Koronavirusas pasaulyje: Italijoje mirusiųjų – daugiau nei 30 tūkst., JK – 31 tūkst.

Euro zonos finansų ministrai penktadienį susitarė dėl finansinės „paramos priemonės“, turinčios sušvelninti COVID-19 pandemijos pasekmes Europoje, sąlygų.

„Vykdome mūsų susitarimą dėl trijų apsaugos tinklų, skirtų darbuotojams, įmonėms ir suverenioms valstybėms“, – po vaizdo konferencijos sakė Eurogrupei pirmininkaujantis Portugalijos finansų ministras Mario Centeno.

Jis priminė, kad ES valstybių lyderiai patvirtino šį susitarimą ir pavedė parengti veiksmų planą iki birželio 1 dienos. M.Centeno patikino, jog iki šio termino priemonių paketas veiks visu pajėgumu.

Pasak Eurogrupės vadovo, ministrai šįkart pagrindinį dėmesį skyrė pastangoms sukurti apsauginę priemonę valstybėms narėms, pasitelkiant dar per finansinę krizę įsteigtą Europos stabilumo mechanizmą (ESM). M.Cenetenu teigimu, darbas dėl dviejų likusių apsaugos priemonių vyksta sklandžiai.

Ministrai patvirtino anksčiau jau svarstytas priemones: kredito linijas per ESM ir Eurozonos gelbėjimo fondą, turinčius padėti finansuoti vyriausybes, priverstas smarkiai padidinti išlaidas sveikatos apsaugai.

Sutarta, kad paskolos galės siekti iki 2 proc. atitinkamos šalies BVP. Jas bus pradėta teikti artimiausiomis savaitėmis ir iki 2022 metų pabaigos.

„Atsižvelgdami į išskirtinį krizės pobūdį, susitarėme dėl palankių ir tinkamų finansinių sąlygų: vidutinis šių paskolų grąžinimo terminas bus 10 metų, jos reikalaus mažų finansavimo išlaidų“, – teigė Eurogrupės pirmininkas.

Niujorke nuo retos uždegiminės ligos, kaip manoma, sukeliamos naujojo koronaviruso, mirė penkiametis berniukas, penktadienį pranešė valstijos gubernatorius Andrew Cuomo.

„Niujorko valstijoje užregistruoti 73 atvejai, kai vaikai sunkiai suserga, turėdami simptomus, panašius į būdingus Kawasaki ligai ir į toksinį šoką panašiam sindromui“, – tviteryje parašė A.Cuomo.

„Ketvirtadienį nuo šių komplikacijų, kurias, kaip manoma, sukėlė COVID-19, mirė penkerių metų berniukas“, – pridūrė gubernatorius.

Pasak jo, kad valstijos sveikatos apsaugos departamentas atlieka tyrimą, o tėvai raginami nedelsiant kreiptis į gydytoją, jeigu jų vaikas karščiuoja ilgiau nei penkias dienas.

Tarp kitų ligos simptomų yra viduriavimas ar vėmimas, kvėpavimo sutrikimai, odos spalvos pakitimas, krūtinės skausmai ir mieguistumas, pažymėjo A.Cuomo.

Kawasaki sindromas yra paslaptinga liga, kuria dažniausiai serga vaikai iki penkerių metų ir dėl kurios arterijų sienelės tampa uždegusios, todėl pacientai karščiuoja, kenčia nuo odos lupimosi ir sąnarių skausmų.

Pirmoji pavojaus varpais praėjusį mėnesį suskambino JK Nacionalinė sveikatos apsaugos tarnyba, įspėdama, kad šiek tiek daugėja koronavirusu užsikrėtusių vaikų, kuriems „tuo pat metu pasireiškia ir toksinio šoko sindromo bei atipinės Kawasaki ligos požymių“.

Prancūzija, Italija ir Ispanija taip pat pranešė apie kelis tokius atvejus.

Mokslininkai mano, kad tarp šio reto susirgimo ir COVID-19 gali būti tam tikras ryšis, nors oficialiai jis nenustatytas.

Kawasaki sindromas gydomas leidžiant į veną imunoglobuliną ir aspiriną, o daugelis pacientų pasveiksta be rimtų problemų.

JAV penktadienį neleido JT Saugumo Tarybai surengti balsavimo dėl rezoliucijos dėl koronaviruso pandemijos – tikriausiai dėl to, kad tekste netiesiogiai minima Vašingtono nemalonę užsitraukusi Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), pranešė naujienų agentūros AFP kalbinti diplomatai.

Užblokuotu dokumentu, dėl kurio buvo deramasi nuo kovo mėnesio, raginama nutraukti bet kokius karo veiksmus visame pasaulyje, kad vyriausybės galėtų spręsti COVID-19 infekcijos sukeltą krizę.

Jungtinės Valstijos užblokavo procedūrą, kuri leistų balsuoti dėl šios rezoliucijos, pažymėjo diplomatai.

