Koronavirusas pasaulyje: Rusijoje – jau daugiau nei 300 tūkst. patvirtintų infekcijų, PSO narės sutarė dėl nepriklausomo tyrimo

Per pastarąją parą pasaulyje užfiksuota daugiau kaip 112 tūkst. naujų užsikrėtimo koronavirusu SARS-CoV-2 atvejų, jų skaičius viršijo 4,731 mln., pranešė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).

Jos duomenimis, su COVID-19 liga siejamų mirčių per parą padaugėjo per 4,3 tūkst. iki daugiau kaip 316,1 tūkstančio.

PSO statistika dėl COVID-19 vertinama tik pagal oficialiai valstybių patvirtintus užsikrėtimo ir mirtingumo atvejus.

Daugiausiai užsikrėtusiųjų ir su šia liga siejamų aukų skaičius – abiejuose Amerikos žemynuose. Per pastarąją parą nustatytų COVID-19 atvejų padaugėjo daugiau nei 65,1 tūkst. iki 2,083 mln., mirčių nuo šios ligos – beveik 3,1 tūkst. iki beveik 124,7 tūkstančio.

Europoje nustatytų užkrato atvejų skaičius augo 19,1 tūkst. iki 1,910 mln., mirčių – 825 iki beveik 124,7 tūkstančio.

Turistų pamėgtame Egipte antradienį užfiksuotas rekordinis per parą koronavirusinės infekcijos atvejų skaičius – 720, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija.

Palyginti su ankstesne para, susirgusiųjų COVID-19 liga skaičius šioje Afrikos valstybėje padaugėjo trečdaliu.

„Bendras užsikrėtusiųjų skaičius pasiekė 13 484, mirčių dėl COVID-19 per pastarąją parą padaugėjo 14 iki 659“, – teigiama ministerijos pranešime.

Praėjusį sekmadienį Egipto premjeras Mustafa Madbuli paskelbė sugriežtintas karantino priemones. Vyriausybės vadovas pranešė, kad gegužės 24-29 dienomis stabdomas viešasis transportas, prekybos ir pramogų centrų veikla, uždaromos promenados, paplūdimiai, parkai ir restoranai.

Be to, Egipto vyriausybė nurodė nuo gegužės 30 dienos viešose vietose privalomai devėti apsaugines veido kaukes. Premjero manymu, karantino sąlygos gali būti sušvelnintos ne anksčiau birželio vidurio.

Naujojo koronaviruso plitimas Meksikoje gerokai sumažino žmonių pagrobimo, siekiant išpirkos, skaičių, skelbia leidinys „Milenio“, remdamasis nevyriausybine organizacija „Alto al Secuestro“ („Ne pagrobimams“).

Jos duomenimis, balandžio mėnesį Meksikoje buvo įvykdyti 99 tokio pobūdžio sunkūs nusikaltimai – 21 mažiau nei kovą, kai šalyje dar nebuvo įvesta ypatingoji padėtis dėl COVID-19 pandemijos.

„Mes manome, kad žmonių grobimo atveju sumažėjo dėl jų saviizoliavimosi namuose. Tai nereiškia, kad valdžios institucijos dėl gali atsilaiduoti – priešingai jos turėtų suplanuoti priemones šiems sunkiems nusikaltimams užkirsti kelią ateityje, po ypatingosios padėties dėl COVID-19 atšaukimo“, – teigiama „Alto al Secuestro“.

Šios organizacijos duomenimis, nuo 2018-ųjų gruodžio mėnesio, Meksikoje pagrobta mažiausiai 2,5 tūkst. žmonių, iš jų beveik 60 proc. – sostinėje, didžioji likusi dalis Verakruso, Moreloso, Meksiko ir Pueblos valstijose.

Pastaraisiais metais Meksikoje stebimas labai aukštas smurto lygis – vien tik pernai nužudytas rekordinis per metus žmonių skaičius – 35,5 tūkstančiai.

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau antradienį pareiškė, kad Kanados ir JAV siena liks užverta visoms nebūtinoms kelionėms dar vieną mėnesį, iki birželio 21 dienos, siekiant kovoti su koronavirusinės infekcijos COVID-19 plitimu.

Ilgiausias pasaulio pasienio ruožas, besitęsiantis 8 900 km, buvo uždarytas dar kovo 21 dieną. Per eilinę spaudos konferenciją J. Trudeau teigė, kad šis antrasis tarpvalstybinės sienos uždarymo pratęsimas yra „svarbus... siekiant apsaugoti abiejų valstybių gyventojus“.

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau  antradienį pareiškė, kad Kanados ir JAV siena liks užverta visoms nebūtinoms kelionėms dar vieną mėnesį, iki birželio 21 dienos, siekiant kovoti su koronavirusinės infekcijos COVID-19 plitimu.

