Koronavirusas pasaulyje: aukų skaičius pasaulyje viršijo 90 tūkstančių

Koronavirusas SARS-CoV-2 pasaulyje jau pasiglemžė 94,89 tūkst. gyvybių, rodo operatyviai naujausius pandemijos oficialius duomenis skelbiantis portalas „Worldometers“.

Daugiausiai gyvybių šis virusas-žudikas nusinešė Italijoje – per 18,2 tūkstančio. Jo aukų skaičius JAV jau siekia 16,2 tūkst., o trečia šioje liūdnoje statistikoje – Ispanija, dėl jo netekusi 15,2 tūkst. gyventojų.

SARS-CoV-2 sukelta COVID-19 liga pasaulyje jau susirgo 1,588 mln. žmonių, iš jų 353 tūkst. pasveiko.

Ilinojaus valstijos valdžia nurodė Čikagos apylikėse paruošti laikinąjį morgą, galintį priimti 2 tūkst. COVID-19 ligos aukų kūnų, skelbia CNN televizija.

Morgą suformuotų 20 šaldytuvų-puspriekabių.

„Mes rengiame planus, kurių, tikiuosi, nereiks įgyvendinti. Tačiau pripažįstame, kad atsakingai ruošiamės bene blogiausiam – pandemijos aukų skaičiaus šuoliui“, – sakė Ilinojaus valstijos apygardos, kuriai priklauso Čikaga, administracijos vadovė Toni Preckwinke.

Anot CNN, šis laikinasis morgas priimtų COVID-19 aukų kūnus, kuriems valstijos ligoninėse vietos neliktų.

Džono Hopkinso universiteto duomenimis, šioje Ilinojaus valstijos apygardoje patvirtinta daugiau kaip 10,5 tūkst. koronaviruso infekcijos atvejų, 310 mirčių nuo šios ligos.

Lenkijos vyriausybė pranešė jau šį mėnesį pradėsianti švelninti griežtas koronaviruso infekcijos plitimo prevencijos priemones.

„Lenkijoje koronaviruso užkratas plinta ne taip sparčiai kaip Italijoje, Ispanijoje ar Prancūzijoje. Manome, kad infekcijos plitimą valdome“, – ketvirtadienį vakare sakė Varšuvos premjeras pirmininkas Mateuszas Moraveckis.

Pasak jo, bent iki balandžio 19 dienos tikrai bus uždarytos bažnyčios, prekybos centrai, teatrai ir kino teatrai, gyventojų aptarnavimo įstaigos, o mokyklos ir kitos švietimo įstaigos – mažiausiai iki balandžio 26-osios. Iki pastarosios datos neketinama atnaujinti tarptautinio keleivių susisiekimo oro ir geležinkelių transportu, o judėjimo per valstybės sienas režimas toks kaip dabar išliks iki gegužės 3-osios.

Premjeras pabrėžė, jog apribojimai masiniams rengimams bus apšaukti bene paskutiniai – atskiru sprendimu.

Naujausiais duomenimis, 38 mln. gyventojų turinčioje Lenkijoje COVID-19 ligos atvejų per pastarąją parą padaugėjo 370 iki 5575, mirčių nuo jos – 15 iki 74.

Jungtinėse Valstijose mirusiųjų nuo koronaviruso skaičius ketvirtadienį viršijo 15 000, rodo Johnso Hopkinso universiteto kaupiami duomenys.

Šalyje užfiksuoti 432 596 užsikrėtimo ir 15 774 mirties atvejai.

Prancūzija ketvirtadienį paskelbė apie pirmą kartą sumažėjusį intensyviosios priežiūros skyriuose dėl koronaviruso gydomų pacientų skaičių; palyginus su ankstesne diena, šalies ligoninių intensyviosios priežiūros skyriuose gydoma 82 žmonėmis mažiau.

Intensyviosios priežiūros skyriuose dabar yra 7066 pacientai, žurnalistams sakė sveikatos apsaugos pareigūnas Jerome'as Salomonas. 

Jis informavo, kad iš viso ligoninėse ir slaugos namuose užregistruota 12 210 mirties atvejų.

J.Salomonas paragino žmones ir toliau laikytis karantino taisyklių ir pabrėžė, kad „šių priemonių dėka esame epidemijos stabdymo procese“.

Italijoje per parą užfiksuota 610 naujų mirties nuo koronaviruso atvejų, o bendras aukų skaičius pasiekė 18 279, ketvirtadienį paskelbė televizija „Rai News“, remdamasi Civilinės saugos tarnyba.

Išvakarėse pranešta apie 542 naujas mirtis nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19.

Ketvirtadienio duomenimis, per parą pasveiko 1979 žmonės, iš viso pasveikusiųjų šalyje – 28 470. Išvakarėse italų pareigūnai pranešė apie 2009 išgijusius asmenis.

Be to, šalyje mažėja pacientų, gydomų intensyviosios priežiūros skyriuose. Tokia tendencija stebima jau šeštą dieną iš eilės.

Sergančiųjų skaičius Italijoje per parą išaugo 1615, iš viso šalyje COVID-19 serga 96 877 žmonės.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ketvirtadienį paskelbė, kad neribotam laikui šalyje pratęsia praėjusį mėnesį įsigaliojusį karantiną, kuriuo siekiama sustabdyti koronaviruso plitimą.

Visoje šalyje galiojantys judėjimo apribojimai turėjo liautis galioję balandžio 11 dieną. Žmonėms leidžiama vykti į darbą, apsipirkti maisto prekių parduotuvėse ar vaistinėse bei išeiti pasportuoti lauke.

„Pratęsiame judėjimo apribojimų galiojimo trukmę. Pratęsiame ją neribotam laikui“, – sakė V.Orbanas vaizdo įraše, kuriuo jis pasidalijo savo feisbuko paskyroje.

„Persvarstysime apribojimus kas savaitę“, – pridūrė jis.

V.Orbanas paprašė piliečių laikytis taisyklių per Velykas: vengti žmonių susibūrimų bei laikytis socialinio atstumo gairių viešose vietose.

„Privalome susitaikyti, kad šios Velykos bus kitokios, nei paprastai būna mūsų Velykos“, – teigė premjeras.

V.Orbanas taip pat suteikė miestų merams įgaliojimus priimti „griežtesnius sprendimus dėl savo bendruomenių“.

Praėjusią savaitę Vengrijos parlamentas priėmė įstatymą, suteikusį premjerui naujų plačių įgaliojimų. Vengrų lyderis tvirtina, kad turi valdyti šalį dekretais, kad galėtų suvaldyti naujojo koronaviruso epidemiją. Tačiau kritikai Vengrijoje ir užsienyje kaltina jį ribas peržengiančiu siekiu užgrobti daugiau valdžios

Beveik 10 mln. gyventojų turinčioje Vengrijoje užfiksuota 980 užsikrėtimo koronavirusu atvejų ir 66 mirtys.

Pasaulyje mirčių nuo koronaviruso atvejų skaičius ketvirtadienį viršijo 90 000, rodo naujienų agentūros AFP iš oficialių šaltinių renkami duomenys.

Daugiau kaip pusė šių mirčių užfiksuota Italijoje, Ispanijoje ir JAV.

Daugiausia žmonių mirė Italijoje – 18 279, Ispanijoje užfiksuotos 15 238 mirtys, Jungtinėse Valstijose – 14 830, o Prancūzijoje užregistruoti 10 869 mirties atvejai.

Pasaulyje šiuo metu užregistruoti 1 534 426 užsikrėtimo konavirusine infekcija COVID-19 atvejai.

Jungtinėse Valstijose koronaviruso protrūkio epicentru tapusiame Niujorke ketvirtadienį užfiksuotas naujas rekordinis COVID-19 aukų skaičius per vieną dieną – 799, tačiau valstijos gubernatorius Andrew Cuomo pareiškė, kad hospitalizuojamų pacientų toliau mažėja.

Pasak A.Cuomo, per pastarąją parą mirė 799 žmonės – tai yra didesnis nei trečiadienį paskelbtas aukų skaičius (779). Vis tik, pridūrė gubernatorius, sergamumo kreivė plokštėja dėl įvestų socialinio izoliavimo priemonių.

„Fiksavome hospitalizavimo atvejų grynojo skaičiaus padidėjimą 200-ais, o tai, kaip matote, yra žemiausias rodiklis nuo šio košmaro pradžios“, – žurnalistams sakė A.Cuomo ir pridūrė, kad intensyviosios priežiūros taip pat prireikia vis mažiau pacientų.

Jungtinė Karalystė ketvirtadienį pranešė apie 881 naują koronavirusu užsikrėtusių žmonių mirties atvejį, o bendras aukų skaičius išaugo iki 7978.