Amerikiečių prezidentas Donaldas Trumpas griežtai kritikuoja PSO dėl, jo nuomone, prasto atsako į pasaulinę sveikatos krizę, ir neseniai įšaldė finansavimą šiai Jungtinių Tautų agentūrai.

Europos Komisija penktadienį paragino Šengeno šalis nares pratęsti laikiną nebūtinų kelionių į bloką apribojimą dar mėnesiui iki birželio 15 dienos, skelbiama pranešime.

Nepaisant Europos Sąjungoje pradėtų švelninti kovos su koronavirusu priemonių, „padėtis tiek Europoje, tiek visame pasaulyje tebėra pažeidžiama“, sakoma pranešime.

Tai jau antras kartas, kai pagrindinė ES vykdomosios valdžios institucija ragina valstybes nares pratęsti kelionių draudimą, įvestą kovo 17 dieną.

Europos Sąjungos ir Šengeno erdvės išorinės sienos uždarytos taikant tam tikras išimtys – pavyzdžiui, ES piliečiams ir jų šeimos nariams, ilgalaikiams gyventojams, diplomatams, medicinos darbuotojams, mokslininkams ir į darbą anapus sienos vykstantiems asmenims.

Blokas taip pat leidžia žmonėms atvykti iš Europos ekonominės erdvės šalių, įskaitant Šveicariją, Norvegiją, Islandiją ir Lichtenšteiną, taip pat iš Didžiosios Britanijos, sausį palikusios Bendriją.

„Turėsime palaipsniui panaikinti laisvo judėjimo ir vidaus sienų kontrolės apribojimus, o tik paskui galėtume atšaukti atvykimo per išorines sienas suvaržymus, taip pat garantuoti trečiųjų šalių piliečiams teisę pateikti į ES“, – sakė vidaus reikalų eurokomisarė Ylva Johansson.

Siekdamos suvaldyti viruso protrūkį daugelis Bendrijos narių anksčiau šiemet įvedė sienų kontrolę, net ir kitų valstybių narių atžvilgiu. Apribojimai taikomi tiek žmonėms, tiek krovinių gabenimui, apeinant Šengeno bevizio judėjimo erdvės taisykles.

„Pirmasis mūsų tikslas bus atkurti normalų laisvo judėjimo Šengeno erdvėje funkcionavimą, kai tik tai leis visuomenės sveikatos padėtis“, – pareiškė Y.Johansson.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) penktadienį pareiškė, kad nors vienas laukinių gyvūnų turgus Kinijos Uhano mieste suvaidino reikšmingą vaidmenį atsirandant naujajam koronavirusui, uždaryti tokių vietų visame pasaulyje nerekomenduojama.

PSO maisto saugos ir gyvūnų ligų ekspertas Peteris Benas Embarekas pranešime spaudai nurodė, kad gyvų gyvūnų turgūs yra labai svarbus maisto ir pragyvenimo šaltinis milijonams žmonių visame pasaulyje. Jis pridūrė, kad valdžios institucijos turėtų sutelkti dėmesį į šių vietų tobulinimą, o ne draudimą, nepaisant to, kad jos kartais gali sukelti epidemijas tarp žmonių.

„Užtikrinti maisto saugą tokioje aplinkoje gana sunku, todėl nenuostabu, kad tokie įvykiai kartais įvyksta turguose“, – sakė P.Benas Embarekas.

Jo teigimu, daugeliu atvejų galima sumažinti ligų perdavimo gyvūnų žmonėms pavojų šiose neretai perpildytose turgavietėse gerinant higienos ir maisto saugos standartus, pavyzdžiui, atskiriant gyvus gyvūnus nuo žmonių.

Ekspertas pridūrė, kad lieka neaišku, ar Uhano turgus, siejamas su pirmomis keliomis dešimtimis koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų Kinijoje, yra tikrasis viruso šaltinis, ar tiesiog padėjo šiai ligai išplisti.

P.Benas Embarekas nurodė, kad Kinijoje atliekami tyrimai siekiant nustatyti, kuris gyvūnas galėjo užkrėsti pirmąjį infekuotąjį. Tačiau, pasak jo, jau buvo nustatyta, kad koronavirusu gali užsikrėsti ir kitos rūšys, įskaitant kates, tigrus, šeškus ir šunis. Nustačius kitas pažeidžiamas rūšis bus galima imtis tam tikrų prevencijos priemonių, leisiančių užkirsti kelią protrūkiams ateityje.

„Nenorime sukurti naujo rezervuaro tarp gyvūnų, kurie ir toliau galėtų perduoti žmogui infekcijas“, – pabrėžė ekspertas.

