„Vyriausybė viską kuo nuodugniausiai išnagrinės, kad kiek įmanoma greičiau ištirtume, kaip įvyko kovo 15-osios ataka, kas galėjo būti padaryta, kad ji būtų sustabdyta, ir kaip galime apsaugoti Naujosios Zelandijos žmones“, – sakė J.Ardern.
Šis tyrimas, vykdomas Karališkosios komisijos, yra aukščiausio lygio teisminio tyrimo procesas iš apibrėžiamų Naujosios Zelandijos įstatymuose. Jam vadovaus Aukščiausiojo Teismo teisėjas Williamas Youngas, o išvados turėtų būti pateiktos iki gruodžio 10 dienos, nurodė premjerė.
28 metų Australijos pilietis Brentonas Tarrantas, pasiskelbęs baltųjų viršenybės šalininku, yra kaltinamas 50 žmonių nužudymu ir pasikėsinimu nužudyti 39 žmones per išpuolį Naujosios Zelandijos pietiniame mieste.
J.Ardern sakė, kad tyrimas prasidės gegužės 13-ąją nuo liudytojų parodymų klausymų ir kad jis atliks kritiškai svarbų vaidmenį siekiant užtikrinti, jog „tokių atakų niekada nebebūtų“.
Per tyrimą bus konsultuojamasi su musulmonų bendruomene ir aiškinamasi, ar Naujosios Zelandijos kovos su terorizmu agentūros „sutelkė nepriimtinai daug“ išteklių islamistams kovotojams sekti, tačiau ignoravo kraštutinių dešiniųjų ekstremistų keliamą grėsmę.
Karališkoji komisija tirs B.Tarranto veiklą prieš ataką, aiškinsis, kaip jis gavo leidimą šaunamajam ginklui, kur įsigijo išpuolio įrankį ir šaudmenų, taip pat kaip jis naudojosi socialiniais tinklais, sakė J. Ardern.
B.Tarrantas tiesiogiai transliavo savo išpuolio vaizdą ir prieš pat pradėdamas ataką internete paskelbė didelės apimties manifestą.
Per tyrimą taip pat bus aiškinamasi, ką žvalgybos agentūros žinojo apie B.Tarranto veiklą ir ar kokie nors įstatymai trukdė agentūroms rinkti informaciją ir ja dalytis, nurodė premjerė.
Po šio išpuolio vyriausybės sugriežtino šaunamųjų ginklų kontrolės įstatymus ir dabar iš naujo nagrinėja įstatymą dėl neapykantos skleidimo. Naujoji Zelandija taip pat paragino socialinių tinklų milžines dėti daugiau pastangų kovai su internetu skleidžiamu ekstremizmu.