Ilgiausias pasaulio pasienio ruožas, besitęsiantis 8 900 km, buvo uždarytas dar kovo 21 dieną. Per eilinę spaudos konferenciją J. Trudeau teigė, kad šis antrasis tarpvalstybinės sienos uždarymo pratęsimas yra „svarbus... siekiant apsaugoti abiejų valstybių gyventojus“.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) narės antradienį sutarė dėl nepriklausomo tyrimo dėl šios Jungtinių Tautų agentūros atsako į koronavirusinę infekciją COVID-19, vis stiprėjant JAV kritikai jos atžvilgiu.

Pasaulio sveikatos asamblėjoje, kuri šiemet vyksta vaizdo konferencijos formatu, dalyvaujančios šalys bendru sutarimu priėmė rezoliuciją, kuria raginama atlikti tarptautinio atsako į krizę „nešališką, nepriklausomą ir išsamų vertinimą“.

Europos Sąjungos pateiktoje rezoliucijoje sakoma, kad į tyrimą turi būti įtrauktas „PSO veiksmų ir jų savalaikiškumo reaguojant į COVID-19 pandemiją“, per kurią jau užsikrėtė daugiau nei 4,8 mln. ir mirė daugiau nei 318 tūkst. žmonių, vertinimas.

Jungtinės Valstijos neatsiribojo nuo šios iniciatyvos, kaip buvo būgštaujama, nes pirmadienį, pirmąją asamblėjos dieną, Vašingtonas užsipuolė PSO ir išliejo pyktį ant Kinijos dėl šios pandemijos protrūkio.

„Kinijos marionetė“ 

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pagrasino išvesti Jungtines Valstijas iš PSO, apkaltinęs šią JT sveikatos agentūrą netinkamai valdžius pasaulio atsaką į šią pandemiją ir esant „Kinijos marionete“.

Jo pareiškimas, kurį Pekinas griežtai atmetė, nuskambėjo JAV sveikatos apsaugos sekretoriui Alexui Azarui pirmadienį pareiškus, kad PSO „nesugebėjo“ gauti ir suteikti informacijos apie COVID-19 infekciją.

„Turime būti atviri dėl vienos iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių šis protrūkis tapo nekontroliuojamas: ši organizacija nesugebėjo gauti informacijos, kurios reikėjo pasauliui, ir ši nesėkmė kainavo daug gyvybių“, – per Pasaulio sveikatos asamblėją sakė A.Azaras.

Jis pareikalavo atlikti nepriklausomą tyrimą dėl JT sveikatos agentūros atsako į pandemiją „kiekvieno aspekto“.

Tuo metu PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas pirmadienį pasveikino siūlymą atlikti tyrimą, tačiau patikino, kad poreikio dramatiškam organizacijos pertvarkymui nėra.

Pasaulio bendruomenei reikia „stiprinti, įgyvendinti ir finansuoti turimas sistemas ir organizacijas, įskaitant PSO“, pareiškė jis.

D.Trumpas yra įsivėlęs į kivirčą su Pekinu, kaltindamas jį dangsčius praėjusių metų pabaigoje Kinijoje kilusį koronaviruso protrūkį, nusinešusį daugybę žmonių gyvybių ir smogusį ekonomikai visoje planetoje.

„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas

Jungtinėse Valstijose, kur mirties ir užsikrėtimo COVID-19 infekcija atvejų yra daugiau nei bet kurioje kitose pasaulio valstybėje, spaudimą jaučiantis prezidentas apkaltino PSO nepakankamai padarius, kad sustabdytų infekcijos plitimą dar protrūkio pradžioje.

D.Trumpas jau įšaldė JAV finansavimą JT sveikatos agentūrai, o pirmadienį po Baltųjų rūmų pareiškimų tviteryje paskelbė savo laiško PSO vadovui kopiją. Jame JAV prezidentas grasino visam laikui įšaldyti finansavimą ir pasitraukti iš šios organizacijos.

Šis įvykių posūkis išprovokavo griežtą Pekino reakciją. Antradienį jis pareiškė, kad Vašingtonas „išsisukinėja nuo atsakomybės“.

Rusija antradienį taip pat pasmerkė D.Trumpo grasinimą išvesti JAV iš PSO.

„Taip, galimybių ją [organizaciją] gerinti yra, bet mes pasisakome prieš tai, kad dėl vienos valstybės politinių ar geopolitinių prioritetų būtų išardyta viskas, kas joje [organizacijoje] yra“, – pareiškė užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas, kurį cituoja naujienų agentūra „Interfax“.

Tuo metu ES antradienį išreiškė savo paramą PSO.

„Tai yra laikas solidarumui, ne laikas badyti pirštu arba trukdyti daugiašaliam bendradarbiavimui“, – žurnalistams Briuselyje pareiškė Bendrijos atstovė užsienio reikalų ir saugumo politikos klausimais Virginie Battu-Henriksson.