Pasak P.Beno Embareko, gali prireikti nemažai laiko, kad būtų galima nustatyti naujojo koronaviruso pirminį šaltinį tarp gyvūnų, nes pirmiausia reikia atlikti išsamius tyrimus. Jų metu sveikatos apsaugos pareigūnai turėtų nuodugniai apklausti daugelį asmenų, užsikrėtusių pirminiais protrūkio etapais, kad būtų galima lengviau nustatyti, su kuriais gyvūnais jie galėjo kontaktuoti prieš susirgdami. Paskui mokslininkams reikės paimti mėginių iš gyvūnų, kad būtų galima rasti koronaviruso padermę, artimą cirkuliuojančiai tarp žmonių.

Lig šiol Kinija nepakvietė PSO ar kitų išorės ekspertų dalyvauti tame tyrime. P.Beno Embareko teigimu, Kinija tikriausiai turi reikalingų žinių tokiems tyrimams atlikti, o PSO nepastebėjo jokių problemų, kalbant apie Kinijos norą bendradarbiauti su kitomis valstybėmis.

Pasaulyje mirčių nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 skaičius penktadienį viršijo 270 000, rodo naujienų agentūros AFP iš oficialių šaltinių renkami duomenys.

Daugiau kaip 85 proc. visų mirties atvejų tenka Europai ir JAV.

Iš viso pasaulyje patvirtinti 3 877 772 COVID-19 atvejai ir 270 927 mirtys.

Europa yra labiausiai nuo koronaviruso nukentėjęs žemynas, kur užregistruoti 1 678 485 užsikrėtimo ir 153 367 mirties atvejai.

Jungtinės Valstijos pirmauja tarp šalių pagal mirčių nuo COVID-19 skaičių; ten mirė 75 781 žmogus. Antrą vietą užima Jungtinė Karalystė (31 421 mirties atvejis), trečią – Italija (30 201 mirtis), ketvirtą – Ispanija (26 299 mirtys), o penktą – Prancūzija (25 987 mirties atvejai).

Italijoje koronavirusinės infekcijos COVID-19 aukų skaičius penktadienį viršijo 30 tūkst., o Jungtinėje Karalystėje – 31 tūkst., pranešė pareigūnai.

Pasak Civilinės saugos tarnybos, šalyje COVID-19 pareikalavo 30 201 gyvybės. Pagal mirčių skaičių Italija užima antrą vietą Europoje po JK.

Italijoje švelninamas karantinas

+2

Tuo metu britų pareigūnai pranešė, kad mirčių nuo COVID-19 skaičius pasiekė 31 241. Šioje šalyje per praėjusią parą mirė 626 žmonės.

Be kita ko, Anglijoje patvirtinta šešių savaičių kūdikio mirtis. Be COVID-19 jis sirgo ir kita liga, skelbia Nacionalinė sveikatos apsaugos tarnyba (NHS).

Britų pareigūnų skelbiami duomenys apima visus tuos, kurių COVID-19 testas buvo teigiamas, tačiau koronavirusas minimas daug daugiau mirties liudijimų.

Nacionalinės statistikos biuro (ONS) duomenys, surinkti iki balandžio 25 dienos, rodytų, kad Britanijoje daugiau nei 32 000 mirčių buvo susijusios su koronavirusu.

Europos Komisija penktadienį paragino Šengeno šalis nares pratęsti laikiną nebūtinų kelionių į bloką apribojimą dar mėnesiui iki birželio 15 dienos, skelbiama pranešime.

Nepaisant Europos Sąjungoje pradėtų švelninti kovos su koronavirusu priemonių, „padėtis tiek Europoje, tiek visame pasaulyje tebėra pažeidžiama“, sakoma pranešime.

Pietų Afrikos Respublika (PAR) penktadienį nusprendė lygtinai paleisti maždaug 12 procentų jos įkalinimo įstaigose esančių kalinių, siekdama pažaboti koronaviruso plitimą įkalinimo įstaigose.

PAR koronavirusinė infekcija COVID-19 buvo patvirtinta mažiausiai 172 kaliniams ir kalėjimų darbuotojams, todėl pradėta būgštauti, kad kalėjimai gali tapti viruso židiniais.

Labiausiai šalyje nuo infekcijos nukentėjo Rytų Kyšulio provincija, kur patvirtinti 102 koronaviruso atvejai ir dvi mirtys.

Dar vienas įtartinas mirties atvejis registruotas Vakarų Kyšulyje. Mirties priežastys tiriamos.

PAR prezidentas Cyrilas Ramaphosa, reaguodamas į Jungtinių Tautų raginimą sumažinti kalinių skaičių įkalinimo įstaigose ir apsaugoti jas nuo koronaviruso infekcijos, nurodė laikinai paleisti dalį kalinių.

„Prezidento sprendimas, priimtas siekiant kovoti su COVID-19 plitimu pataisos centruose, įkalinimo įstaigose esančių kalinių skaičių gali sumažinti kiek mažiau nei 19 tūkst. iš 155 tūkstančių“, – sakoma penktadienį prezidentūros paskelbtame pranešime.