Naujausius duomenis paskelbė užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas, šiuo metu pavaduojantis koronavirusine infekcija COVID-19 užsikrėtusį premjerą Borisą Johnsoną, kuris tebėra gydomas ligoninės intensyviosios priežiūros skyriuje.

D.Raabas pabrėžė, kad šalis dar nepasiekė viruso piko.

Koronaviruso pandemija Kanadoje gali pražudyti 11–22 tūkst. žmonių, ketvirtadienį prognozavo vyriausybė.

Jos teigimu, iki pandemijos pabaigos šalyje koronavirusine infekcija COVID-19 galėtų susirgti nuo 934 tūkst. iki 1,9 mln. gyventojų, darant prielaidą, kad ateinančiais mėnesiais kanadiečiai laikysis griežtų socialinio atstumo ir kitų saugumo priemonių.

Tai yra pirmosios federalinės vyriausybės prognozės dėl galimų pandemijos aukų Kanadoje.

Remiantis provincijų valdžios pateiktais duomenimis, iki ketvirtadienio ryto šalyje nuo koronaviruso mirė 476 žmones.

Estijos vyriausybė ketvirtadienį nusprendė atlikti šalyje masinius tyrimus dėl naujojo koronaviruso – visų pirma Saremos saloje, o paskui ir likusioje šalies teritorijoje.

„Vyriausybė nusprendė organizuoti masinį testavimą dėl viruso plitimo. Pirmasis masinis testavimas bus vykdomas Saremoje kartu su moksliniu tyrimu. Atsižvelgus į jo rezultatus, masinis testavimas prasidės visoje šalyje“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu.

Jis pridūrė, kad toks žingsnis yra būtinas siekiant užkirsti kelią infekcijos plitimui ir grąžinti gyvenimą į normalias vėžes.

Lenkijos vyriausybė ketvirtadienį pratęsė karantino priemones koronavirusinės infekcijos COVID-19 epidemijai suvaldyti, nusprendusi kol kas neatidaryti sienų užsieniečiams ir nuo kitos savaitės įpareigoti piliečius viešosiose erdvėse naudoti veido apdangalus.

„Lenkijoje pandemijos raida buvo švelnesnė nei Italijoje ar Prancūzijoje, turime galimybę suvaldyti koronaviruso plitimą“, – Varšuvoje sakė ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.

M.Morawieckis šalia stovint sveikatos apsaugos ir švietimo ministrams pranešė, jog Lenkijos sprendimo uždaryti sienas užsieniečiams galiojimas pratęsiamas iki gegužės 3 dienos.

Anot premjero, visos parduotuvės, išskyrus prekiaujančias maistu ir vaistais, liks uždarytos iki balandžio 19 dienos. Vyriausybės vadovas pridūrė, jog mokyklų darbo, tarptautinių skrydžių ir susisiekimo geležinkeliais įšaldymas pratęsiamas iki balandžio 26-osios.

Restoranai gali prekiauti tik maistu išsinešti, o rinktis viešumoje leidžiama ne daugiau kaip dviejų žmonių grupėms. Šių taisyklių pažeidėjams gresia baudos iki 30 tūkst. zlotų (6,6 tūkst. eurų).

Nepaisant didėjančio visuomenės, opozicijos partijų ir medicinos ekspertų spaudimo, vyriausybė kol kas neatidėjo gegužę paskirtų prezidento rinkimų.

M.Morawieckio dešiniojo sparno partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) išreiškė palaikymą prieštaringai vertinamam teisės aktui, leidžiančiam surengti šį balsavimą paštu, nors opozicija ir teisės ekspertai tvirtina, kad tokia iniciatyva prieštarauja konstitucijai.

Perrinkimo siekiantis PiS palaikomas prezidentas Andrzejus Duda šiuo metu užtikrintai lenkia visus kitus kandidatus, todėl galėtų pasiekti pergalę jau pirmajame ture, turinčiame įvykti gegužės 10 dieną.

Sveikatos apsaugos ministras Lukaszas Szumowskis ketvirtadienį paskelbė, kad nuo kito ketvirtadienio lenkai turės „dengti veidą, išeidami iš namų“, bet pabrėžė, jog tai „nebūtinai reiškia kaukių dėvėjimą“.

Čekija ir Austrija teigia, kad jų pasirinkta strategija reikalauti viešosiose erdvėse naudoti kaukes sulėtino COVID-19 infekcijos plitimą.

Austrija jau svarsto galimybę nuo kitos savaitės sušvelninti dėl koronaviruso pandemijos įvestą karantiną.

Lenkija, 38 mln. žmonių turinti ES valstybė narė, pranešė apie 5 341 užsikrėtimo koronavirusu atvejį, įskaitant 164 mirties atvejus.

JAV generalinis prokuroras Williamas Barras pasiūlė gegužę pradėti švelninti ribojančias priemones, įvestas šalyje siekiant sustabdyti koronavirusinės infekcijos COVID-19 plitimą.

„Žinote, aš manau, kai balandžio pabaigoje šis laikotarpis pasibaigs, mums teks ne tik sakyti žmonėms, kad jie eitų namo ir slėptųsi po lova, o leisti jiems naudotis kitomis priemonėmis, kad apsaugotų save“, – kalbėjo W. Barras televizijos „Fox News“ eteryje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Williamas Barras

Pasak jo, JAV privalo „gana atidžiai“ įvertinti tai, kad taikomos priemonės yra „visiškai pateisinamos, kitų alternatyvių priemonių žmonėms apsaugoti nėra“ COVID-19 epidemijos sąlygomis.

W.Barras pabrėžė, kad JAV šiuo metu atsidūrė į „karo metą“ panašioje padėtyje, todėl „vyriausybė gali įvesti atitinkamų apribojimų“. 

Anot generalinio prokuroro, Teisingumo ministerija ir toliau stebės visus „žmonių laisves ribojančius“ veiksmus. 

Praėjusį mėnesį Baltieji rūmai pristatė pagrindines kovos su COVID-19 gaires. Amerikiečiams nurodyta vengti kelionių, jeigu jos nėra neišvengiamai būtinos, viešų susibūrimų, kuriuose dalyvauja daugiau nei 10 žmonių, neiti į restoranus, barus ir kitas visuomenines vietas. Šie reikalavimai galioja iki balandžio pabaigos.

Tuo metu leidinys „The Hill“ priminė, kad reikalavimai laikytis socialinės distancijos turėjo neigiamos įtakos JAV nacionalinei ekonomikai. Šalyje užsidarinėja įmonės, padaugėjo bedarbio pašalpos prašančių žmonių.

Iki balandžio 9 dienos JAV buvo patvirtinta daugiau nei 435 tūkst. užsikrėtimo COVID-19 atvejų, mirė daugiau nei 14 tūkst. žmonių.

Italijoje nuo naujojo koronaviruso epidemijos pradžios vasario mėnesį nuo COVID-19 užkrato jau mirė šimtas gydytojų, ketvirtadienį pranešė Italijos medikų asociacija FNOMCeO.

„Deja, dėl COVID-19 infekcijos mirusių gydytojų skaičius šiuo metu siekia 100, galbūt net 101“, – sakė asociacijos atstovas naujienų agentūrai AFP.

JAV teisingumo departamentas trečiadienį pareiškė kaltinimus dėl teroristinių nusikaltimų dviem asmenims už tai, kad jie galimai tvirtino tyčia bandantys platinti koronaviruso infekciją.

Kaltinimai asmenims Teksaso ir Floridos valstijose pareikšti praėjus maždaug dviem savaitėms po to, kai generalinio prokuroro pavaduotojas Jeffrey Rosenas informavo JAV federalinius prokurorus, kad jie gali kelti kaltinimus asmenims dėl grasinimų platinti koronavirusą, pasinaudojant  kovos su terorizmu įstatyminiais aktais, nes Teisingumo departamentas koronavirusą priskiria biologiniams agentams. 

„Grasinimai arba bandymas panaudoti COVID-19 kaip ginklą prieš amerikiečius nebus toleruojami“, – rašoma J.Roseno memorandume JAV prokurorams ir visų Teisingumo departamento agentūrų vadovams, įskaitant FTB.

Jungtinėse Valstijose koronavirusas nustatytas daugiau nei 400 tūkst. žmonių. Visos šalies gyventojams nurodyta neiti iš namų. Tuo metu pareigūnai praneša apie išaugusį nusikaltimų iš neapykantos ir su virusu susijusių nusikaltimų  skaičių.

