Daržinė, kuria jos dalijasi, tamsi, ten pilna purvo. Žiemą joje šalta, o vasarą tvanku. Būtų pernelyg silpnai pasakyta, kad ten netvarkinga: šienas, susimaišęs su šiukšlėmis, purvu ir mėšlu.
16-metė Sofalta baiminosi pasipasakoti tėvams, kad jai prasidėjo menstruacijos.
Jaučiuosi čia tragiškai – karvės mėšlas dvokia, jos išmindžioja jį. Visur purvina, o šienas prilimpa prie kūno. Svajoju, kad išvis nesirgčiau mėnesinėmis, – tęsia ji.
„Tai reiktų, kad turėčiau būti tvarte, ir nežinojau, ar aš tai galėčiau padaryti“, – prisipažįsta mergaitė. „Jaučiuosi čia tragiškai – karvės mėšlas dvokia, jos išmindžioja jį. Visur purvina, o šienas prilimpa prie kūno. Svajoju, kad išvis nesirgčiau mėnesinėmis“, – tęsia ji.
Sofalta yra viena iš tūkstančių nepaliečių, kurios laikosi „Chhaupadi“ tradicijos. Jos laikantis moterys menstruacijų metu izoliuojamos – jos nakvoja tvarte arba pašiūrėje. Taip esą daroma dėl menstruacijų „nepadorumo“. Neseniai pagimdžiusi moteris taip pat laikosi šios tradicijos.
„Chhaupadi“ nustato, ką moteris gali valgyti, kur miegoti, su kuo santykiauti, kur eiti, ką liesti tuo metu, kai serga menstruacijomis. Sofaltai menstruacijų metu neleidžiama peržengti namų slenksčio, taip pat ji negali gaminti, liesti tėvų, lankytis šventykloje ar mokykloje, valgyti bet ką. Jai leistinas maistas tėra duona su druska arba ryžiai.
Ši tradicija susijusi su induizmu ir tikėjimu, kad moteris, kuri nepaklūsta šioms taisyklėms, į šeimą gali atnešti destrukciją ir mirtį. „Jeigu mergaitė lieka namuose, užuot išėjusi į tvartą ar pašiūrę, mes susirgsime, nes mūsų dievai tam nepritars“, – paaiškina tame pačiame kaime kaip ir Sofalta gyvenanti moteris Gita Rokaya.
„Mes nenorime taip gyventi, tačiau mūsų dievai kitokio elgesio netoleruotų“, – priduria ji.
Žodis „Chhaupadi“ išvertus reiškia „neliečiamas buvimas“. Šios tradicijos Nepale, kai kuriose Indijos vietose, Bangladeše laikomasi amžius.
Nors Nepalo aukščiausiasis teismas 2005 m. panaikino „Chhaupadi“, ji vis dar plačiai praktikuojama ypatingai vakarinėje šalies dalyje, kur lėta plėtra, vyrauja lyčių nelygybė, tvirtos bendruomenės tradicijos ir didžiulis neraštingumas. Anot aktyvistų, visa tai prisideda prie to, kad ši tradicija ir toliau gyvuotų.
Naujausiais duomenimis, apie 95 proc. mergaičių ir moterų Nepale (vidurio ir vakarų regionai) praktikuoja „Chhaupadi“ ir dauguma iš jų menstruacijų metu miega su karvėmis. Tiek Nepale, tiek užsienyje gyvenančios nepalietės vis dar laikosi tradicijos, tačiau su įvairiomis išlygomis. Tačiau, pavyzdžiui, Nepalo sostinėje Katmandu, žemė yra pernelyg brangi – taigi žmonės retai gali sau leisti karvę arba tvartą. Vis dėlto net ir čia menstruacijų metu moterys atsiskiria, net jeigu šeima išgali nuomoti tik vieną kambarį, kuriame gyvena visi.
„Chhaupadi“ siejama su daugybe psichologinių ir psichinių ligų. Tyrimai atskleidžia, kad 77 proc. moterų ir mergaičių jaučiasi pažemintos menstruacijų metu. Tuo metu du trečdaliai atskleidė, kad jaučiasi vienišos ir bijo, kai tenka vienoms būti tvarte. Be to, Jungtinės Tautos (JT) skelbia, kad joms būnant tvarte gresia susirgti pneumonija, diarėja, kvėpavimo takų ligomis. Kyla pavojus, kad jas užpuls gyvatės, laukiniai gyvūnai ar girti vyrai. JT duomenimis, padidėja išžaginimo ir prievartos atvejų tikimybė. Taip pat JT skelbia apie didelį kūdikių ir motinų mirtingumą būtent dėl to, kad pagimdžiusi moteris iškart po to su vaikeliu būna išvaroma į tvartą.
Kūdikiai neišgyvena
Laxmi Raut papasakojo, kaip ji ir jos naujagimė dukra buvo priverstos kęsti nepakeliamą šaltį ir kuo tai baigėsi: „Ji išgyveno 18 dienų ir mirė, nes susirgo“. Dukters netekusi moteris teigia, kad jos požiūris į šią tradiciją pasikeitė. Dabar ji įsitikinusi, kad moteris neturi niekur eiti iš savo namų.
Menstruacijų apibrėžimas kaip kažkokios gėdos nustato apribojimus, ką moteris gali valgyti, kur eiti ir su kuo bendrauti, o tai yra lyčių diskriminacija. Vis dėlto kol kas nėra vieningos šalies politikos dėl šios tradicijos draudimo ir panaikinimo.
Ypač sudėtinga šią tradiciją išrauti tose vietose, kur gyvena vyresnio amžiaus bendruomenės, kurios laikosi iš kartos į kartą perduodamų tradicijų. Taigi stengiamasi susitelkti ties jaunimo švietimu, nes jie gali būti tie, kurie tas tradicijas pakeis arba išgyvendins.
