COVID-19 po skiepų – įprastas peršalimas, kurio galbūt nė nepajausime?

Taip, nuo praėjusių metų pradžios pasaulį stingdantis ir daugybę žmonių pasmerkiantis koronavirusas niekur nedings.

Tačiau kai tik daugelis suaugusiųjų taps jam atsparūs arba po persirgimo, arba po skiepų, virusas grėsmės gyvybei kelti neturėtų, rašoma naujoje studijoje, kuri skelbiama mokslo žurnale „Science“.

Šiuo metu virusas pavojingas, nes patogenas, kuris organizmui nepažįstamas, gali greitai jį nualinti – praktikos, kaip kovoti, tiesiog nėra. Bet jau greitai tokios situacijos bus gerokai retesnės, nes jau daug žmonių bus susidūrę arba su virusu ir COVID-19, arba su vakcina.

Vaikų situacija dar kitokia. Jų kūnai nuolat susiduria su naujais patogenais, ir būtent dėl to koronavirusas mažamečiams skaudžiai nesmūgiuoja. Analizė rodo, kad dėl viruso problemų gali turėti tik 5 metų ir jaunesni vaikai – bet problemos gali būti niekinės, pavyzdžiui, nedidelė sloga.

Kitaip tariant, koronavirusas virs endeminiu – patogenas cirkuliuos nekeldamas didelių bangų ir tikrai labai retai sukels rimtesnių komplikacijų.

„Kaip greitai pavyks pasiekti tokią endeminę stadiją, priklausys nuo COVID-19 plitimo greičio ir sugebėjimo greitai skiepyti žmones. Tad iš tiesų reikia, kad visi kuo greičiau būtų paskiepyti“, – sako Emory universiteto Atlantoje mokslininkė Jennie Lavine.

Būtent šios specialistės ir jos kolegų studija atsidūrė „Science“. Mokslininkai išanalizavo kitų šešių žmonių perduodamų koronavirusų – keturių, sukeliančių paprastą peršalimą, SARS ir MERS – elgseną ir pabandė rasti ženklų, koks naujojo patogeno likimas.

Analizė rodo, kad dėl viruso problemų gali turėti tik 5 metų ir jaunesni vaikai – bet problemos gali būti niekinės, pavyzdžiui, nedidelė sloga.

Keturi iš šešių koronavirusų – endeminiai, SARS (sunkaus ūminio respiracinio sindromo) virusas ir MERS (Artimųjų Rytų respiracinio sindromo) virusas, atitinkamai pasirodę 2003 ir 2012 metais, buvo pavojingi sveikatai, bet po pasaulį plito lėtai – pandemija nekilo.

J.Lavine ir kiti mokslininkai, atlikę tyrimus, nustatė, kad, nors visi šie koronavirusai sukelia panašią imuninę reakciją, naujasis virusas panašiausias į endemiškus peršalimo koronavirusus.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mobilusis koronaviruso patikros punktas

Atrasta, kad pirmą kartą paprastais peršalimo koronavirusais užsikrečiama sulaukus 3-5 metų. Vėliau užsikrečiama vėl ir vėl. Virusai sėkmingai gyvuoja, bet imunitetas nuolat stiprėja, bet dažniausiai stipriai nesusergama.

Tyrėjai tokią mato ir naujojo koronaviruso ateitį. Priklausomai nuo to, kaip greitai plis virusas ir kokio stiprumo bus imuninis atsakas, gali prireikti nuo kelerių metų iki dešimtmečių užtruksiančių natūralių užsikrėtimų, kol virusas taps endemiškas.

Garantijos toli gražu nėra – dar anksti

Aišku, turime vakcinų. Jei jų nebūtų, greičiausias kelias į endemiškumą būtų pats blogiausias – bandos imunitetas būtų sukurtas daugeliui žmonių susirgus ir daugybei jų mirus.

Bet vakcinos skaičiavimus keičia iš esmės – kitaip tariant, kuo greičiau pasiskiepys kuo daugiau žmonių, tuo visiems bus geriau. Anot mokslininkų, efektyvi pasaulinė vakcinavimo kampanija koronaviruso nukenksminimą sutrumpintų vos iki metų ar net šešių mėnesių.

AFP/„Scanpix“ nuotr./„Pfizer“-„BioNTech“ vakcinos buteliukas

Tiesa, J.Lavine pripažįsta, kad vakcinos visiškai neišnaikins koronaviruso – jis tiesiog taps nuolatiniu, bet kur kas mažiau kenksmingu mūsų palydovu. Kiti ekspertai pritaria: toks scenarijus labiausiai tikėtinas.

„Jei vakcinos užkerta kelią viruso perdavimui, tuomet galime kalbėti apie tymų scenarijų, kai vakcinuoji visus, įskaitant vaikus, ir daugiau užsikrėtimų nefiksuoti“, – mano San Diege dirbantis virusologas Shane'as Crotty.

Bet kiti mokslininkai priduria, esą labiau tikėtina, kad vakcinos stabdys pačią ligą – nebūtinai infekciją ir kitų užkrėtimą. O tai reiškia, kad virusas toliau cirkuliuos.

„Menkai tikėtina, kad vakcinos, kurios dabar naudojamos, garantuos sterilizuojantį imunitetą, kuris apgina nuo infekcijos“, – tvirtina Toronto universiteto imunologė Jennifer Gommerman.

Taip esą yra todėl, kad natūralus užsikrėtimas koronavirusas sukelia stiprią imuninę reakciją nosyje ir gerklėje, o vakcinų dozės suleidžiamos į ranką.

Galiausiai Harvardo epidemiologas Marcas Lipsitchas įspėja, kad prielaida, esą naujasis koronavirusas bus panašus į endemiškus paprasti peršalimo koronavirusus, gali būti ir neteisinga.

Kai kurie mokslininkai primena teoriją, kad pandemija 1890 metais, pasaulyje pražudžiusi apie milijoną žmonių, galėjo būti sukelta OC-43 – vieno iš keturių paprasto peršalimo koronavirusų.

„Apie kitas koronavirusines infekcijas kalbėti problemiška, nes nesame matę, ką tie koronavirusai gali padaryti su senesniais žmonėmis, kurių imuninės sistemos dar neturėjo į juos reaguoti“, – kad įprastais koronavirusais užsikrečiama jau ankstyvoje vaikystėje, priminė M.Lipsitchas.

Dar vienas realus scenarijus, anot šio tyrėjo, būtų koronaviruso supanašėjimas su sezoniniu gripu, kuris vienais metais švelnus, o kitais gali būti ir mirtinas. Situaciją bene labiausiai komplikuoja naujos koronaviruso atmainos, kurios gali pabėgti nuo imuninės reakcijos.

123RF.com nuotr./Kosulys

„Atlantos mokslininkų prognozė yra tokia, už kurią statyčiau daug pinigų. Bet nemanau, kad galima garantuoti, jog bus taip, kaip manoma“, – teigė M.Lipsitchas.

Kada ir kaip atsirado paprasto peršalimo koronavirusai, tikrai neaišku. Tačiau kai kurie mokslininkai primena teoriją, kad pandemija 1890 metais, pasaulyje pražudžiusi apie milijoną žmonių, galėjo būti sukelta OC-43 – vieno iš keturių paprasto peršalimo koronavirusų.