Pasak prokurorų, 31 metų Jamesas Jamalis Curry iš Sent Pitersbergo miesto Floridos valstijoje kovo 27 dieną, suimamas dėl smurto artimoje aplinkoje, apkosėjo pareigūnui ranką ir pasakė: „Aš esu užsikrėtęs korona“.

Vyras įnešė užstatą ir jau kitą dieną buvo paleistas į laisvę, tačiau netrukus pareigūnai buvo vėl iškviesti į jo namus, nes paleistasis, kaip įtariama, nesilaikė teismo draudimo artintis prie nukentėjusiosios. Pažeidėjas buvo antrą kartą areštuotas.

Pasak policijos pareigūnų, suimamas J.J.Curry priešinosi policijos pareigūnams ir tyčia keletą kartų galva trenkėsi į pareigūnų automobilio langus. Policijos seržantei atidarius automobilio duris ir pabandžius jį patraukti nuo lango, jis dukart spjovė jai į veidą, rašoma teismui pateiktuose dokumentuose.

Seiles nuo veido nusivaliusi pareigūnė jose pastebėjo kraujo pėdsakų, tuo metu suimtasis grasino ją nužudyti, nurodoma dokumentuose.

Pareigūnams uždėjus suimtajam ant veido gobtuvą, kad jis nesispjaudytų, J.J.Curry seržantei suriko: „Aš sergu korona (keiksmažodis) ir ją platinu.“

Policijos pareigūnai gavo leidimą suimtajam atlikti tyrimą dėl COVID-19. Tyrimo rezultatas buvo neigiamas. Jam buvo pareikšti kaltinimai dėl melagingo pranešimo apie biologinį ginklą. Jeigu teismas pripažins jį kaltu, jam gresia iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Tuo metu Teksase 39 metų Christopheriui Charlesui Perezui panašūs kaltinimai buvo pareikšti už tai, kad socialiniame tinkle „Facebook“ vyras paskelbė kažkam sumokėjęs už tai, koronaviruso užkratas būtų išplatintas  San Antonijo maisto parduotuvėse. Taip jis esą norėjęs, kad žmonės liautųsi į jas vaikščioję.

FTB pareigūnai ištyrė šį atvejį ir nustatė, kad pranešimas buvo melagingas ir viruso parduotuvėse niekas neplatino. Antradienį Ch.Ch.Perezas buvo suimtas. 

Abu suimtieji trečiadienį buvo federalinėse pataisos įstaigose. Kol kas neaišku, ar jiems buvo paskirtas advokatas.

Pasaulinė koronaviruso pandemija sukėlė krizę, kuriai neprilygsta jokia kita praėjusio amžiaus krizė ir kuri pareikalaus didžiulės apimties atsako, kad būtų užtikrintas atsigavimas, ketvirtadienį pareiškė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgieva.

K.Georgieva perspėjo, kad „2020 metais pasaulinis augimas bus smarkiai neigiamas“, o 170 iš 180-ies TVF narių fiksuoja sumažėjusias pajamas vienam gyventojui.

„Tiesą sakant, laukiame didžiausio ekonominio nuosmukio nuo Didžiosios depresijos laikų“, – pareiškė K. Georgieva kalboje, kurioje buvo apžvelgti kitos savaitės TVF ir Pasaulio banko pavasario susitikimai, kurie dėl su COVID-19 susijusių apribojimų vyks vaizdo ryšio priemonėmis.

Net geriausiu atveju – darant prielaidą, kad virusą pavyks suvaldyti šiais metais ir tai leis atnaujinti įprastą verslą – TVF numato tik „dalinį atsigavimą“ kitais metais.

Visgi padėtis „gali dar pablogėti“, o „prognozes gaubia didelis neapibrėžtumas“.

Įvairios šalys jau ėmėsi veiksmų, kurių bendra vertė siekia 8 trln. JAV dolerių, tačiau K. Georgieva paragino vyriausybes padaryti daugiau, kad įmonės ir namų ūkiai galėtų išgyventi ir „būtų išvengta ekonomikos „randų“, kurie apsunkintų atsigavimą“.

Antradienį TVF paskelbs savo pasaulinę ekonomikos prognozę savo narėms šiems ir kitiems metams. Sausio mėnesį TVF prognozavo, kad šiemet pasaulinis augimas sieks 3,3 proc., o 2021 m. – 3,4 procento. Tačiau tuomet tai buvo visai kitas pasaulis.

„Neaiški perspektyva taikoma tiek išsivysčiusioms, tiek besivystančioms šalims. Ši krizė neturi ribų. Kenčia visi“, – pažymėjo K.Georgieva.

TVF vadovė pažymėjo, kad apie 100 mlrd. JAV dolerių investicijų jau nutekėjo iš besivystančių rinkų – tai daugiau nei tris kartus viršija kapitalą, kuris pasitraukė per 2008 metų pasaulinę finansų krizę.

Tarp Nikaragvoje į laisvę dėl koronaviruso pandemijos paleistų beveik 2 tūkst. nuteistųjų nėra jokių politinių kalinių, ketvirtadienį perspėjo aktyvistai.

Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad iš šalies kalėjimų buvo paleisti 1 700 žmonių, kuriems buvo paskirtas namų areštas stebint Raudonojo Kryžiaus tarptautiniam komitetui.

„Tokiu būdu mes įvykdome savo krikščionišką įsipareigojimą skatinti šeimų santarvę, o ypač – skatinti visuomenėje klaidų padariusių žmonių socialinę reintegraciją“, – trečiadienį žurnalistams sakė viceprezidentė Rosario Murillo.

Tačiau nė vienas iš 70 asmenų, kurie, kaip teigia žmogaus teisių organizacijos, kalinami už pasipriešinimą kairuolio prezidento Danielio Ortegos vyriausybei, nebuvo paleistas.

Teisininkė Yonarqui Martinez tviteryje parašė, kad „visi kaliniai turi teisę į sveikatą ir gyvybę; reikalaujame lygybės, laisvės“.

Nikaragvoje toliau plintant COVID-19 infekcijai, Y.Martinez pateikė prieš VRM ieškinį, kuriuo pareikalavo įgyvendinti tarptautinių sveikatos ir žmogaus teisių organizacijų siūlomas priemones bei rekomendacijas dėl kalėjimų.

Jungtinių Tautų vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet savo ruožtu paragino vyriausybes paleisti į laisvę „visus asmenis, kalinamus nesant pakankamo teisinio pagrindo, atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją, įskaitant politinius kalinius ir kitus nusikaltimus padariusius asmenis, išreiškusius kritiškų ar disidentiškų nuomonių“.

Nikaragvos vyriausybė neskelbia, kiek tiksliai žmonių laikoma šalies kalėjimuose.

Ketvirtą dieną dėl susirgimo koronavirusine infekcija COVID-19 intensyviosios priežiūros skyriuje gydomo Jungtinės Karalystės premjero Boriso Johnsono sveikatos būklė „ir toliau gerėja“, ketvirtadienį pranešė jo oficialus atstovas.

„Ministras pirmininkas gerai praleido naktį ir toliau sveiksta Šv. Tomo ligoninės intensyviosios priežiūros skyriuje. Jis yra geros nuotaikos“, – pridūrė atstovas.

Šveicarijoje įvestos COVID-19 pandemijos valdymo priemonės bus pratęstos savaitei iki balandžio 26-osios, bet iki gegužės galėtų būti sušvelnintos, paskelbė prezidentė Simonetta Sommaruga.

Nurodžiusi uždaryti mokyklas, barus, restoranus ir parduotuves, išskyrus maisto parduotuves ir vaistines, Šveicarijos vyriausybė kovo 21 dieną uždraudė daugiau kaip penkių žmonių susibūrimus.

Šios priemonės „pratęsiamos iki balandžio 26-osios“, o „pirmieji sušvelninimai galbūt galėtų atsirasti iki balandžio pabaigos“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Berne sakė S.Sommaruga.

„Scanpix“/AP nuotr./Šveicarijos prezidentė Simonetta Sommaruga

Vyriausybė nurodė Sveikatos apsaugos ministerijai ir Ekonomikos ministerijai pateikti planus dėl to, „kaip šis švelninimas gali vykti, žingsnis po žingsnio“, sakė prezidentė.

Planai turi būti pristatyti balandžio 16 dieną.

Sveikatos apsaugos ministras Alainas Berset žiniasklaidai sakė, kad fizinio atstumo ir higienos priemonių laikymasis vis tiek „liks labai svarbus ir ilgam laikui“.

Laipsniškas suvaržymų švelninimas priklausys nuo naujų užsikrėtimo, hospitalizacijos ir mirčių atvejų skaičių, taip pat nuo situacijos pasaulyje, sakė jis.