Leidimas paleisti lygtinai bus taikomas tik „mažą pavojų“ keliantiems kaliniams.

Jis netaikomas asmenims, nuteistiems kalėti iki gyvos galvos arba atliekantiems bausmę už tokius sunkius nusikaltimus kaip nužudymas arba lytinius nusikaltimus.

Iki šiol PAR užregistruoti 8 232 koronaviruso atvejai ir 161 mirtis.

Baltarusijoje per praėjusią parą užfiksuoti 933 nauji užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejai ir penkios mirtys nuo šios ligos, penktadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

„Per visą infekcijos plitimo laikotarpį šalies teritorijoje mirė 121 (iki gegužės 7-osios – 116) pacientas, sirgęs virtine lėtinių ligų ir koronavirusine infekcija“, – sakoma ministerijos pranešime.

Iš viso Baltarusijoje užregistruotas 21 101 užsikrėtimo COVID-19 atvejis.

Penktadienio duomenimis, iš ligoninių išrašyti 5 484 pasveikę pacientai. 

Kaip informavo Sveikatos apsaugos ministerija, iš viso Baltarusijoje atlikti 240 146 COVID-19 testai, 8,7 proc. jų rezultatai buvo teigiami.

Kinija penktadienį pareiškė, jog palaikytų siūlymą vadovaujant Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) atlikti tyrimą dėl visuotinio atsako į koronaviruso protrūkį, bet tik „kai pasibaigs pandemija“.

Tokį pareiškimą Užsienio reikalų ministerijos atstovė Hua Chunying paskelbė Kinijai susidūrus su nuolat augančiu kitų valstybių spaudimu leisti tarptautiniu mastu ištirti pandemijos ištakas.

Toks tyrimas turėtų būti vykdomas „atvirai, skaidriai ir įtraukiai“ bei vadovaujant PSO vadovui Tedrosui Adhanomui Ghebreyesusui, spaudos konferencijoje sakė Hua Chunying.

Ji pridūrė, kad tai turėtų įvykti „tinkamu laiku, pasibaigus pandemijai“.

Tačiau Hua Chunying nenurodė, kad tyrimo metu turėtų būti nagrinėjama ir viruso kilmė, nors JAV ir Australija vis garsiau reikalauja tarptautiniu mastu ištirti šį klausimą, tapusį viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių aštrėja įtampa tarp Vašingtono ir Pekino.

Vietoj to atlikus apžvalgą turėtų „būti apibendrinti tarptautinio reagavimo į pandemiją patirtis ir trūkumai, sustiprintas PSO darbas, patobulintas pagrindinės visuomenės sveikatos infrastruktūros plėtojimas ir pateikti siūlymai, kaip pagerinti pasaulio pasiruošimą kovai su rimtomis infekcinėmis ligomis“, sakė URM atstovė.

Ji pareiškė, kad Kinija pasiruošusi bendradarbiauti su PSO siekiant nustatyti protrūkio kilmę, bet atmetė JAV raginimus atlikti visavertį tyrimą, kaltindama jas „šio klausimo politizavimu“.

Hua Chunying pabrėžė, jog bet koks tyrimas turėtų būti grindžiamas Tarptautinėmis sveikatos taisyklėmis, ir turi būti patvirtintas Pasaulio sveikatos asamblėjos arba Vykdomojo komiteto – dviejų PSO valdymo organų.

PSO epidemiologė daktarė Maria Van Kerkhove trečiadienį pareiškė, kad agentūra derasi su Kinija dėl galimybės išsiųsti misiją, kuri tirtų viruso šaltinį tarp gyvūnų.

Tiek JAV prezidentas Donaldas Trumpas, tiek valstybės sekretorius Mike'as Pompeo griežtai kritikuoja numanomą skaidrumo stoką Kinijoje, ir ne kartą išsakė teoriją, kad virusas išplito iš Uhano maksimalaus saugumo virusologijos laboratorijos.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Uhano virusologijos institutas

Šis pareiškimas tapo nesantaikos obuoliu tarp Kinijos ir JAV, o Pekinas kaltina JAV respublikonų politikus mėginimu prieš artėjančius prezidento rinkimus suversti kaltę kitiems.

Dauguma mokslininkų mano, kad virusas atsirado tarp gyvūnų, vėliau užsikrėtusių žmones.

Daugybė šalių, įskaitant Prancūziją, Vokietiją ir Jungtinę Karalystę, taip pat paragino Kiniją elgtis skaidriau, kalbant apie jos atsaką į virusą.

Pekinas kategoriškai neigia kaltinimus, kad jis slėpė informaciją, susijusią su pirminiu protrūkiu, teigdamas, kad tokie duomenys buvo laiku teikiami PSO ir kitoms valstybėms.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka penktadienį pareiškė, kad jo šalis jau po mėnesio bus pamiršusi koronavirusą, jei ir toliau laikysis anksčiau parengtų kovos su juo priemonių.

