Tikėtinas Nyderlandų ministro pirmininko Marko Rutte paskyrimas naujuoju NATO vadovu šią vasarą gali sulaukti Vašingtono, Londono, Paryžiaus ir Berlyno pritarimo. Tačiau daugelis naujųjų Aljanso narių, ypač tų, kurios ribojasi su Rusija, Baltarusija ir Ukraina, sutinka tai ne taip šiltai, skelbia leidinys „Politico“.
„Kokį moralinį pasitikėjimą turi šis žmogus?“ – sakė buvęs Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas, atkreipdamas dėmesį į tai, kad Nyderlandai nesugebėjo įvykdyti NATO įsipareigojimo skirti 2 proc. BVP gynybai per 13 šio politiko darbo premjero poste metų.
Kiti pretendentai į šį postą buvo Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas, kurio vyriausybė vasario mėn. pranešė NATO apie galimą kandidatūrą, ir Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas, kuri nepateikė paraiškos, bet praėjusiais metais išreiškė susidomėjimą.
„Jei galvojame apie geografinę pusiausvyrą, tai bus ketvirtasis [NATO] generalinis sekretorius iš Nyderlandų, – sakė K.Kallas praėjusią savaitę „POLITICO's Power Play“ podkaste. – Ir tada kyla klausimas, [ar] NATO yra pirmojo ir antrojo rango šalys“.
„Ar esame lygūs, ar nesame lygūs? Taigi šie klausimai vis dar išlieka“, – pridūrė ji.
Tačiau kai kurie „Politico“ kalbinti šaltiniai, minėdami K.Kallas, klausia: „Ar tikrai į šias pareigas skiriame žmogų, kuris pusryčiams mėgsta valgyti rusus?“
Pokyčiai aukščiausiuose postuose
Rytų Europos šalys užėmė nedaug aukščiausių ES ir NATO postų nuo tada, kai 2004 m., praėjus maždaug 15 metų po geležinės uždangos griūties, dauguma jų įstojo į šias dvi institucijas.
Lenkija yra vienintelė šio regiono šalis, kuriai suteiktas vienas iš aukščiausių bloko postų. Buvęs (ir dabartinis) ministras pirmininkas Donaldas Tuskas vieną kadenciją ėjo Europos Vadovų Tarybos pirmininko pareigas, o kitas buvęs Lenkijos ministras pirmininkas Jerzy Buzekas trejus metus, t. y. maždaug pusę kadencijos, vadovavo Europos Parlamentui.
Šiuo metu aukščiausias pareigas ES užimantis rytų europietis yra Valdis Dombrovskis, latvis, kuris buvo paskirtas vadovauti įtakingai prekybos sričiai po to, kai po skandalo atsistatydino jo pirmtakas Philas Hoganas, airių politikas. Rumunijos atstovas Mircea Geoană yra NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas.
„Po [2004 m.] plėtros Vidurio ir Rytų Europoje gyvena 110 mln. žmonių, – sakė T.H.Ilvesas. – ES ir NATO yra penkios aukštos pareigybės, kurios keičiasi kas penkerius metus, taigi iš viso 25 darbo vietos. Per tą laiką 20 procentų ES gyventojų gauna 7 procentus darbo vietų“.
Be paskyrimo į NATO, kuris, kaip tikimasi, įvyks iki vadovų susitikimo Vašingtone šią vasarą, šiais metais po birželį įvyksiančių Europos Parlamento rinkimų bus perskirstyti aukščiausi ES postai.
Manoma, kad Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, buvusi Vokietijos gynybos ministrė, vadovaus dar vieną kadenciją. Tačiau varžybos dėl kitų postų – Europos Vadovų Tarybos pirmininko, Europos Parlamento pirmininko ir vyriausiojo ES diplomato, vyriausiojo įgaliotinio, atsakingo už užsienio politiką, – lieka atviros.
K.Kallas ir G.Landsbergis laikomi perspektyviais kandidatais
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis buvo įvardytas kaip galimas gynybos komisaras – tai naujas postas, kurį U.von der Leyen yra sakiusi, kad įsteigtų per antrąją kadenciją. K.Kallas ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis taip pat laikomi perspektyviais ES pareigūnais iš Baltijos šalių, skelbia „Politico“.
Vanagai Rusijos klausimu
Estijos, Lietuvos ir Latvijos aukšto rango pareigūnai mano, kad didžiosios Vakarų Europos valstybės vis dar yra nesąžiningai nusiteikusios prieš jas, ypač atsižvelgiant į jų griežtą poziciją Rusijos atžvilgiu po plataus masto invazijos į Ukrainą. Regione vyraujantį požiūrį į Rusiją kaip į egzistencinę grėsmę jų kolegos iš Vakarų dažnai interpretuoja kaip aršumą.
„Mes [žmonės Latvijoje] manome, kad su mumis nepakankamai konsultavosi, – sakė buvęs Latvijos gynybos ministras Artis Pabriksas, turėdamas omenyje atrankos į aukščiausią NATO postą procesą. – Jie [Vakarų šalys] turėjo savo priežasčių, jei mano, kad Baltijos šalys šiuo metu neturėtų siūlyti kandidato.“
Buvęs aukščiausio rango Nyderlandų pareigūnas Europos Komisijoje Fransas Timmermansas pernai įkūnijo Vakarų europiečių pasipriešinimą NATO vadovo poste kandidatei iš Baltijos šalių, sakydamas, kad „ji (K.Kallas) taip pat yra šalies, kuri ribojasi su Rusija, ministrė pirmininkė“.
Kalbama apie K.Kallas vietoj J.Borellio
Kita didžiausia K.Kallas viltis užimti aukščiausią postą – pakeisti vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams iš Ispanijos Josepą Borrellį. Iš tiesų apie šią galimybę jau kelis mėnesius kalbama, o aukšto rango Europos pareigūnai tikisi, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas palaikys ją siekiant aukštų pareigų.
Tačiau ne visi įsitikinę, kad ji turi šansų.
„Ar tikrai į šias pareigas skiriame žmogų, kuris pusryčiams mėgsta valgyti rusus?“
Vienas ES pareigūnas, kuriam buvo suteiktas anonimiškumas, kad galėtų laisvai kalbėti, sakė, kad kai kuriose ES sostinėse mintis, kad K.Kallas eitų ES vyriausiojo diplomato pareigas, „tebėra jautri“.
„Neįsivaizduoju, kad Prancūzija ir Vokietija su tuo sutiktų dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių ji negalėjo pretenduoti į NATO pareigas, – sakė pareigūnas. – Ar tikrai į šias pareigas skiriame žmogų, kuris pusryčiams mėgsta valgyti rusus?“