Per COVID-19 pandemiją jau mirė beveik 89 tūkst. žmonių, įskaitant daugiau kaip 60 tūkst. žmonių Europoje, o patvirtintų užsikrėtimo atvejų pasaulyje yra daugiau nei 1,49 milijono. Virusas atsirado Kinijoje praėjusių metų pabaigoje.

Šveicarijoje, trečiadienio duomenimis, COVID-19 diagnozuotas daugiau kaip 22 tūkst. žmonių, mirė daugiau kaip 700 pacientų. Pirmasis ligos atvejis šalyje buvo užregistruotas vasario 24 dieną Tičino regione Italijos pasienyje.

„Šie skaičiai toliau auga, bet ne taip greitai“, – sakė A.Berset ir pažymėjo, kad pacientų, kuriems reikalingas gydymas ligoninėje, skaičius pradeda stabilizuotis.

„Atpalaidavimas matyti, – sakė jis. – Galime sakyti, kad pagaliau pradedame matyti šiokią tokią švieselę tunelio gale.“

Šveicarijos įvestos priemonės sustabdė ekonominę veiklą, todėl kai kas reikalauja didesnio lankstumo.

Ekonomikos reikalų ministras Guy Parmelinas spaudos konferencijoje sakė: „Privalome spręsti didelę krizę, kuri truks ilgai.“

Nyderlanduose gyvenanti 107 metų Cornelia Ras tapo vyriausiu pasaulio žmogumi, kuris pasveiko nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19, ketvirtadienį pranešė šalies žiniasklaida, remdamasi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pateikta informacija.

Kaip pranešė žiniasklaida, moteris užsikrėtė koronavirusu dalyvaudama mišiose ir kovo viduryje pateko į ligoninę. Pirmadienį pasveikusi pacientė buvo iš jos išrašyta.

Pasak PSO atstovo, kol kas organizacija neturi jokių duomenų, kad būtų pasveikęs koks nors vyresnis koronavirusu užsikrėtęs žmogus. 

Anksčiau buvo pranešta apie JAV Oregono valstijoje pasveikusį 104 metų vyrą. Nyderlanduose kol kas pasveikę vyriausi asmenys buvo 103,101 ir 100 metų amžiaus.

Baltarusija paprašė papildomų lėšų iš Europos Sąjungos skubiems medicinos priemonių pirkimams, taip pat pastangoms apriboti koronaviruso pandemijos ekonominius padarinius, pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Anatolijus Glazas.

„Europos Sąjunga dėl koronaviruso pandemijos dabar nusprendė skirti tikslinę finansinę paramą Rytų partnerystės šalims, kurioms, kaip žinoma, priklauso ir Baltarusija. Todėl logiška, kad esant dabartinei padėčiai kreipėmės su prašymu suteikti papildomų lėšų“, – rašoma A.Glazo pareiškime.

Pasak jo, akivaizdu, kad sumažėjęs verslo aktyvumas visame pasaulyje ir ypač Europoje turės įtakos ir Baltarusijos įmonėms.

„Todėl mums labai svarbu išnaudoti visas galimybes, kad maksimaliai apsidraustume. Šis darbas atliekamas vyriausybės ir kitų kompetentingų valstybės institucijų lygiu, tai daroma skirtingomis kryptimis“, – pabrėžė URM atstovas.

„Su ES diskutuojame apie įvairias tokios sąveikos formas ir apimtis. Mūsų partneriai šiuo klausimu demonstruoja didelį atvirumą, o mes tai labai vertiname. Tačiau dar per anksti kalbėti apie detales“, – pridūrė pareigūnas.

Reaguodamas į Minsko prašymą, ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis trečiadienį pareiškė, kad blokas finansiškai padės Baltarusijai įveikti koronaviruso sukeltą krizę.

„Dabar svarstome, kaip galėtume patenkinti šį prašymą, ypatingą dėmesį skirdami ekonominei paramai sveikatos priežiūros sistemai ir pilietinei visuomenei. Bendra šios pagalbos suma dar nėra nustatyta, bet spėjama, kad ji sieks apie 60 mln. eurų“, – pažymėjo J.Borrellis.

Jis priminė, jog ši suma svarstoma atskirai nuo 30 mln. eurų vertės paketo, kurį Europos Komisija patvirtino praėjusią savaitę Rytų partnerystės šalims – Ukrainai, Baltarusijai, Moldovai, Armėnijai, Azerbaidžanui ir Sakartvelui. Šios lėšos taip pat skirtos paremti sveikatos apsaugos sistemas ir įsigyti medicininių priemonių. Dar 10 mln. eurų skirta pažeidžiamoms gyventojų grupėms remti.

„Signalas yra paprastas ir aiškus. ES yra pasirengusi palaikyti mūsų partnerius ir kaimynus šiais labai sunkiais laikais. Ji bus kiek įmanoma atjauti ir lanksti, reaguojant į prašymus suteikti pagalbos, kad ir iš kur jie bus gaunami“, – tvirtino J. Borrellis.

Iki balandžio 9-osios ryto Baltarusijoje iš viso nustatyti 1 486 užsikrėtimo koronavirusu atvejai. Šalyje mirė 16 žmonių, o pasveiko – 139.

Irane jau mirė 4 110 koronavirusu užsikrėtusių žmonių, registruota 117 naujų mirties atvejų, pranešė šalies sveikatos apsaugos ministerija.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Kianoushas Jahanpouras sakė, jog naujausi duomenys rodo naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų mažėjimo tendenciją.

„Šiandien mes aiškiai matome naujų atvejų skaičiaus mažėjimą“, – sakė jis per spaudos konferenciją.

„Mes nustatėme 1 634 naujus atvejus, o jų bendras skaičius pasiekė 66 220“, – nurodė jis.

Ministerijos atstovas gyrė Irano žmones už tai, kad laikosi vyriausybės nurodymų, kuriais siekiama sustabdyti užkrato plitimą.

„Už ligos atvejų sumažėjimą mes turime būti dėkingi... mūsų mylimiems žmonėms, taip pat mūsų sveikatos apsaugos sistemos kolegų įsikišimui“, – nurodė jis. 

„Per pastarąją parą netekome 117 žmonių. Iš viso dėl COVID-19 infekcijos turime 4 110 mirčių“, – kalbėjo atstovas. 

Apie pirmus COVID-19 infekcijos atvejus Iranas pranešė vasario 19 dieną. Remiantis oficialiais duomenimis, šalis yra labiausiai pandemijos paliesta šalis Artimuosiuose Rytuose.  

Tačiau manoma, kad tikrasis užsikrėtusiųjų ir mirčių skaičius Irane gali būti didesnis, nei skelbiama oficialiai. 

Ispanijoje koronaviruso epidemijos aukų skaičius viršijo 15 tūkst., nors per pastarąją parą mirė mažiau žmonių negu ankstesnę dieną, ketvirtadienį pranešė tarnybos.

Nuo trečiadienio šalyje mirė 683 žmonės, kuriems buvo nustatyta koronavirusinė infekcija COVID-19. Ankstesnę dieną aukų buvo 757.

Pagal bendrą aukų skaičių Ispanija yra viena labiausiai koronaviruso pandemijos paveiktų šalių. Iki ketvirtadienio ši liga Ispanijoje pareikalavo mažiausiai 15 238 žmonių gyvybių.

Ketvirtą dieną intensyviosios slaugos palatoje su COVID-19 kovojančio britų ministro pirmininko Boriso Johnsono būklė „gerėja“, o jo vyriausybė tuo tarpu rengiasi pratęsti praėjusį mėnesį visoje šalyje įvestas karantino priemones.

B.Johnsonas yra aukščiausio rango pasaulio lyderis, susirgęs COVID-19. Pirmadienio vakarą jis buvo perkeltas į intensyviosios terapijos skyrių ir tai precedento neturintis atvejis, kai nepaprastosios padėties metu vyriausybės vadovui prireikia intensyviosios slaugos.

„Jo [būklė] stabili, jam gerėja, jis atsisėdo ir bendravo su medikais, – televizijai „BBC News“ sakė kultūros sekretorius Oliveris Dowdenas. – Galvoju, kad jam darosi geriau.“

COVID-19 smogė britų vyriausybei, visoje šalyje užkrėtė daugiau kaip 60 tūkst. žmonių ir nusinešė daugiau kaip 7 tūkst. gyvybių. Trečiadienį paskelbta apie naują rekordinį per parą mirusių žmonių skaičių – 938.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas

Vyriausybės nariai ketvirtadienį per kasdienį pasitarimą dėl atsako į koronaviruso krizę turi aptarti galimybes pratęsti griežtos izoliacijos režimą, įvestą kovo 23 dieną dėl koronaviruso pandemijos. 