„Mes pasirinkome savo kelią. Ir esu šiandien įsitikinęs, kad pasielgėme teisingai. Neįvedėme nepaprastosios padėties. Jei ir toliau eisime šiuo keliu, būtinai po mėnesio užmiršime koronavirusą“, – sakė A.Lukašenka, kurį citavo valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.

Pasak valstybės vadovo, „Viešpats padės visoje šalyje įveikti šią nelaimę ir bėdą“.

A.Lukašenka priminė, kad „Baltarusijoje ne ėjo frontu, o kovoja su infekcija taškuose ir židiniuose“. Jis pabrėžė, kad svarbiausia gelbėti žmonių gyvybes: „Privalome kovoti dėl kiekvieno žmogaus ir mokame tai daryti.“

„Visuomet rūpindavomės sveikatos apsauga, neatidavėme jos į privačias rankas. Taip, mums nebuvo paprasta. Nesame turtinga šalis, mums tai brangiai kainavo. Užtat daugeriopai atsipirks“, – pridūrė jis.

Iki gegužės 7-osios Baltarusijoje mirė 116 COVID-19 pacientų, užregistruoti 20 168 užsikrėtimo koronavirusu atvejai. Per parą buvo patvirtinta 913 naujų užsikrėtimo atvejų.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) apskaičiavo, kad per ateinančius 18 mėnesių koronaviruso pandemija Afrikoje gali pražudyti 190 tūkst. žmonių, penktadienį praneša britų dienraštis „The Guardian“.

„Nors atrodo, kad [koronavirusinė infekcija] COVID-19 neplis taip eksponentiškai Afrikoje kaip likusiame pasaulyje, tikėtina, kad ji rusens perdavimo židiniuose“, – nurodė PSO Afrikos padalinio direktorė Matshidiso Moeti.

„Per kelerius ateinančius metus COVID-19 gali tapti mūsų gyvenimo nuolatine palydove, jei regiono vyriausybės nesiims prevencijos priemonių. Turime testuoti, sekti, izoliuoti ir gydyti“, – pridūrė ji.

Kaip rašo „The Guardian“, PSO, atlikusi tyrimą 47 regiono šalyse priėjo išvadą, kad nesuveikus izoliavimo priemonėms 29–44 mln. Afrikos gyventojų gali susirgti COVID-19 per pirmuosius epidemijos metus. Teigiama, kad žemyno sveikatos apsaugos sistemos, kuriose milijonui žmonių tenka tik devynios intensyviosios terapijos skyrių lovos, negali susidoroti su tokiu pacientu antplūdžiu.

Laikraštis pažymi, kad remiantis naujausia informacija, Afrikoje nustatyta daugiau nei 51 tūkst. užsikrėtimo koronavirusu atvejų, o mažiausiai 2 012 COVID-19 pacientų mirė.

Atnaujinto strateginio reagavimo į koronaviruso plitimą planui įgyvendinti Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) reikės 1,7 mlrd. dolerių (1,58 mlrd. eurų), paskelbė organizacijos generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

„Mūsų vertinimu, reikės 1,7 mlrd. dolerių, kai dabartinis finansavimo deficitas yra 1,3 mlrd. dolerių“, – pažymėjo jis.

Pasak PSO vadovo, atnaujintame plane atsižvelgiama į išteklius, kurių organizacijai reikia savo operacijoms iki 2020 metų pabaigos.

Plane numatomas pasaulinis ir regioninis koordinavimas kovojant su COVID-19 tokiose srityse kaip tiekimo grandinės, techninė pagalba vyriausybėms, gydomųjų preparatų ir skiepų tiekimo planavimas, sakė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

Rusijoje šeštą dieną iš eilės per parą buvo nustatyta daugiau kaip 10 tūkst. naujų koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejų, šaliai tapus nauju intensyvaus užkrato plitimo židiniu.

Vyriausybės duomenys rodo, kad per praėjusią parą šalyje buvo nustatyta 10 669 nauji COVID-19 atvejai – kiek mažiau nei ketvirtadienį, kai infekcija buvo diagnozuota 11 231 asmeniui.   

Nuo epidemijos pradžios Rusijoje jau nustatyti 187 859 koronaviruso infekcijos atvejai visuose 85-iuose šalies regionuose.  

Per praėjusią parą nuo šio susirgimo mirė 98 žmonės, o bendras letalinių atvejų skaičius padidėjo iki 1 723. 

Rusijoje augant užsikrėtusiųjų skaičiui, kova su pandemija nesustoja

+9

Rusija pagal bendrą COVID-19 atvejų skaičių šiuo metu yra ketvirta Europoje ir eina po Jungtinės Karalystės, Italijos bei Ispanijos, kurioms epidemija smogė gerokai anksčiau.  

