Tai yra pirmas tokio masto nacionalistų jėgos demonstravimas nuo Antrojo pasaulinio karo.
Rekordiškai daug parlamentarų – 709 – antradienį susirinks į pirmąjį posėdį, o tarp jų bus net 92 AfD nariai. Per rugsėjį vykusius rinkimus ji surinko 12,6 proc. visų balsų ir tapo trečia didžiausia Vokietijos parlamentine partija.
AfD patekimas į Bundestagą sukrėtė Vokietiją, nes šios partijos lyderiai ne kartą yra pasisakę prieštaringomis vokiečių tapatybės temomis ir reiškę abejones, ar jų šaliai reikia atpirkti kaltę dėl Antrojo pasaulinio karo ir Holokausto.
Vokietijos žydų bendruomenės lyderis Josefas Schusteris sakė, kad AfD buvimas parlamente sukėlė jam „pykinimo jausmą“.
„Slegia ir kelia nerimą žinant, kad dabar Bundestage esama žmonių, norinčių nuslėpti nacių praeitį ir kėsintis į musulmonus bei prieglobsčio prašytojus“, – sakė jis Vokietijoje leidžiamam žydų savaitraščiui „Juedische Allgemeine“.
J.Schusteris: „Slegia ir kelia nerimą žinant, kad dabar Bundestage esama žmonių, norinčių nuslėpti nacių praeitį ir kėsintis į musulmonus bei prieglobsčio prašytojus.“
Likus dviem dienoms iki pirmojo posėdžio tūkstančiai žmonių su plakatais „Stop AfD“ protestavo šalia parlamento pastato Berlyne.
Nors per antradienio posėdį bus aptariami einamieji klausimai, o ne įstatymų leidyba, manoma, kad jis bus gana įtemptas, nes prieš imigrantus ir musulmonus pasisakanti AfD veikiausiai sieks pademonstruoti savo poziciją.
Kadangi dar prieš rugsėjo 24-osios rinkimus visuomenės apklausos rodė, kad AfD gali laimėti mandatų federaliniame parlamente, didžiosios šalies partijos pakoregavo parlamento statutą, kad šios partijos atstovas negalėtų užimti simbolinių laikinojo Bundestago pirmininko pareigų.
Užuot atidavus šį postą vyriausiam parlamentarui, dabar jis atiteks įstatymų leidėjui, turinčiam ilgiausią politinę patirtį. Šiuo atveju tai bus iš pareigų besitraukiantis finansų ministras Wolfgangas Schaeuble.
Manoma, kad veteranas ministras, pagarsėjęs griežtu charakteriu, vėliau bus išrinktas parlamento pirmininku visai kadencijai.
Kanclerė Angela Merkel ne kartą prašė W.Schaeuble, jog jis sutiktų imtis šių pareigų, kad pristabdytų AfD parlamente.
Laukiantys mūšiai
Nors jiems ir pavyko užkirsti kelią AfD atstovui tapti laikinuoju parlamento pirmininku, antradienį laukia dar viena kova, nes parlamentarai dar turės išrinkti Bundestago vicepirmininkus.
Kiekviena partija turi teisę iškelti savo kandidatą į žemųjų parlamento rūmų vicepirmininko postą, tačiau juos renka parlamentas.
A.Gaulandas: „Jei jam nepavyks per pirmus rinkimus, iškelsime jo kandidatūrą dar kartą. Ponas Glaseris atstovauja visos mūsų AfD pozicijai dėl Islamo.“
AfD ketina iškelti Albrechto Glaserio kandidatūrą. Šis politikas yra pareiškęs, kad pagrindinė teisė į religijos laisvę iš musulmonų turėtų būti atimta.
Nors pagrindinės partijos tvirtino prieštarausiančios tokiam kandidatui, AfD partijos bendrapirmininkis Alexander'as Gaulandas leidiniui „Bild am Sonntag“ sakė: „Jei jam nepavyks per pirmus rinkimus, iškelsime jo kandidatūrą dar kartą. Ponas Glaseris atstovauja visos mūsų AfD pozicijai dėl Islamo.“
Šis ginčas gali paversti antradienio posėdį farsu, nes partijos kandidatus į pirmininko pavaduotojo postą gali kelti neribotai.
Parlamentarų darbo vietų išdėstymą planavusioms partijoms taip pat buvo sunku nuspręsti, šalia ko pasodinti kraštutinių dešiniųjų atstovus.
AfD pavyko pritraukti rinkėjų, supykusių ant A.Merkel dėl jos politikos, į šalį nuo 2015-ųjų pritraukusios per milijoną prieglobsčio prašytojų.
Nors A.Merkel Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) ir jos bavariškoji sąjungininkė – Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) – laimėjo rugsėjo rinkimus gana didele persvara, jos rezultatai buvo prasčiausi per kelis dešimtmečius.
Kliūtys suformuoti koaliciją
Socialdemokratų partija (SDP) 12 pastarųjų metų priklausė kadenciją baigiančiai A.Merkel Vokietijos tradicinių dominuojančių partijų „didžiajai koalicijai“. Tačiau dabar, po itin prasto pasirodymo šių metų rinkimuose, socialdemokratai traukiasi į opoziciją, o CDU/CSU bando susitarti dėl valdančiosios koalicijos su sunkiai suderinamos politinės pakraipos partijomis.
A.Merkel praėjusią savaitę pradėjo derybas su kairiųjų pažiūrų Žaliųjų partija ir verslą remiančia liberalia „Laisvųjų demokratų“ (FDP) partija, bet joms kol kas nepavyko susitarti dėl būsimos Vokietijos vyriausybės.
Kad derybos būtų sėkmingos ir neprireiktų skelbti naujų rinkimų, per artimiausias savaites partijos turi rasti kompromisą dėl virtinės kritinių klausimų, pradedant migracija ir baigiant aplinkosaugos politika.
Mažai tikėtina trijų partijų koalicija yra vadinama „Jamaika“, mat šių partijų spalvos atitinka tos Karibų valstybės vėliavos spalvas: juoda – konservatorių, geltona – FDP ir žalia – Žaliųjų partijos. Tokios sudėties koalicijos jau buvo išbandytos atskirų Vokietijos žemių vyriausybėse, bet federaliniu mastu tokia koalicija dar niekada nebuvo sukurta.