Nepaprastųjų situacijų komiteto COBRA posėdžiui pirmininkaus B.Johnsoną pavaduojantis užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas, kuris tai daro nuo pirmadienio.

Tačiau vyriausybės nariai sakė, kad jokio pranešimo apie karantino, kuris iš pradžių įvestas trims savaitėms, statusą nebus, kol pirmadienį nesibaigs šis periodas.

Laikraštis „The Sun“ pranešė, kad vyriausybei patarinėjantys mokslininkai iki penktadienio nesirinks vertinti situacijos.

„Nereikėtų šiandien tikėtis sprendimo dėl suvaržymų“, – sakė O.Dowdenas ir pabrėžė, kad tikrasis peržiūrėjimas vyks kitą savaitę.

„Šiuo metu tai tik pradeda veikti“, – sakė jis, turėdamas galvoje karantiną. O.Dowdenas pabrėžė, kad naujų COVID-19 atvejų šalyje skaičiaus augimas nespartėja.

„Kai turėsime galimybę tai pakeisti, pakeisime, bet kol kas dar ne tas laikas“, – pridūrė jis.

Australijoje būrys policininkų, besinaudojančių specialiomis apsaugos priemonėmis, trečiadienį išsilaipino netoli Sidnėjaus stovinčiame laive, siejamame su šimtais koronaviruso infekcijos atvejų ir 15 mirčių šalyje, kad apklaustų įgulos narius ir surinktų daiktinius įrodymus. 

Maždaug 2 700 keleivių kovo 19 dieną išlipo iš šio laivo, tapusio didžiausiu koronaviruso šaltiniu Australijoje. Su laivu „Ruby Princess“ siejami daugiau kaip 600 koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejų ir 15 mirčių.  

Laivas išmetęs inkarą Port Kembloje, esančioje maždaug už 80 km į pietus nuo Sidnėjaus.

„Scanpix“/AP nuotr./Laivas „Ruby Princess“

Naujojo Pietų Velso policija, kurios pareigūnai trečiadienį vakare įlipo į laivą, nurodė, kad „Ruby Princess“ šiame uoste tikriausiai bus dar dešimt dienų ir bus tikrinama visų 1 040 laivo įgulos narių sveikata. Maždaug 200 įgulos narių pasireiškė COVID-19 simptomai, o 18-ai testais buvo patvirtintas užsikrėtimas. Įgulą sudaro pusšimčio valstybių piliečiai.       

Naujojo Pietų Velso policijos komisaras Mickas Fulleris ketvirtadienį sakė, kad pareigūnai per kratą laive aptiko juodą dėžę, „labai panašią į tarptautinių skrydžių lėktuvų savirašį“, ir kitų daiktinių įrodymų. Anot jo, laivo kapitonas labai talkino pareigūnams.   

„Galiu patvirtinti, kad laive tebėra daugiau nei tūkstantis įgulos narių, – sakė M.Fuelleris ir pridūrė, kad trys ketvirtadaliai jų nori likti laive. – Laive jie jaučiasi saugūs. Manau, tai į gera.“

Ketvirtadienį Australijoje fiksuotas mažiausias per daugiau nei tris savaites COVID-19 atvejų skaičiaus augimas.

Sveikatos apsaugos ministras Gregas Huntas sakė, kad užregistruoti 96 nauji COVID-19 atvejai. Tai pirmas kartas nuo kovo 17 dienos, kai naujų atvejų per parą užregistruojama mažiau nei 100.

Augimo pikas buvo kovo 28 dieną, kai pareigūnai užregistravo 457 naujus atvejus. Bendrai Australijoje yra kiek daugiau nei 6 tūkst. užsikrėtimo ir 51 mirties atvejis.

Siekdami apriboti pandemijos poveikį ekonomikai, įstatymų leidėjai vėlai trečiadienį priėmė darbo užmokesčio subsidijavimo schemą, numatant tam skirti 130 mlrd. Australijos dolerių (74,5 mlrd. eurų).

Latvija pasirašė 500 mln. eurų dydžio Šiaurės investicijų banko (ŠIB) paskolos sutartį, kuria bus finansuojamos išlaidos koronaviruso pandemijos krizės padariniams šalinti, pranešė Latvijos finansų ministerija.

Paskola suteikiama 10 metų laikotarpiui.

ŠIB pranešime pažymima, jog finansavimas skiriamas darbo dėl krizės netekusiems paremti, mokesčių atidėjimų galimybėms, ekonomikos atsigavimo ateityje skatinimui – investicijomis ir kitomis priemonėmis padėti labiausiai nuo krizės nukentėjusiems verslo sektoriams atsigauti.

Šios paskolos lėšos taip pat gali būti naudojamos apsirūpinti apsaugos priemonėmis, antiinfekcinėmis priemonėmis, medicinos įranga, vaistais, su koronaviruso infekcijos plitimu kovojančių gydytojų atlyginimų didinimui.

Finansų ministras Janis Reiras pabrėžė, kad Latvijos vyriausybė jau įgyvendina paketą paramos priemonių tiems, kuriems jos labiausiai reikia.

„Mes jau daug nuveikėme, tačiau kova su virusu ir jo pasekmėmis tęsiasi, todėl ateityje prireiks finansavimo. Mes pasiryžę investuoti lėšas tikslingai ir griežtai kontroliuoti, kad tai išties duotų naudos, šiuo kriziniu laikotarpiu paramos sulauktų tiek darbdaviai, tiek ir darbuotojai“, – sakė ministras.

Latvijos vyriausybės numatyto antikrizinių priemonių paketo vertė artėja prie 4 mlrd. eurų. Jos bus finansuojamos tiek valstybės iždo ir skolintomis lėšomis.

Dviejų mėnesių kūdikis, laikomas jauniausiu COVID-19 pacientu Italijoje, pasveiko ir buvo išrašytas iš ligoninės, ketvirtadienį pranešė žiniasklaida.

Kūdikis nebekarščiuoja ir buvo išleistas namo drauge su motina, kuri sirgo plaučių uždegimu, bet taip pat pasveiko, sakoma pranešimuose.

Motina ir vaikas į pietinio Bario miesto ligoninę buvo paguldyti kovo 18 dieną.

Italijoje oficialiai užregistruoti 17 669 mirties nuo COVID-19 atvejai – tai didžiausias aukų skaičius pasaulyje.

Vyriausybė šiuo metu svarsto, kaip ir kada pradėti švelninti socialinio atstumo priemones, padėjusias pamažu sumažinti per parą užregistruojamų mirties atvejų skaičių nuo praėjusį mėnesį užfiksuoto rekordinio 969 atvejų skaičiaus.

Per praėjusią parą Estijoje nebuvo nė vieno naujo mirties nuo COVID-19 atvejo, bet atlikus 1 609 testus koronavirusinė infekcija nustatyta dar 23 žmonėms.

Per pastarąsias 24 valandas Estijoje atlikti 1 609 testai dėl koronaviruso, 1 proc. iš jų (23) rezultatai buvo teigiami, informavo Sveikatos apsaugos departamentas.   

Balandžio 9-osios rytą Estijos ligoninėse buvo gydomi iš viso 134 COVID-19 pacientai. Devyniems intensyviosios slaugos palatose gulintiems pacientams reikalinga dirbtinė plaučių ventiliacija.

Bendrai iš ligoninių jau išrašyti 83 pacientai.

Nuo COVID-19 šalyje mirė 24 žmonės, bet per praėjusią parą naujų mirties atvejų nebuvo.

Rusijoje per praėjusią parą nuo koronaviruso infekcijos COVID-19 mirė 13 žmonių, o bendras protrūkio aukų skaičius šalyje išaugo iki 76, ketvirtadienį informavo operatyvinis štabas, koordinuojantis šalies atsaką į pandemiją.

„Per parą mirė 13 koronavirusu užsikrėtusių asmenų... Per visą laikotarpį [nuo protrūkio pradžios] Rusijoje mirė 76 žmonės“, – rašoma štabo išplatintame pranešime.   

Skelbiama, kad per praėjusią parą šalyje buvo nustatyta beveik pusantro tūkstančio naujų COVID-19 atvejų, o bendras užsikrėtusiųjų skaičius perkopė 10 tūkstančių.    

„Iki šios dienos Rusijoje užregistruota 10 131 koronavirusinės infekcijos atvejis 81-ame šalies regione“, – nurodė operatyvinis štabas.

Per parą naujų patvirtintų užsikrėtimo atvejų padaugėjo 16,8 procento. 

Nuo COVID-19 šalyje pasveiko 698 žmonės. Per praėjusią parą iš ligoninių buvo paleisti 118 pasveikusių asmenų.   