Antradienį Pasaulio sveikatos asamblėjoje priimta rezoliucija, kuri nėra teisiškai įpareigojanti ir neįvardinanti atskirų šalių, valstybės taip pat raginamos įsipareigoti užtikrinti „skaidrią, teisingą ir savalaikę prieigą“ prie bet kokių sukurtų vaistų nuo COVID-19 ar vakcinų.

Joje taip pat kalbama apie nesutarimus keliantį naujojo koronaviruso atsiradimo Kinijoje klausimą. Rezoliucija PSO raginama padėti ištirti „zoonotinį viruso šaltinį ir būdą, kaip jis persidavė žmonių populiacijai“.

Europos Sąjunga antradienį išreiškė paramą Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) ir daugiašalėms kovos su koronavirusu pastangoms po JAV prezidento grasinimo pasitraukti iš šios Jungtinių Tautų (JT) sveikatos agentūros.

„Tai yra laikas solidarumui, ne laikas badyti pirštu arba trukdyti daugiašaliam bendradarbiavimui“, – žurnalistams pareiškė Bendrijos atstovė užsienio reikalų ir saugumo politikos klausimais Virginie Battu-Henriksson.

Per virtualų Pasaulio sveikatos asamblėjos susitikimą antradienį Europos Sąjunga pateikė pasiūlymą atlikti tarptautinio atsako į kilusią pandemiją „nešališką, nepriklausomą ir išsamų įvertinimą“.

„Europos Sąjunga palaiko PSO pastangas pažaboti ir sumažinti COVID-19 protrūkį ir jau parūpino papildomo finansavimo šioms pastangoms paremti“, – nurodė ES atstovė.

Briuselis jau ne pirmą kartą stoja prieš Vašingtoną, D.Trumpui apkaltinus JT sveikatos agentūrą esant pernelyg artima Pekinui ir per lėtai reagavus į COVID-19 protrūkį.

Pirmadienį JAV lyderis, jau įšaldęs PSO finansavimą, parašė laišką organizacijos generaliniam direktoriui Tedrosui Adhanomui Ghebreyesusui, kuriame suformulavo savo kaltinimus šiai sveikatos agentūrai ir pagrasino iš jos pasitraukti.

„Ji yra Kinijos marionetė, ji yra kinocentriška, kalbant švelniau“, – paaiškino jis.

Pekinas griežtai atmeta JAV kaltinimus, esą jis sumenkino koronaviruso keliamą pavojų. Tuo metu Kinijos prezidentas Xi Jinpingas Pasaulio sveikatos asambėjoje pareiškė, kad jo šalis buvo „skaidri“ per visą šią krizę.

Briuselis pasisako už nepriklausomą pandemijos kilmės ir plitimo tyrimą, tačiau taip pat bando imtis vadovaujančio vaidmens koordinuojant tarptautinį daugiašalį atsaką į šią sveikatos krizę bei rinkti lėšas vakcinos nuo koronaviruso sukūrimo tyrimams.

Baltarusijos centrinės rinkimų komisijos (CRK) pirmininkė Lidija Jermošina apkaltino opozicijos politiko Nikolajaus Statkevičiaus bendražygių grupę bandžius užkrėsti komisijos darbuotojus koronavirusu ir tokiu būdu nutraukti jos darbą.

„Ši grupė, į kurią ponas N.Statkevičius subūrė vienodų pažiūrų žmones, deja, dėjo visas pastangas sužlugdyti Centrinės rinkimų komisijos darbą“, – sakė L. Jermošina antradienį CRK posėdyje Minske.

Anot jos, šiai N.Statkevičiaus grupei priklausė ir moteris, kuriai testais buvo patvirtinta koronaviruso infekcija COVID-19.  

„Ir jai tai žinoma. Ji keliskart buvo čia atvažiavusi, be to, reikalavo ypatingų sąlygų, kad dokumentai iš jos būtų priimti kabinete. Tikriausiai, norėjo nusispjauti mano priimamajame“, – kalbėjo L.Jermošina.   

Komisijos vadovė pažymėjo, kad po to, kai užsikrėtusi moteris buvo izoliuota ir karantinuota, pirmojo lygio kontaktiniu asmeniu ji įvardijo CRK darbuotoją, priėmusį iš jos dokumentus. Anot L.Jermošinos, tokiu būdu siekta „paralyžiuoti viso CRK aparato darbą“.  

„Štai tokie šios grupės darbo metodai. Tai negarbingas ir niekingas elgesys“, – kalbėjo ji. 

L.Jermošina CRK aparato darbą šiuo laikotarpiu, kai priimami dokumentai dėl kandidatų į prezidentus kampanijų registracijos, palygino su „medicinos darbuotojų darbu užsikrėtusiųjų maru barake“. 