Ketvirtadienį Maskvos meras Sergejus Sobianinas paskelbė, kad karantinas sostinėje, tapusioje pandemijos epicentru Rusijoje, pratęsiamas iki gegužės 31 dienos.

Jis taip pat nurodė, kad Maskvos gyventojai nuo ateinančio antradienio viešajame transporte bei parduotuvėse privalės dėvėti apsaugines kaukes ir pirštines, nes priešingu atveju jiems bus skiriamos baudos.  

Sostinės gyventojams leidžiama išeiti iš namų tik nusipirkti maisto, pavedžioti šuns ar nuvykti į darbą, jei tam turimas leidimas.  

Rusijoje visuotinis karantinas paskelbtas iki gegužės 11 dienos. Kol kas jo terminas nepratęstas.   

Prezidentas Vladimiras Putinas šįmet Sovietų Sąjungos pergalės Antrajame pasauliniame kare 75-osioms metinėms buvo suplanavęs didelio masto iškilmes, kuriose turėjo dalyvauti daugelio šalių lyderiai, o per karinį paradą Raudonojoje aikštėje žygiuoti tūkstančiai karių. 

Tačiau dėl koronaviruso paradą teko atšaukti. Pergalės diena šeštadienį bus paminėta karinių orlaivių skrydžiais virš didžiųjų šalies miestų ir fejerverkais, o V. Putinas pasakys kalbą prie Nežinomo kario kapo memorialo šalia Kremliaus sienų, nors ankstesniais metais ją visada sakydavo per paradą Raudonojoje aikštėje. 

Graikijos buvęs sveikatos apsaugos ministras, kardiologas ir universiteto profesorius Dimitris Kremastinas mirė nuo naujojo koronaviruso, penktadienį paskelbė graikų pareigūnai. Jam buvo 78-eri.

Daugelio gerbiamas profesorius, kuris Graikijoje žinomas kaip velionio premjero Andrėjo Papandrėjo asmeninis gydytojas, kovo 26 dieną buvo paguldytas į Atėnų Evangelismo ligoninę. Jis buvo gydomas intensyviosios slaugos palatoje, bet penktadienio rytą mirė.

Sveikatos apsaugos ministras Vasilis Kikilijas tviteryje parašė, kad buvęs ministras „oriai ir atsakingai tarnavo sveikatos apsaugos sektoriui“.

Po naujienų apie D.Kremastino, pastaruoju metu dirbusio parlamento vicepirmininku ir priklausiusio centro kairės partijai KINAL, mirtį pasipylė užuojautos ir pagarbos žinutės.

Premjeras Kyriakas Micotakis sakė, kad „mokslo ir politikos pasaulis šiandien prarado vieną svarbiausių narių“. Vyriausybės vadovas tviteryje rašė, kad profesorius „paliko ypatingą orumo, atsakomybės ir veiksmingumo pėdsaką“.

D.Kremastinas, kuris jau buvo garsus kardiologas, visoje Graikijoje išgarsėjo prisidėjęs prie medicininės A.Papandrėjo priežiūros. Paskutinius savo mėnesius premjero poste A.Papandrėjas sunkiai sirgo ir 1996 metais mirė.

1942 metų gegužės 1-ąją gimęs D.Kremastinas augo Rodo saloje Egėjo jūroje, studijavo mediciną Atėnų universitete ir Londono universitete. Grįžęs į tėvynę jis įkūrė kardiologijos intensyviosios slaugos skyrių vienoje pagrindinių valstybinių Atėnų ligoninių ir vadovavo Atėnų nespecializuotos valstybinės ligoninės kardiologijos skyriui bei Onasio širdies chirurgijos centrui.

D.Kremastinas buvo Europos mokslų ir menų akademijos narys. Jis priklausė socialistų partijai PASOK, daugiau kaip 30 metų dominavusiai Graikijos politikoje, nuo pat jos sukūrimo 1974 metais ir liko joje partijai 2018-aisiais tapus KINAL.

Sveikatos apsaugos ministro poste D.Kremastinas dirbo 1993–1996 metais.

Estijoje per pastarąją parą koronaviruso infekcija nustatyta dar penkiems žmonėms, penktadienį informavo Sveikatos apsaugos departamentas.

Kaip nurodė Sveikatos apsaugos departamentas, per pastarąją parą šalyje atlikti 1 279 pirminiai testai koronavirusinei infekcijai COVID-19 nustatyti. Penki iš jų (0,4 proc.) buvo teigiami: vienas – Taline, trys – Pernu mieste ir vienas – Sarės apskrityje.

Estijoje nuo protrūkio pradžios buvo atlikti iš viso 61 767 COVID-19 testai, iš kurių 1 725 (2,8 proc.) buvo teigiami.

Iki šiol šalyje mirė 56 koronavirusu užsikrėtę žmonės.

Penktadienio rytą Estijos ligoninėse buvo gydomi 58 koronavirusu užsikrėtę pacientai. Penkiems jų taikomos intensyviosios terapijos priemonės.