Vokietijoje per pastarąją parą užregistruoti 4 974 nauji užsikrėtimo koronavirusu atvejai, ketvirtadienį pranešė epidemiologinę padėtį šalyje stebintis Roberto Kocho institutas.

Vokietijoje koronaviruso infekcija COVID-19 diagnozuota iš viso 108 202 žmonėms, mirties atvejų yra 2 107.

Antradienį instituto vadovas Lotharas Wieleris pareiškė, kad mokslininkai šalyje fiksuoja tam tikrą sergamumo kreivės plokštėjimą, tačiau kalbėti apie tendenciją dar anksti.     

Antradienį paskelbta apie 3 834 per parą užregistruotus užsikrėtimo atvejus, bet jau trečiadienį naujai užsikrėtusių žmonių skaičius buvo 4 003.

Aukščiausi Jungtinės Karalystės pareigūnai ketvirtadienį susirinks į vyriausybės nepaprastųjų situacijų komiteto COBRA posėdį aptarti galimybės pratęsti griežtos izoliacijos režimą, įvestą dėl koronaviruso pandemijos, pranešė televizija „Sky News“.    

Posėdžiui pirmininkaus užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas, pavaduojantis dėl koronaviruso infekcijos COVID-19 hospitalizuotą premjerą Borisą Johnsoną. 

Posėdyje taip pat dalyvaus ministrų kabineto nariai, Velso, Škotijos ir Šiaurės Airijos lyderiai, Anglijos vyriausiasis medicinos pareigūnas epidemiologas Chrisas Whitty ir vyriausybės vyriausiasis konsultantas mokslo klausimais Patrickas Vallance'as.

Į posėdį pakviesti policijos aukšto rango pareigūnai, pateiksiantys ataskaitą, ar efektyviai įgyvendinamos karantino priemonės. Jie taip pat pateiks rekomendacijas dėl tolesnio apribojimų taikymo.         

„Sky News“ žiniomis, po COBRA posėdžio nenumatyta paskelbti jokio oficialaus pareiškimo apie jo rezultatus. Manoma, kad po posėdžio pasisakys D.Raabas, kuris turėtų įspėti visuomenę būti pasiruošusiai izoliacijos režimo pratęsimui.     

„Sky News“ primena, kad trijų savaičių karantinas buvo paskelbtas kovo 23 dieną. Šis terminas baigiasi balandžio 13 dieną. Tada vyriausybė pagal įstatymą turės iki ketvirtadienio turės priimti sprendimą dėl tolesnių priemonių.   

Kaip pažymi „Sky News“, medikai ir vyriausybės ekspertai neturi aiškios nuomonės, kada šalyje laukti koronaviruso epidemijos piko.  

„Manau, esame dar labai toli nuo karantino atšaukimo. Reguliariai kalbuosi su ekspertais. Mes galvojame, kad piką – blogiausią epidemijos etapą – pasieksime tikriausiai po pusantros savaitės“, – sakė Londono meras Sadiqas Khanas.

Jungtinėje Karalystėje iki šiol nustatyti 61 474 COVID-19 atvejai, 7 097 žmonės mirė.  

Arklių traukiamos karietos, kurios buvo neatsiejama Vienos gatvių dalis ir populiari pramoga turistams, dėl koronaviruso pandemijos neteko įprasto darbo, tad dabar padeda pristatyti maistą pagyvenusiems gyventojams.

Austrijos sostinės fiakrai viename iš miesto centro rajonų dirba pagal maisto išvežiojimo schemą, kurią vykdo viešbutis „InterContinental Hotel“, taip pat labai paveiktas karantino priemonių.

Viešbučio virtuvės dabar gamina ne svečiams – jos parengia po 200–300 rinkinių per dieną tame rajone gyvenantiems vyresnio amžiaus žmonėms.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Maistą vežiojančios karietos Vienoje

Maistą pristato savanoriai, pasitelkiantys įvairiausias transporto priemones.

Tarp šių savanorių yra ne visą darbo dieną fiakro vežiku dirbdavęs Christianas Gerzabekas.

Nors verslas sustojo, „arklius vis tiek reikia mankštinti, po žiemos jie nori į lauką“, sakė jis.

„Pagalvojau, kad reiktų tai suderinti su geru darbu“, – naujienų agentūrai AFP sakė Ch.Gerzabekas.

Viena pagalbą gaunančių miestiečių, Anneliese Nebenfuehr, sakė, kad šis projektas nuostabus.

„Telefonu paprašiau džentelmeno išbučiuoti visą komandą“, – sakė ji.

„InterContinental“ generalinė direktorė Brigitte Trattner sakė, kad karietų vežikai pirmieji atsiliepė į prašymą padėti išvežioti maistą, kurį taip pat pristato automobilininkai ir dviratininkai.

Pavadinusi „InterContinental Vienna“ neatsiejama Vienos 3-iojo rajono dalimi, B.Trattner sakė, kad kilus koronaviruso protrūkiui „natūraliai pagalvojome, ar galime kaip nors padėti“.

Viešbutis planuoja projektą vykdyti iki pirmadienio, o tada maistas bus tiekiamas netoliese esančios ligoninės „Rudolfstiftung“ darbuotojams, sakė generalinė direktorė.

Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei ketvirtadienį pasiūlė, kad per artėjantį musulmonių šventąjį pasninko mėnesį ramadaną masiniai susirinkimai būtų draudžiami, tęsiantis koronaviruso pandemijai.

Irane iki šiol patvirtinti 66 tūkst. koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejų, daugiau kaip 4 100 žmonių mirė. Šiitiška respublika yra viena labiausiai pandemijos paveiktų pasaulio valstybių.  

A.Khamenei paragino iraniečius vengti masinių susibūrimų, tokių kaip kasdienės bendros maldos per Ramadaną, prasidėsiantį vėliau šį mėnesį. 

„Nesant viešų susibūrimų per Ramadano mėnesį, įskaitant pamaldas, kalbas ir panašiai, kurių šiais metais stokojame, savo vienišume neturėtume atsisakyti garbinimo, invokacijos ir nuolankumo“, – kalbėjo A.Khamenei, kurio kreipimąsi transliavo televizija. 

„Turime kurti nuolankumą ir kalbėti maldą savo šeimose ir savo kambariuose“, – sakė ajatola.  

Iranas, apie pirmuosius COVID-19 atvejus pranešęs vasario mėnesį, yra labiausiai koronaviruso protrūkio paveikta šalis Artimuosiuose Rytuose, rodo oficialūs duomenys. Visgi užsienyje manoma, kad Irane yra gerokai daugiau užsikrėtusiųjų koronavirusu ir nuo šio užkrato mirusių žmonių nei skelbiama oficialiai.      

Šiais metais Ramadanas prasidės balandžio pabaigoje ir tęsis didžiąją dalį gegužės. Vyriausybės pareigūnai kol kas nėra paskelbę jokių žinių, kokios tvarkos bus laikomasi per šventąjį mėnesį, per kurį musulmonai privalo pasninkauti nuo aušros iki saulėlydžio.

Baltarusija ketvirtadienį pranešė, kad bendras koronavirusinės infekcijos COVID-19 aukų skaičius šalyje išaugo iki 16 žmonių.

Vyriausybės tinklalapyje, skirtame informuoti visuomenę apie koronaviruso protrūkį, nurodoma, kad asmenų, kuriems patvirtinta COVID-19, bendras skaičius išaugo iki 1 486.

Per parą patvirtintų užsikrėtimo atvejų padaugėjo 420-a, taip pat mirė trys pacientai.

Iki ketvirtadienio buvo hospitalizuotas 1 331 koronavirusu užsikrėtęs žmogus, iš jų 139 pasveiko.

Sveikatos apsaugos ministras Vladimiras Karanikas prognozavo, kad epidemija savo piką šalyje pasieks apytikriai balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje.

„Balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje prognozuojame COVID-19 epidemijos piką“, – parlamento nariams sakė V.Karanikas, kurio žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra BelTA.

Latvijoje per pastarąją parą testais patvirtinus 12 naujų koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų bendras jų skaičius padidėjo iki 589, ketvirtadienį paskelbė Ligų prevencijos ir kontrolės centras.

Pastarąją parą testai buvo atlikti iš viso 422 žmonėms – daug mažiau nei ankstesnę, kai buvo atliktas 1 461 testas. Bendras šalyje atliktų testų skaičius išaugo iki 25 458.

Iš 38 ligoninėse šiuo metu gydomų COVID-19 pacientų 35-iems pasireiškia vidutinio sunkumo simptomai. Trijų pacientų būklė sunki; tai reiškia, kad šiems pacientams išsivystė plaučių uždegimas, jiems reikalinga dirbtinė plaučių ventiliacija.