Kiek anksčiau buvo pranešta, kad CRK atsisakė užregistruoti opozicijos lyderio N.Statkevičiaus prezidentinę kampaniją, motyvuodama, kad tebegalioja šio politiko teistumas. 

Baltarusijos prezidento rinkimai turi įvykti šių metų rugpjūčio 9-ąją.

Rusijoje per praėjusią parą nustatyta 9,2 tūkst. naujų koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejų, o bendras užsikrėtusiųjų skaičius priartėjo prie 300 tūkst., antradienį pranešė operatyvinis štabas, koordinuojantis šalies atsaką į pandemiją.   

Pastarąją parą šalyje nuo COVID-19 mirė 115 žmonių. 

„Per praėjusią parą Rusijoje patvirtinti 9 263 koronaviruso infekcijos COVID-19 atvejai 83 regionuose. Be klinikinių simptomų užregistruoti 3 988  atvejai (43,1 proc.)", – rašoma štabo išplatintame pranešime. 

Ketvirtą parą iš eilės nustatoma mažiau nei 10 tūkst. naujų ligos atvejų (pirmadienį – 8,9 tūkst., sekmadienį – 9,7 tūkst., šeštadienį – 9,2 tūkstančio).  

Nuo epidemijos pradžios Rusijoje jau nustatyti 299 941 COVID-19 atvejis 85 šalies regionuose. 

Baltimorėje įsikūrusio Johnso Hopkinso universiteto duomenys rodo, kad pagal užsikrėtusiųjų skaičių Rusija užima antrą vietą pasaulyje, nusileisdama tik Jungtinėms Valstijoms, kur iki šiol nustatyta per 1,5 mln. COVID-19 atvejų. 

Pagal šį rodiklį į trečią vietą su 255,3 tūkst. atvejų pakilo Brazilija, aplenkusi Jungtinę Karalystę (246,9 tūkst. užsikrėtusiųjų). Per praėjusią parą Brazilijoje buvo nustatyta 14,2 tūkst. naujų COVID-19 atvejų, Jungtinėje Karalystėje – 2,7 tūkstančio.      

Rusijos sostinėje pastarąją parą nustatyti 3 545 nauji COVID-19 atvejai, o bendras užsikrėtusiųjų skaičius padidėjo iki 149 607. 

Visoje šalyje praėjusią parą nuo koronavirusinės infekcijos mirė 115 žmonių, iš jų 71 – Maskvoje. Tai antras didžiausias paros letalinių atvejų skaičius  nuo gegužės 16-osios, kai nuo COVID-19 mirė 119 žmonių. 

Iš viso nuo epidemijos pradžios Rusijoje nuo koronavirusinės infekcijos jau mirė 2 837 žmonės.  

Per parą šalyje nuo COVID-19 pasveiko 5 921 žmogus, iš jų 2 583 – Maskvoje. Per visą epidemijos laikotarpį nuo šios ligos šalyje pasveiko 76 130 asmenų. 

Įtakinga Jungtinės Karalystės įstatymų leidėjų grupė antradienį apkaltino vyriausybę nesugebant užtikrinti reikiamo masto COVID-19 testavimo programos, pabrėždama, kad dėl šios nesėkmės koronavirusas pasiglemžė itin daug gyvybių šalies globos namuose.

Bendruomenių Rūmų mokslo ir technologijų komitetas pareiškė, jog „iki šiol testavimo apimtis buvo nepakankama kone visu pandemijos laikotarpiu“. Savo laiške ministrui pirmininkui Borisui Johnsonui komiteto pirmininkas Gregas Clarkas nurodė, kad Britanijos testavimo pajėgumai „nulėmė strategiją“, o ne atvirkščiai.

JK valdžia iš pradžių planavo atsekti ir tirti visus asmenis, kontaktavusius su užsikrėtusiaisiais. Tačiau kovo viduryje tokios strategijos buvo atsisakyta, nes susirgimų skaičius užgožė šalies ribotus testavimo pajėgumus.

Parlamentaras iš valdančiosios Konservatorių partijos G. Clarkas nurodė, kad šis „esminis“ sprendimas reiškė, kad slaugos namų gyventojai ir darbuotojai nebuvo tikrinami, „kai virusas plito sparčiausiai“. Britanijoje nuo COVID-19 mirė tūkstančiai slaugos namų klientų.

Šaliai neseniai pavyko išplėsti testavimo mastą iki 100 tūkst. tyrimų per dieną, o vyriausybė planuoja iš naujo diegti „testuok, stebėk ir atsek“ politiką, įgyvendinama planus suvaldyti infekciją ir pradėti švelninti visuotinį karantiną.

Tačiau minėto komiteto teigimu, lieka „neaišku, ar buvo išmoktos testavimo delsimo pamokos“.