Kovos prieš visą pasaulį? V.Putinas gali būti nusiteikęs ilgam karui Ukrainoje

Nors Rusijos pajėgos ir toliau nepralaužia ukrainiečių gynybinių įtvirtinimų, patiria daug nuostolių ir karinių nesėkmių, Kremlius bent retorine prasme laikosi savo: „specialiosios karinės operacijos“, kurią likęs pasaulis pagrįstai vadina neišprovokuota invazija, tikslai esą bus pasiekti – ir su kaupu. Ką tai reiškia Ukrainai, Rusijai ir Vakarams, domėjosi „Financial Times“.
Vladimiras Putinas
Vladimiras Putinas / „Scanpix“/AP nuotr.

Taip, Rusijos invazijos teritoriniai tikslai vis kinta priklausomai nuo to, ką, Vladimiro Putino manymu, šalies kariai gali pasiekti kovos lauke trumpuoju laikotarpiu.

Ir iš tiesų, jei iš pradžių buvo akivaizdžiai taikomasi ir į Vidurio Ukrainą, įskaitant sostinę Kyjivą, tai dabar, regis, kariuomenė kariauja nevaržoma Maskvos politinių užgaidų ten, kur, regis, realistiška bent šį tą išpešti – rytiniame Donbaso regione.

Tačiau „Financial Times“ šaltiniai, susiję su pastangomis padėti Maskvai ir Kyjivui susitarti dėl paliaubų, įsitikinę, kad Rusijos tikslai, tarp kurių, kaip aiškiai leido suprasti V.Putinas, yra ir Ukrainos valstybingumo sunaikinimas, nesikeičia.

O tai, tų pačių šaltinių manymu, reiškia, kad V.Putinas pasiruošęs scenarijui, pagal kurį konfliktas tęstųsi gerokai ilgiau nei, tarkime, neseniai tikslu įvardytas Donbaso „išlaisvinimas“. Esą Kremlius nori užimti visą Pietryčių Ukrainą, atkirsti šalį nuo Juodosios jūros ir sukurti platformą tolesnėms atakoms.

Apetitas auga bevalgant

„Jis yra taktikas, dziudo meistras. Jis nori jus suklaidinti ir permesti jus per petį, – „Financial Times“ teigė vienas šaltinių. – Jis nemąsto racionaliai, pasaulio vaizdas jo galvoje yra iškreiptas, o scenarijai vis keičiasi. Apetitas auga bevalgant.“

Maskva permetė pajėgas į Donbasą ir paskyrė vieną operacijos vadą – generolą Aleksandrą Dvornikovą. Rytų Ukrainoje iš lėto, bet stumiamasi į priekį.

Dar vienas įtakingas Maskvos verslininkas irgi neabejoja, kad konfliktas tęsis ilgai – bent jau tol, kol V.Putinas sugebės „parduoti“ jį visuomenei kaip sėkmingą: „Jei žmonėms tai neatrodys kaip pergalė, atsitiesti nebus įmanoma.“

Kitų analitikų teigimu, Rusija įvertino jos pajėgų klaidas pirmosiomis invazijos į Ukrainą dienomis. Maskva permetė pajėgas į Donbasą ir paskyrė vieną operacijos vadą – generolą Aleksandrą Dvornikovą. Rytų Ukrainoje iš lėto, bet stumiamasi į priekį.

Rusijos gynybos ministerijos nuotr./Aleksandras Dvornikovas
Rusijos gynybos ministerijos nuotr./Aleksandras Dvornikovas

Tačiau, sako stebėtojai, tai, kaip situaciją vertina pats V.Putinas, iškreipia netiksliai jam informaciją perduodantys pavaldiniai ir valstybinės televizijos propaganda.

Anot nepriklausomo karo analitiko Pavelo Luzino, Kremlių tikrai pasiekia netikslūs duomenys apie įvykius Ukrainoje. Tai kenkia Rusijos puolimui ir greičiausiai privers kažkada gegužę daryti karinę pauzę.

„Tai yra didžiulė hierarchija. Kai koks nors žemo rango analitikas parašo pranešimą apie tai, kas iš tiesų vyksta, dokumentas pereina per dešimt jo viršininkų ir pasiekęs šalies vadovybę jau skelbia, kad viskas vyksta puikiai. Taip veikia sistema“, – paaiškino P.Luzinas.

„Rusijai reikalinga pertrauka vien norint išsiaiškinti, ką ji turi. Rusija nežino, kiek dar turi profesionalių karių, nežino visos informacijos apie nuostolius, apie jai likusią karinę įrangą ir jos būklę“, – pridūrė analitikas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai Donecko regione
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai Donecko regione

Pradėjo dažniau kaltinti Vakarus

Manydami, kad Rusijai reikia persigrupuoti, Ukrainos pareigūnai iš pradžių manė, kad V.Putinas ieškos būdo paskelbti pergalę iki gegužės 9-osios, kai Maskvos Raudonojoje aikštėje tradiciniu kariniu paradu minima sovietų pergalė prieš nacius Antrajame pasauliniame kare.