Vyriausybė antradienį priėmė sprendimą, kad ekstremali padėtis dėl COVID-19 epidemijos Latvijoje pratęsiama iki gegužės 12 dienos.

Airijos policija nuo trečiadienio šalies keliuose įrengė eismo patikros postų, gavusi naujų įgaliojimų įgyvendinti gyventojų judėjimo varžymo priemones, turinčias padėti pažaboti koronaviruso protrūkio plitimą.

Prieš dvi savaites skubos tvarka parlamento priimtas įstatymas suteikė vyriausybei mandatą COVID-19 krizės metu riboti šalyje nebūtinas keliones.

Draudimą pažeidusiems asmenims gresia iki 2,5 tūkst. eurų bauda ir/arba šeši mėnesiai arešto.

„Šios taisyklės įsigaliojo, – per spaudos konferenciją sakė Gardos (Airijos policijos) komisaras Drew Harrisas. – Žmonės turėtų keliauti tik tuo atveju, jeigu yra svari priežastis judėti šalyje. Stengsimės užtikrinti, kad vyktų tik būtinas judėjimas.“

AFP/„Scanpix“ nuotr./Policija vykdo patikras Airijos keliuose

Daugiau kaip 2,5 tūkst. pareigūnų dalyvaus operacijoje, prasidėjusioje trečiadienio vidurdienį ir truksiančioje iki pirmadienio vidurnakčio, bet šis laikotarpis dar gali būti pratęstas.

„Kiekvieną dieną veiks tūkstančiai patikros postų“, – sakoma policijos pranešime.

Keliai buvo užtverti artėjant Velykoms, per kurias Airijos gyventojai tradiciškai daug keliauja.

D.Harrisas sakė, kad iki šiol dauguma gyventojų laikėsi draudimo keliauti, leidžiančio nutolti iki 2 km nuo namų, siekiant prasimankštinti.

Vis dėlto „nedidelė mažuma ir galbūt didėjantis skaičius“ gyventojų pažeidinėja vyriausybės nurodymą, pridūrė jis.

Kaip rodo oficialūs duomenys, Airijoje iki ketvirtadienio patvirtinta daugiau kaip 6 tūkst. koronavirusinės infekcijos atvejų; mažiausiai 235 pacientai mirė.

Brazilijos sveikatos apsaugos ministras trečiadienį sakė, kad valdžia turėtų kalbėtis su narkotikų gaujomis ir ginkluotomis grupuotėmis šalies lūšnynuose, kaip būtų galima suvaldyti naujojo koronaviruso plitimą.

Brazilija yra labiausiai COVID-19 pandemijos veikiama Lotynų Amerikos valstybė. Jos lūšnynuose žmonės gyvena labai tankiai ir dažnai negali naudotis elementariomis sanitarijos priemonėmis ir sveikatos apsaugos infrastruktūra, todėl šiuose rajonuose gali kilti didelių protrūkių.

Sveikatos apsaugos ministras Luizas Henrique Mandetta sakė, kad vyriausybė privalo realistiškai įvertinti, kam priklauso valdžia daugelyje tokių rajonų.

„Turime suprasti, kad tai rajonai, kur valstybės dažnai nėra ir kur vadovauja narkotikų kontrabandininkai bei ginkluotos grupuotės, – spaudos konferencijoje pareiškė ministras. – Kaip mums juos pasiekti? Kalbantis, taip, su narkotikų kontrabandininkais, su grupuotėmis, nes ir jie yra žmonės, ir jie turi padėti.“

Ministras sakė, kad valdžia ką tik pradėjo bandomąjį COVID-19 rizikos valdymo projektą viename lūšnyne, bet nenurodė, kuriame.

Brazilijos lūšnynuose gyvena apie 11,5 mln. žmonių, tai yra, maždaug 6 proc. visų gyventojų.

Favelomis vadinamuose lūšnynuose dažnai vyksta gatvių mūšiai tarp ginkluotų gaujų ir policijos.

L.H.Mandetta propaguoja griežtas socialinio atstumo priemones pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas.

Jis konfliktavo su savo bosu, kraštutinių dešiniųjų prezidentu Jairu Bolsonaro, įrodinėjančiu, kad kompanijų uždarymas ir nurodymas žmonėms sėdėti namie daro nereikalingą žalą ekonomikai.

Brazilijoje yra patvirtinta daugiau kaip 16 tūkst. COVID-19 atvejų, įskaitant 822 mirties atvejus.

Rusijos gynybos ministerija pastatys 16 greitai surenkamų infekcinio profilio ligoninių, ir tai bus svarus indėlis į kovą su koronaviruso epidemija, pranešė ministras pirmininkas Michailas Mišustinas.  

„Šiandien prie mūsų prisijungė ir Gynybos ministerija, kuriai buvo skirta atitinkama lėšų suma – maždaug 8,8 mlrd. rublių – 16-os naujų greitai surenkamų infekcinių ligoninių statybai. Manau, tai bus svarbus spurtas“, – sakė premjeras trečiadienį per susitikimą su Rusijos liberalų demokratų partijos frakcijos Valstybės Dūmoje nariais.

Šio susitikimo stenograma paskelbta ministrų kabineto interneto svetainėje. 

Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pavedė kariškiams skubos tvarka pastatyti 16 daugiafunkcinių medicinos centrų kovai su koronaviruso epidemija.     

Kovo 27 dieną gynybos ministro pavaduotojas Timūras Ivanovas informavo, kad pirmųjų aštuonių daugiafunkcinių medicinos centrų statyba bus baigta iki balandžio 30 dienos. Likusius aštuonis planuojama pastatyti iki gegužės 15-osios.  

Vyriausybė šiam tikslui iš rezervo fondo skyrė 8,8 mlrd. rublių (107,2 mln. eurų).  

JAV žvalgybos tarnybos informaciją apie Kinijoje atsiradusį naują koronavirusą ėmė rinkti dar lapkričio mėnesį, remdamasi vienu buvusiu kariuomenės pareigūnu pranešė televizija CNN.

Lapkritį ir vėlesnėmis savaitėmis surinkta žvalgybinė informacija iš anksto rodė pandemijos tikimybę, sakė šaltinis.

Pažymima, kad nėra aiški konkreti data, kada JAV vadovybei buvo pranešta apie Kinijoje siaučiantį virusą ir jo keliamą pavojų.

Tačiau, šaltinio teigimu, žvalgybiniai duomenys, įskaitant užsikrėtimo mastą Kinijoje ir viruso plitimo potencialą, prezidentui buvo pateikti sausio 3 dieną.

Tuo tarpu prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose sakė, kad apie COVID-19 problemos rimtumą sužinojo prieš pat JAV sprendimą suvaržyti keliones į Kiniją. Tas suvaržymas įsigaliojo vasario 2 dieną.

Nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuras, kuris kasdien teikia informaciją prezidentui, ir Nacionalinio saugumo taryba atsisakė pakomentuoti pradinių perspėjimų apie ligos protrūkį Kinijoje terminus.

CŽV pareigūnai CNN sakė, kad nežino apie konkrečią lapkričio ataskaitą, kurioje perspėjama dėl Kinijoje bręstančios krizės, ir atsisakė nurodyti, kada jų pačių vertinimai buvo įtraukti į vadinamąjį žvalgybos ciklą – procesą, kuriuo koordinuojamas informacijos srautas tarp atitinkamų žinybų.

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Uhanas

Anksčiau trečiadienį televizija „ABC News“ pranešė, kad Nacionalinis medicininės žvalgybos centras, kuris yra Gynybos departamento žvalgybos valdybos padalinys, lapkričio mėnesį surinko informacijos, rodančios, kad Kinijos Uhano mieste plinta naujas virusas.

Gynybos departamento atstovai tokios ataskaitos egzistavimą neigia.

Pekinas Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) apie nežinomos kilmės pneumonijos protrūkį oficialiai informavo gruodžio 31 dieną. Sausio 9-ąją paaiškėjo, kad protrūkį sukėlė naujas koronavirusas.

Kaip nurodo portalas „Worldometers“, nuo pandemijos pradžios pasaulyje užregistruoti 1 519 213 užsikrėtimo koronavirusu atvejų ir 88 531 mirties nuo COVID-19 atvejis.

Daugiausiai užsikrėtimo atvejų užregistruota JAV – daugiau kaip 435 tūkstančiai. Mirties atvejų JAV yra 14 797.

Daugiausiai mirties atvejų yra Italijoje, kur nuo COVID-19 mirė 17 669 žmonės. Užsikrėtimo atvejų šioje šalyje yra 139 442.