Iš viso 268 COVID-19 pacientai buvo išrašyti iš ligoninių, o pasveikusiais laikomi 277 žmonės.

Latvijoje per pastarąją parą nustatyta 19 naujų koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejų, penktadienį pranešė Ligų profilaktikos ir kontrolės centras.

Bendras testai patvirtintų COVID-19 atvejų skaičius iki ketvirtadienio išaugo iki 9289, nuo protrūkio pradžios atlikus 73 016 pirminių tyrimų, iš jų 1 947 – per pastarąją parą.

Iš viso šalyje mirė 18 koronavirusu užsikrėtusių žmonių.

Per pastarąją parą buvo hospitalizuoti trys COVID-19 pacientai. Šalies ligoninėse pagalba šiuo metu teikiama 30 asmenų, iš kurių dviejų būklė sunki.

Iš ligoninių buvo išrašyti 106 koronavirusine infekcija persirgę pacientai, o bendras pasveikusiųjų skaičius – 464.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, ketinantis artimiausiu metu išdėstyti, kaip bus galima švelninti karantino priemones, ketvirtadienį savo ministrams sakė, kad vyriausybė laikysis „maksimalaus atsargumo“.

B.Johnsonas sekmadienį kreipsis į šalies gyventojus ir išdėstys kovo pabaigoje įvestų socialinio atstumo taisyklių švelninimo „gaires“, bet nemanoma, kad jis padarys kokių nors didelių pakeitimų.

Nors pareigūnai sako, kad naujojo koronaviruso plitimas Didžiojoje Britanijoje reikšmingai sulėtėjo, šalies oficialus COVID-19 aukų skaičius yra antras didžiausias pasaulyje. Ketvirtadienį pranešus apie 539 naujus mirties atvejus bendras aukų skaičius padidėjo iki 30 615.

Tačiau šią savaitę paskelbti platesni oficialūs duomenys rodo, kad iki balandžio pabaigos mirė daugiau kaip 32 tūkst. žmonių, įskaitant 107 sveikatos apsaugos ir 29 slaugos darbuotojus.

„Perėjome piką, tačiau tai labai trapus ir labai pavojingas momentas, tad mums tikrai reikia tęsti atsargiai“, – per kasdienę spaudos konferenciją Dauningo gatvėje sakė užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas.

„Virusas dar nenugalėtas. Jis lieka mirtinas ir užkrečiamas“, – pridūrė jis.

Pasak D.Raabo, B.Johnsonas sekmadienį išdėstys „gaires kitai fazei“, tarp kurių bus „tinkamos priemonės, taikytinos tinkamais etapais“, ir „griežtos sąlygos su griežtu stebėjimu“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas

Ministro pirmininko atstovas anksčiau sakė, kad jis per vyriausybės posėdį pavartojo frazę „maksimalus atsargumas“.

Žiniasklaida ketvirtadienį pranešė, kad pradėjus švelninti suvaržymus bus leista be apribojimų sportuoti ir rengti iškylas.

Tuo tarpu Anglijos bankas ketvirtadienį perspėjo, kad JK ekonomika dėl koronaviruso gali smukti 14 proc., nors kitais metais turėtų augti 15 procentų.

B.Johnsono atstovas sakė, jog „blogiausia, ką galime padaryti“, tai sušvelninti suvaržymus ir sudaryti sąlygas antrai susirgimų bangai, dėl kurios reikėtų naujų, ekonomiką dar labiau paveiksiančių priemonių.

Keturių sričių planas? 

Londonas užsiminė, kad nori bendro „keturių sričių požiūrio“ į karantino priemonių atšaukimą visose Jungtinės Karalystės dalyse.

Tačiau Škotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon sakė, kad nepasiduos spaudimui per anksti atšaukti priemones ir rizikuoti nauja viruso banga.

Žurnalistams ji sakė, jog manoma, kad sergamumas Škotijoje yra didesnis nei kitur, ir pratęsė apribojimus dar trims savaitėms iki gegužės 28-osios.

Vida Press nuotr./Nicola Sturgeon

„Galėsime anksčiau keisti taisykles, jei bus įrodymų, kad taip daryti saugu“, – pridūrė ji.

N.Sturgeon, kuri vadovauja vyriausybei Edinburge, turinčiai galias vykdyti sveikatos apsaugos politiką Škotijoje, koronaviruso krizės metu konfliktavo su B.Johnsonu.

Ketvirtadienį po pietų B.Johnsonas telefonu kalbėjosi su N.Sturgeon, taip pat Velso ir Šiaurės Airijos pirmaisiais ministrais, paskelbė ministro pirmininko biuras.