Tačiau karinių pergalių kaip nėra, taip nėra, o derybos dėl paliaubų nejuda iš vietos. Tad yra ženklų, kad Kremlius ruošiasi ilgam konfliktui, kurį, beje, vertina kaip netiesioginį karą su Vakarais.

V.Putinas neseniai viešai pasvarstė, kad šiuo metu „svarbiausia, kas vyksta, yra ne tragiški įvykiai Ukrainoje, bet vienpolė pasaulinė sistema, kuri buvo sukurta po Sovietų Sąjungos žlugimo“.

Retorika valstybinių televizijų eteryje pasikeitė atitinkamai. Kadangi triumfų be Mariupolio apsupimo – o šį miestą dar ir reikėjo beveik visiškai sugriauti – nėra daug, laidų vedėjai fanatiškai aiškina, kad pasiekti daugiau trukdo Vakarų parama Ukrainai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Kai kurie propagandistai vis dažniau pasvarsto apie galimybę panaudoti branduolinius ginklus prieš Vakarus.

Nors tai beveik neabejotinai laikytina blefu, jie džiūgauja dėl sėkmingo naujos tarpžemyninės balistinės raketos „Sarmat“ bandymo ir vis cituoja V.Putiną, kuris 2018 metais pajuokavo apie pasaulio sunaikinimą branduoliniais smūgiais, „nes ko vertas pasaulis be Rusijos?“

V.Putinas neseniai viešai pasvarstė, kad šiuo metu „svarbiausia, kas vyksta, yra ne tragiški įvykiai Ukrainoje, bet vienpolė pasaulinė sistema, kuri buvo sukurta po Sovietų Sąjungos žlugimo“.

Vis dėlto Karališkojo jungtinių pajėgų instituto Londone sausumos karo ekspertas Jackas Watlingas mano, kad Rusija atsidūrusi gana nepatogioje padėtyje.

Gali eskaluoti padėtį

Mat Maskva, norėdama pasistūmėti į priekį Donbase, turi ten atsiųsti daugiau karių ir taip apsaugoti pažangesnę savo karinę techniką. Tiesa, kad atvyktų daugiau karių, reikia arba pratęsti karinę tarnybą šauktiniams, arba aktyvuoti rezervą, arba mobilizuoti savanorius.

O tai reiškia, kad Kremlius turėtų pripažinti, kad ne vykdo „specialiąją operaciją“, o kariauja tikrame kare.

„Jei pradedi kariauti, tuomet turi paaiškinti žmonėms, ką darai ir kodėl verta aukotis. O sekasi blogai ir Rusija patiria labai, labai daug nuostolių – reikės paaiškinti visuomenei, kodėl aukojama tiek daug aukų ir kokiu tikslu“, – aiškino J.Watlingas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Be to, yra signalų, kad puolimas Donbase reiškia ne norą užbaigti karą, o siekį išplėsti konfliktą. Rusijos generolas majoras Rustamas Minekajevas praėjusią savaitę viešai pasvarstė apie planus kontroliuoti visą Pietryčių Ukrainą ir užsiminė apie neva engiamus rusakalbius Moldovoje.

Ir R.Minekajevo žodžiai, ir pastarųjų dienų neramumai Uždniestrėje, anot „Financial Times“, rodo, kad Rusija nusiteikusi ilgam karui Ukrainos teritorijoje ir kad Maskva konfliktą mato kaip platesnį geopolitinį susidūrimą.

T.Stanovaja: kol Putinas nesugebės pasiekti naujo Jaltos susitarimo, Rusija niekur nesitrauks, o vien Ukraina neapsiribos.

Juk R.Minekajevas irgi pareiškė, nors tuo pačiu parodė, kad istoriją išmano labai prastai: „Mes dabar kariaujame su visu pasauliu – kaip ir per Didįjį patriotinį karą, kai visa Europa, visas pasaulis buvo prieš mus. Dabar vyksta tas pats, jiems niekada nepatiko Rusija.“

„Tokia analogija neturi daug prasmės, bet ji rodo, kad Maskvoje manoma, jog konfliktas Ukrainoje yra tik platesnės konfrontacijos su Vakarais epizodas“, – mano politologė Tatjana Stanovaja.

„Kol Putinas nesugebės pasiekti naujo Jaltos susitarimo (taip Europa po Antrojo pasaulinio karo buvo padalinta į SSRS ir JAV įtakos zonas, – red.), Rusija niekur nesitrauks, o vien Ukraina neapsiribos.

Tai nereiškia, kad Rusija bandys užkariauti Moldovą ar Baltijos šalis. Tai reiškia, kad ji gali eskaluoti padėtį šiepdama dantis, bandydama ginklus ir net juos naudodama“, – pridūrė analitikė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis