89 parlamentarai pritarė 120 narių turinčio parlamento paleidimui, o balsavime dalyvavo 106 įstatymų leidėjai.
Dabar prezidentas Hashimas Thaci turės sušaukti pirmalaikius rinkimus.
Balsavimas vyko po to, kai praėjusį mėnesį atsistatydino Kosovo premjeras Ramushas Haradinajas. Jis buvo iškviestas į apklausą Hagoje įsikūrusiame Kosovo specialiajame teisme, tiriančiame nusikaltimus prieš etninius serbus per 1998–1999 metų Kosovo karą ir po jo.
Po premjero atsistatydinimo partijos paragino sušaukti pirmalaikius rinkimus, o kai kurios iš jų pradėjo neoficialią kampaniją ir ėmė kalbėti apie galimus aljansus.
Šios politinės peštynės vyksta tvyrant įtampai tarp Kosovo ir Serbijos, nes Belgradas iki šiol nepripažįsta savo buvusios provincijos 2008 metais paskelbtos nepriklausomybės.
Kosovas atsiskyrė nuo Serbijos po 1999 metais surengtos NATO intervencijos, sustabdžiusios serbų mėginimą sutriuškinti Kosovo albanų separatistus.
Beveik po dešimtmečio Kosovo paskelbtą nepriklausomybę pripažįsta JAV ir dauguma Vakarų Europos valstybių.
Tačiau Belgradas ir jo sąjungininkai Maskva bei Pekinas niekada nepripažino Kosovo suvereniteto ir blokavo jam kelią įstoti į Jungtines Tautas.
Dėl naujų rinkimų dar ilgesniam laikui bus atidėtos ES vadovaujamos derybos, kuriomis siekiama, kad normalizuotųsi santykiai tarp dviejų kaimynių, o rugsėjį planuotas susitikimas tikriausiai bus nukeltas.
Po 2017 metų Kosovo parlamento rinkimų vyriausybės nepavyko suformuoti kelis mėnesius.
Anksčiau šią savaitę Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius sakė besitikintis, kad „geriausiu atveju“ dėl galimų rinkimų Kosove derybos bus pratęstos tik gruodžio pradžioje.
Nauja Kosovo vyriausybė gali žengti pirmą žingsnį derybų link atšaukdama R.Haradinajo sprendimą įvesti 100 proc. muitą prekėms iš Serbijos.
Šis pernai priimtas premjero sprendimas įsiutino Belgradą, ir Serbijos ir Kosovo derybos, vykusios tarpininkaujant ES, įstrigo.
R.Haradinajas atsisakė pasiduoti ES ir JAV spaudimui atšaukti tuos muitus, o Serbija sako, kad tai yra būtina sąlyga, kad ji grįžtų prie derybų stalo.
Politologas Artonas Muhaxhiri sako besitikintis, kad dialogas su Serbija bus svarbiausia bet kokios vyriausybės programos dalis.
„Iššvaistyta daug laiko, o vyriausybei be teigiamos pozicijos dialogo su Serbija atžvilgiu nebus leidžiama [dirbti]", – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
„Visas regionas kenčia nuo atidėliojamo dialogo Briuselyje“, – pridūrė A.Muhaxhiri.
Galimybė perbraižyti politinį žemėlapį
Analitikai sako, kad būsimi rinkimai – ketvirtieji per Kosovo nepriklausomybės laikotarpį – gali perbraižyti trapios demokratijos politinį žemėlapį, kur nė viena partija neturi absoliučios daugumos.
Iki šiol parlamente dominavo vadinamasis „karinis sparnas“ – partijų, kurioms vadovauja tokie buvę karo laikų lyderiai kaip R.Haradinajas ir H.Thaci, koalicija.
Dabar kalbama apie galimą dviejų opozicinių partijų – centro dešiniųjų Kosovo demokratinės lygos ir kairiojo sparno nacionalistinės „Vetevendosje“ – aljansą.
Nors ideologiškai jos turi mažai panašumų, jų aljansas gali išstumti prezidento H.Thaci Kosovo demokratų partiją (PDK) į opoziciją pirmą kartą per dešimtmetį, teigė politologas Ardianas Collaku.
Tai „būtų sveika šalies demokratijai“, sakė jis AFP.
Be to, dar per anksti atmesti galimybę, kad į valdžią negrįš R.Haradinajas.
51-erių R. Haradinajas sakė, kad grįžtų į politiką, jei teismas nepareikš jam kaltinimų.
Tai nebūtų pirmas kartas: prieš 2017 metais pradėdamas antrą kadenciją premjero poste R.Haradinajas jau buvo dukart stojęs prieš kitą JT tribunolą buvusiai Jugoslavijai dėl kaltinimų karo nusikaltimais, bet buvo išteisintas.
R.Haradinajas anksčiau buvo albanų partizanų, 1998–1999 metais Kosovo vakaruose kovojusių už etninių albanų dominuojamo Kosovo nepriklausomybę nuo Serbijos, vadas.
Dabar jis stos prieš 2015 metais įsteigtą Kosovo specialųjį teismą, kuris tiria įtariamus jo buvusios Kosovo išvadavimo armijos (KLA) nusikaltimus prieš etninius serbus, romus ir albanų politinius oponentus per 1998–1999 metų Kosovo karą ir po jo.
R.Haradinajas anksčiau buvo albanų partizanų, 1998–1999 metais Kosovo vakaruose kovojusių už etninių albanų dominuojamo Kosovo nepriklausomybę nuo Serbijos, vadas.
Per šį konfliktą žuvo daugiau kaip 13 tūkst. žmonių, įskaitant 11 tūkst. albanų, kol galiausiai NATO bombardavimų misija privertė Belgradą išvesti savo pajėgas iš Kosovo.
Nemažai serbų lyderių buvo nuteisti dėl nusikaltimų žmogiškumui per tą konfliktą, tapusį kruvino Jugoslavijos skilimo paskutine kova.