„Jis pakartojo savo įsipareigojimą tęsti visos JK mastu taikomą kovos su koronavirusu metodą, net jei skirtingos JK dalys pradės judėti šiek tiek skirtingu greičiu, – sakoma pareiškime. – Šie sprendimai bus priimti remiantis mokslo duomenimis – kiekvienai sričiai atskirai.“

Pasiūlymai

Pagal galimus socialinio atstumo priemonių pakeitimus gali būti leista dirbti barams ir kavinėms su staliukais lauke, bet žmonių būtų reikalaujama laikytis 2 m atstumo vieniems nuo kitų.

Vyriausybė ir jos moksliniai patarėjai yra perspėję grįžimo į normalias vėžes nesitikėti kelis mėnesius.

„Žinia iš „Likite namie“ taps „Būkite atsargūs, kai išeinate“, – laikraščiui „The Daily Telegraph“ sakė vienas ministras, kurio pavardė nebuvo nurodyta.

Biurai turės išskirstyti žmones ir apsauginėmis sienelėmis atskirti darbuotojus nuo klientų, bet susitikimai, jei tik įmanoma, ir toliau vyks nuotoliniu būdu, rašė laikraštis.

Tuo tarpu du atskiri tyrimai parodė, kad juodaodžiams ir etninių mažumų atstovams virusas kelia didesnį pavojų nei baltiesiems.

Nacionalinis statistikos biuras paskelbė, kad juodaodžiams vyrams ir juodaodėms moterims tikimybė Anglijoje ir Velse mirti nuo koronaviruso yra daugiau nei keturis kartus didesnė, palyginti su baltaisiais.

Šie skirtumai gali būti paaiškinti geografiniais ir socialiniais bei ekonominiais veiksniais, tokiais kaip nepriteklius, taip pat sveikatos būkle ir neįgalumu, nurodė biuras.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas penktadienį paragino dėti „visas įmanomas pastangas“, kad būtų sustabdytas koronaviruso pandemijos išprovokuotas „neapykantos ir ksenofobijos cunamis“, tačiau konkrečių šalių neįvardijo.    

„Pandemija toliau kelia neapykantos ir ksenofobijos, atpirkimo ožių ieškojimo ir panikos kėlimo cunamį“, – rašoma JT vadovo išplatintame pareiškime.  

„Internete ir gatvėse juntamas sustiprėjęs nusistatymas užsieniečių atžvilgiu. Pasklido antisemitiškų sąmokslo teorijų, pasitaikė su COVID-19 susijusių išpuolių prieš musulmonus“, – rašo A.Guterresas.     

Pasak jo, migrantai ir pabėgėliai „juodinami kaip užkrato šaltinis ir neturi galimybės gauti gydymo paslaugų“.   

Tuo tarpu „pasirodė niekingų memų“, esą vyresnio amžiaus žmonės, viena iš labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių, „taip pat yra mažiausiai reikalingi“, sakė JT vadovas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Antonio Guterresas

Be to, „žurnalistai, informatoriai, sveikatos priežiūros profesionalai, pagalbos darbuotojai ir žmogaus teisių gynėjai puolami už tai, kad tiesiog atlieka savo darbą“, pažymėjo jis.    

A.Guterresas paragino „dėti visas įmanomas pastangas, kad visame pasaulyje būtų padarytas galas neapykantos retorikai“. Anot jo, svarbus vaidmuo tenka švietimo įstaigoms, turinčioms mokyti jaunus žmones „skaitmeninio raštingumo“.

JT vadovas taip pat paragino „žiniasklaidą, ypač socialinius tinklus valdančias bendroves, dėti daugiau pastangų surasti ir pašalinti rasistinį, mizoginišką ir kitokį žalingą turinį“.   

Danijoje nuo gegužės 11-osios bus leista dirbti parduotuvių centrams, o dar po savaitės jau galės dirbti aukštosios mokyklos, restoranai, maldos vietos, ketvirtadienį paskelbė pareigūnai.

Premjerė Mette Frederiksen spaudos konferencijoje sakė, kad profesionalūs futbolininkai taip pat galės iškart atnaujinti treniruotes.

„Dabar galime rimtai atsidaryti pirmiausia todėl, kad vadovavomės sveikatos apsaugos pareigūnų patarimais laikytis atstumo ir dezinfekuoti rankas“, – sakė premjerė.

Suvaržymai švelninami drauge pateikiant virtinę instrukcijų, ypač pabrėžiant būtinybę laikytis 2 m atstumo tarp žmonių.

Danija kovo viduryje koronaviruso plitimui stabdyti pasirinko dalinio žmonių buvimo namie režimą. Vaikų darželiai ir pradinės mokyklos vėl buvo atidarytos balandžio 15 dieną, be to, vėl dirba nedidelės kompanijos, tokios kaip kirpyklos.

Sienos nuo kovo 14-osios yra uždarytos užsieniečiams, bet sprendimo dėl jų atidarymo tikimasi birželio 1-ąją.

Nuo epidemijos pradžios Danijoje užregistruotas 10 281 užsikrėtimo koronavirusu atvejis, įskaitant 514 mirties atvejų.