Europos Sąjunga imasi įgyvendinti daugiau kaip 20 mlrd. eurų vertės pagalbos šalims partnerėms paketą „Team Europe“, skirtą kovai su naujojo koronaviruso pandemija ir jos padariniais, trečiadienį nurodė Bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.

„ES padės pažeidžiamiausioms šalims Afrikoje, ES kaimynystėje – Vakarų Balkanams, Rytų partnerystės šalims, Vidurio Rytams ir Šiaurės Afrikai, daliai Azijos ir Ramiojo vandenyno, Lotynų Amerikos ir Karibų [regionų]“, – J.Borrellis sakė per spaudos konferenciją Briuselyje po ES šalių plėtros ministrų pasitarimo, surengto vaizdo konferencijos formatu.

J.Borrellio vadovaujamos Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) pranešime spaudai sakoma, kad prie šio bendro projekto prisidės Bendrijos šalys, taip pat Europos investicijų bankas (EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas. Bendras „Team Europe“ paketas bus didesnis kaip 20 mlrd. eurų.

Bendrijos diplomatijos vadovas pažymėjo, kad Europos Komisija ir EIB jau anksčiau pažadėjo skirti daugiau kaip 15,6 mlrd. eurų iš esamų išteklių, numatytų ES veiksmams užsienyje.

EIVT  nurodė, kad ES, kaip pasaulio lygio veikėja ir svarbi tarptautinės humanitarinės pagalbos sistemos donorė, skatins koordinuotą daugiašalį atsaką į koronaviruso pandemiją, bendradarbiaudama su Jungtinėmis Tautomis, tarptautinėmis finansų institucijomis, Didžiuoju septynetu (G-7) ir Didžiuoju dvidešimtuku (G-20).

Briuselis pažymėjo, kad pagalba visų pirma turėtų būti skiriama didžiausią riziką patiriantiems žmonėms, įskaitant migrantus, pabėgėlius, šalių viduje perkeltus asmenis ir juos priimančių bendruomenių atstovams.

Pagalbos paketo lėšos bus visų pirma skiriamos skubiai reaguoti į sveikatos apsaugos krizę ir su ja susijusiais humanitariniais poreikiais, sveikatos apsaugos, aprūpinimo vandeniu ir sanitarijos sistemoms stiprinti, taip pat didinti šalių partnerių pajėgumus ir parengtį kovai su pandemijai, jos socialiniams ir ekonominiams padariniams mažinti.

Be kita ko, bus prisidedama prie paramos verslui programų, ypač teikiant pagalbą vidutinėms ir smulkiosioms įmonėms. Taip pat planuojama skatinti vyriausybių vykdomas reformas skurdui mažinti, pažymėjo EIVT.

Antradienį Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen nurodė, kad kovos su koronaviruso pandemija priemonėms visame pasaulyje Bendrija skirs daugiau kaip 15 mlrd. eurų.

„Virusas nepripažįsta jokių sienų, – sakė ji. – Šis pasaulinis iššūkis reikalauja tvirto tarptautinio bendradarbiavimo.“

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo trečiadienį apkaltino Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO) klaidomis kilus COVID-19 krizei.

„PSO nesugebėjo padaryti, ko iš jos visi tikėjosi“, – sakė M.Pompeo per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose. Jis nurodė sutinkantis su prezidento Donaldo Trumpo anksčiau išsakyta nuomone, kad reiktų pagalvoti, kokiu mastu Vašingtonas turėtų toliau finansuoti šią organizaciją.

Tuo pačiu valstybės sekretorius pabrėžė, kad dabar ne laikas galvoti apie PSO vadovo keitimą.

D.Trumpas toje pačioje spaudos konferencijoje pranešė, kad pernai JAV skyrė PSO 452 mln. dolerių (415,8 mln. eurų), o Kinija – tik 42 mln. dolerių (38,6 mln. eurų). Antradienį jis apkaltino PSO esant „labai kinocentriška“.

JAV prezidentas pakartojo, kad galvos dėl tolesnio PSO finansavimo. „Mes svarstysime šį klausimą ir nuspręsime, ką reikia daryti... PSO padaryta daug klaidų“, – pareiškė jis.

Antradienį D.Trumpas sakė svarstysiantis, ar reiktų sumažinti PSO finansavimą, ir, be kitų dalykų, užsiminė, kad ši organizacija pavėluotai perspėjo pasaulinę bendriją dėl to, kokia pavojinga yra koronavirusinė infekcija COVID-19.

D.Trumpas atmetė PSO vadovo Tedroso Adhanomo Ghebreyesuso trečiadienį pareikštą kritiką jo atžvilgiu ir raginimą liautis politizavus koronaviruso pandemiją. 

„Krizę politizuoja jis pats“, – sakė JAV lyderis ir pridūrė, kad krizei prasidėjus PSO dėl kažkokių priežasčių priėmė daug Kinijai naudingų sprendimų, bandydama įtikinti pasaulinę bendriją, kad nereikia imtis ryžtingų priemonių Kinijoje atsiradusio koronaviruso plitimui stabdyti.

„Viskas buvo labai prokiniška“, – pažymėjo D.Trumpas.

Serbijos prezidento Aleksandro Vučičiaus vyriausiam sūnui Danilo Vučičiui diagnozuota koronaviruso infekcija COVID-19. 

„Mano vyriausias sūnus užsikrėtęs koronavirusu. Klinikinis vaizdas toks – jis paguldytas į infekcinių ligų kliniką. Sūnau, tu susidorosi su tuo“, – parašė prezidentas socialiniame tinkle „Instagram“, kur įkėlė 22 metų Danilo nuotrauką. 

Serbijoje iki šiol nustatyti 2 666 koronaviruso infekcijos atvejai, 65 žmonės mirė.  

Australijoje užregistruotas mažiausias per daugiau nei tris savaites COVID-19 atvejų skaičiaus augimas.

Sveikatos apsaugos ministras Gregas Huntas ketvirtadienį sakė, kad užregistruoti 96 nauji COVID-19 atvejai. Tai pirmas kartas nuo kovo 17 dienos, kai naujų atvejų per parą užregistruojama mažiau nei 100.

Augimo pikas buvo kovo 28 dieną, kai pareigūnai užregistravo 457 naujus atvejus. Bendrai Australijoje yra kiek daugiau nei 6 tūkst. užsikrėtimo ir 51 mirties atvejis.

Siekdami apriboti pandemijos poveikį ekonomikai, įstatymų leidėjai vėlai trečiadienį priėmė darbo užmokesčio subsidijavimo schemą, numatant tam skirti 130 mlrd. Australijos dolerių (74,5 mlrd. eurų).

Į Sakartvelo vyriausybės iniciatyva sukurtą kovos su COVID-19 fondą nežinomas donoras ketvirtadienio naktį pervedė 100 mln. larių (28,5 mln. eurų, 31 mln. dolerių).

Kaip pranešė šalies televizija 1TV, trečiadienį fonde „StopCov“ buvo 23 mln. larių (6,4 mln. eurų, 7 mln. dolerių), o dabar – 124 543 899 lariai (35,9 mln. eurų, 39 mln. dolerių).

Pagal vieną iš televizijos pateiktų versijų, kuri išplito socialiniuose tinkluose, 100 mln. larių skyrė šalies valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ pirmininkas, milijardierius ekspremjeras Bidzina Ivanišvilis, tačiau oficialios tai patvirtinančios informacijos kol kas nėra.

Anksčiau vyriausybės nariai, parlamentarai, taip pat prezidentė Salomė Zurabišvili skelbė, kad kas mėnesį į kovos su COVID-19 fondą perves trečdalį savo atlyginimo.

Svarbiausias fondo „StopCov“ tikslas yra pagalbos teikimas pažeidžiamoms visuomenės grupėms per koronavirusinės infekcijos protrūkį. Fondui gali aukoti ir organizacijos, ir paprasti žmonės.

Žmonių, užsikrėtusių naujuoju koronavirusu, skaičius pasaulyje peržengė 1,5 mln., ketvirtadienį paskelbė oficialių šaltinių pateikiamus duomenis apibendrinantis portalas „Worldometers“.

Portalo surinkta statistika 6 val. 30 min. Lietuvos laiku rodė, kad žmonių, kuriems nustatyta koronavirusinė infekcija COVID-19, padaugėjo iki 1 518 719.

Kadangi į šią statistiką patenka tik testais patvirtinti užsikrėtimo atvejai, tikrasis užsikrėtusiųjų skaičius gali būti reikšmingai mažesnis.

Su COVID-19 pandemija siejama mažiausiai 88 502 žmonių mirtis, o daugiau kaip 330 tūkst. pacientų pasveiko.