Vyriausybė, vadovaujama dviejų buvusių opozicinių partijų, pradėjo dirbti prieš mažiau nei du mėnesius, kai buvo nušalinta senoji gvardija, dominavusi šioje buvusioje Serbijos provincijoje nuo 2008-ųjų, kai Kosovas paskelbė nepriklausomybę.
Vis dėlto ši partnerystė greitai iširo, o centro dešinioji Kosovo demokratinė lyga (LDK), mažesnioji koalicijos partnerė, inicijavo interpeliaciją po kelias savaites tvyrojusios įtampos su ministru pirmininku Albinu Kurti, kairiojo sparno Apsisprendimo judėjimo („Vetevendosje“) lyderiu.
Po beveik 12 valandų trukusių debatų 120 vietų parlamente 82 įstatymų leidėjai balsavo už nepasitikėjimo vyriausybe pareiškimą.
Prezidentas Hashimas Thaci, kurio partija pralaimėjo vėliausius rinkimus, dabar turi galimybę suteikti A.Kurti, savo politiniam priešui, kitą galimybę suformuoti vyriausybę arba paskelbti naujus rinkimus.
Šis politinis sąmyšis kėlė įtūžį piliečiams, norintiems, kad jų lyderiai susitelktų į kovą su koranavirusu, 1,8 mln. gyventojų turinčioje šalyje nuo šios ligos mirus mažiausiai vienam žmogui ir nustačius mažiausiai 70 užsikrėtimo atvejų.
Gydytojai perspėja, jog jeigu protrūkis sparčiai išplistų, menkai finansuojamoms ir darbuotojų stokojančioms Kosovo ligoninėms gali tekti nepakeliama našta.
Prieš parlamento posėdį vienas pilietis pažeidė dalinio karantino taisykles ir prie rūmų įėjimo iškėlė su užrašu: „Pavojingiausia pandemija Kosove yra politika. Gėda!“.
Negalėdami išeiti į gatves dėl susirinkimų draudimo, Prištinos gyventojai kiekvieną vakarą barškindavo puodais ir keptuvėmis savo balkonuose, demonstruodami pyktį dėl politinių rietenų.
JAV spaudimas
LDK inicijavo balsavimą dėl nepasitikėjimo vyriausybe, kai A.Kurti praeitą savaitę atleido vieną iš šios partijos ministrų. Šis žingsnis buvo paskutinis lašas, perpildęs koalicijos partnerių kantrybės taurę, po kelias savaites trukusio nerimo, jog premjeras kelia pavojų Kosovo ryšiams su Jungtinėmis Valstijomis – svarbiausiomis šalies sąjungininkėmis.
Tačiau A.Kurti teigia tapęs prezidento H.Thaci, ilgiau kaip dešimtmetį atlikusiam itin svarbų vaidmenį šalies politikoje, sąmokslo auka.
Prieš balsavimą parlamente A.Kurti apkaltino H.Thaci skaldant jo koaliciją, kad atgautų valdžią ir užbaigtų „slaptą“ JAV remiamą susitarimą su Serbija, kuris apimtų sienų pakeitimus.
Belgradas iki šiol atsisako pripažinti Kosovo 2008 metais paskelbtą nepriklausomybę. Ši buvusi Serbijos provincija atitrūko po 1998–1999 metų karo.
Europos Sąjungos remiamoms Prištinos ir Belgrado deryboms įstrigus, naujas JAV pasiuntinys, paskirtas prezidento Donaldo Trumpo, pastaruoju metu bendradarbiavo su H.Thaci, kad būtų išeita iš aklavietės.
Pastarosiomis savaitėmis Vašingtonas ėmė dar smarkiau spausti Kosovą panaikinti 2018 metais įvestą 100 proc. muitą serbiškoms prekėms, kuris dabar yra pagrindinė kliūtis deryboms.
Net ir Jungtinėms Valstijoms įšaldžius apie 50 mln. dolerių pagalbą ekonomikai A.Kurti sutiko tik palaipsniui atšaukti muitus ir leido suprasti nenorįs, kad deryboms su Serbija vadovautų H.Thaci.
Politinis chaosas atskleidė didėjantį atotrūkį tarp JAV ir Europos politikos Kosovo atžvilgiu.
JAV ambasadorius sveikino siūlymą balsuoti dėl nepasitikėjimo vyriausybe, bet Prancūzija ir Vokietija pasisakė prieš interpeliaciją ir ragino laikytis „politinės vienybės“, kad būtų įveikta sveikatos apsaugos krizė.
