokius sunkius nusikaltimus kaip nužudymas arba lytinius nusikaltimus.

Iki šiol PAR užregistruoti 8 232 koronaviruso atvejai ir 161 mirtis.

Baltarusijoje per praėjusią parą užfiksuoti 933 nauji užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejai ir penkios mirtys nuo šios ligos, penktadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

„Per visą infekcijos plitimo laikotarpį šalies teritorijoje mirė 121 (iki gegužės 7-osios – 116) pacientas, sirgęs virtine lėtinių ligų ir koronavirusine infekcija“, – sakoma ministerijos pranešime.

Iš viso Baltarusijoje užregistruotas 21 101 užsikrėtimo COVID-19 atvejis.

Penktadienio duomenimis, iš ligoninių išrašyti 5 484 pasveikę pacientai. 

Kaip informavo Sveikatos apsaugos ministerija, iš viso Baltarusijoje atlikti 240 146 COVID-19 testai, 8,7 proc. jų rezultatai buvo teigiami.