„Valstybės institucijos, vietos valdžia ir kitos organizacijos rengia šeštadienines talkas darbovietėse arba tvarko istorines ir kultūrines vertybes, gyvenviečių teritorijas, rengia vasaros sezonui vaikų sveikatinimo ir sporto stovyklas. Talkoje dalyvauja ir valstybės institucijų vadovai“, – pranešė valstybinė naujienų agentūra BelTA.
Kaip rodo oficiali statistika, Baltarusijoje koronavirusinė infekcija diagnozuota daugiau kaip 8,7 tūkst. žmonių, o 63 užsikrėtusieji mirė, tačiau A.Lukašenka antradienį pareiškė neįžvelgiantis priežasčių atšaukti arba atidėti nacionalinę talką.
-
Gitanas Nausėda telefonu kalbėsis su Aliaksandru Lukašenka: apie ką?
-
G.Nausėda pirmą kartą pabendravo su A.Lukašenka: Sąjūdis prieš Astravo AE jau subruzdo
-
Lietuva tikisi, kad Baltijos šalys galutinai sutars nepirkti Astravo AE elektros
-
G.Nausėdos patarėja A.Skaisgirytė: „Dėl Astravo nesutarsime, bet A.Lukašenka mus išgirdo“
„Kai priėmiau šį sprendimą, vienareikšmiškai palaikiau talką. Kas dirba – jie atidirbs. Mes, valdininkai, savo atlyginimą irgi pervesime į šeštadieninės talkos fondą, nes tai – šventas reikalas“, – kalbėjo prezidentas.
Jis aiškino, kad „šiuo metu nėra priežasčių perkelti arba atšaukti respublikinę talką, nes žmonės vis tiek dirba penktadienį, o jeigu ateis į darbą šeštadienį, tai nieko nepakeis“.
A.Lukašenka sulaukė kritikos iš užsienio ir šalies viduje dėl savo nenoro imtis nepaprastųjų priemonių koronaviruso protrūkiui stabdyti, nors Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) šią savaitę paragino Baltarusijos valdžią įvesti suvaržymų.
Pasak PSO, socialinio atstumo didinimo priemonės ir toliau yra masinių renginių atšaukimas, įskaitant sporto, religinius ir kultūrinius renginius, žmonių, turėjusių kontaktą su COVID-19 užsikrėtusiu asmeniu, karantinavimas. Organizacija taip pat rekomenduoja pereiti prie nuotolinio mokymo mokyklose, universitetuose ir kitose mokymo įstaigose.
Tuo metu A.Lukašenka pareiškė, kad šiuo metu atsisakyti masinių renginių nėra priežasties. „Jeigu viskas bus kaip dabar, mes prasiveršim“, – teigė jis.
Savo poziciją šeštadienį jis patvirtino asmeniniu pavyzdžiu, išvykęs sodinti miško Pripetės nacionaliniame parke netoli Černobylio atominės elektrinės, esančios Ukrainoje šalia sienos su Baltarusija.
Prezidentas dalyvauja renginyje, per kurį 1,5 ha teritorijoje planuojama pasodinti kelis tūkstančius pušies sodinukų.
Černobylio elektrinė, kurioje 1986 metais sprogo vienas iš reaktorių, yra už 16 km į pietus nuo sienos su Baltarusija ir už 110 km į šiaurę nuo Kijevo. Baltarusijos pusėje per jėgainės avariją radioaktyviomis medžiagomis užterštose teritorijoje buvo įkurtas beveik 1,9 tūkst. kv. km Pripetės nacionalinis parkas. Apie trečdalį jo užima rezervato zona, kurioje draudžiama lankytis žmonėms.
Ukrainos pusėje uždarojoje teritorijoje aplink Černobylio elektrinę nuo balandžio pradžios siautė dideli gamtiniai gaisrai, bet pareigūnai sakė, kad dėl jų radiacijos fonas nebuvo padidėjęs.
Naujienų portalo tut.by duomenimis, nacionalinės talkos renginiuose taip pat dalyvauja Baltarusijos premjeras Sergejus Rumas, vicepremjeras Vladimiras Kucharevas, Minsko administracijos vadovas Aleksandras Turčynas ir kiti aukšto rango pareigūnai.
