Vokietijos Krikščionių demokratų sąjungą (CDU) ir jos partnerę Bavarijoje Krikščionių socialinę sąjungą (CSU) korupcijas skandalas ištiko pačiu netinkamiausiu metu: sekmadienį vyks savivaldos rinkimai Baden Viutembergo ir Reino krašto-Pfalco žemėse.
Bundestago – Vokietijos parlamento – nariai Nikolas Lobelas iš CDU ir Georgas Nussleinas iš CSU pasitraukė paliko savo partijas.
Jie buvo apkaltinti gavę šešiaženklias sumas kyšiais už tai, kad federalinei vyriausybei rekomendavo apsauginių kaukių gamintojus, ar už tarpininkavimą tarp kompanijų vyriausybei siekiant įsigyti daugiau kaukių.
Maždaug prieš vienerius metus, kai prasidėjo COVID-19 pandemija, Vokietijoje labai trūko apsauginių kaukių, jų kainos itin išaugo.
Vokietijos prokurorai pradėjo tyrimus dėl abiejų politikų.
Pripažino suklydęs
N.Lobelas, pasitraukęs ir iš CDU, ir iš parlamento, laikraščiui „Die Welt“ pripažino padaręs klaidą.
„Kaip Bundestago narys, ir ypač tuo pandemijos laikotarpiu, aš turėjau jautriau vykdyti savo komercinius reikalus“, – sakė N.Lobelas.
Įtariama, kad jis gavo 250 tūkst. eurų kyšių.
G.Nussleinas pasitraukė iš CSU, tačiau sakė norįs išsaugoti vietą parlamente kaip nepriklausomas deputatas. Tai supykdė kai kuriuos partijos kolegas.
CSU generalinis sekretorius Markusas Blume'as televizijai ARD sakė, kad jam palengvėjo sužinojus, jog G.Nussleinas traukiasi.
„Šis žingsnis buvo neišvengias, taip pat ir mažinant žalą pačiai partijai“, – teigė M.Blume'as
Žaliųjų spaudimas
Opozicinių partijų, panašu, netenkina dviejų parlamentarų pasitraukimas. Žaliųjų partijos vienas pirmininkų Robertas Habeckas skandalą sieja su 15 metų trukusiu CDU/CSU valdymu, rašo „Deutsche Welle“.
R.Habeckas sako, kad prieš metus, kai pandemija įsibėgėjo, kompanijos, manančios, jog gali padėti, pirmiausia kreipdavosi į sveikatos apsaugos ministrą iš CDU Jensą Spahną.
O konservatoriai su verslininkais esą sutaria geriau nei kiti politikai.
„Visų antra, yra tam tikras artumas ekonominei veiklai ir supratimo apie tai, kad finansiniai sandoriai galbūt nėra tinkami, trūkumas“, – teigė R.Habeckas.
Panašios bėdos CDU ištiko ir 2019-aisias, paaiškėjus, kad iki tų metų gegužės parlamentaras Philippas Amthoras buvo aktyvus įmonės „Augustus Intelligence“ lobistinėje veikloje.
Iš pradžių Ph.Amthoras tikino, kad jam niekas nemokėjo atlyginimo, tačiau galiausiai pripažino, jog galėjo rinktis įmonės akcijas, kurių vertė siekė iki 210 tūkst. eurų. Jis taip pat leido įmonei padengti kelionių išlaidas.
Šiemet vykstančiuose rinkimuose P.Amthoras vis tiek buvo paskirtas pagrindiniu CDU kandidatu Meklenburgo-Vakarų Pomeranijos žemėje.
Kova su korupcija
Socialdemokratų partija (SPD) – konservatorių koalicijos partnerė ir varžovė rinkimuose – taip pat prisijungė prie reikalavimų konservatoriams.
„Visiems demokratams turi būti aišku, kad kronizmui mūsų parlamente nebus suteiktas šansas“, – sakė vienas iš SPD pirmininkų Norbertas Walteris-Borjansas
Lobizmo registras ateityje turėtų suteikti daugiau skaidrumo ten, kur susiduria verslas ir politika. Po ilgo ginčų dėl detalių, CDU/CSU ir SPD pagaliau susitarė dėl plano, kaip tai padaryti.
Ateityje lobistai turės pasirašyti dokumentą ir pateikti detales apie darbdavius ar kompanijas, kurios jiems moka. Tai bus privaloma ir lobistams, siekiantiems daryti įtaką ministrams ar federalinei vyriausybei. Anksčiau tokiam žingsniui buvo priešinamasi, jis nebuvo įtrauktas į plano projektą.
Su korupcija kovojanti nevyriausybinė organizacija „Transparency International“ reikalauja, kad tam tikros lobizmo formos apskritai būtų uždraustos.
„Reikia išplėsti tam tikras procedūrų Bundestage taisykles ir atvirai uždrausti tam tikras lobizmo formas, kaip Nussleino ir Lobelo atvejais“, – sakė organizacijos Vokietijoje pirmininkas Hartmutas Baumeris.
Verslui draugiška Laisvoji demokratų partija nėra patenkinta tokiais pasiūlymais. Partijos lyderis Christianas Lindneris mano, kad reikia nepriklausomo pranešimų apie galimą korupciją tyrėjo.
„Specialus tyrėjas, pavyzdžiui, buvęs teisėjas, turėtų patikrinti, ar tai, kas vyko už uždarų durų, buvo legalu, jis turėtų turėti prieigą prie dokumenų. Ir tik tada jis informuotų mus, o po to – visuomenę“, – Ch.Lindneris sakė televizijai ARD.
