„Nereikia meluoti“, – pareiškė M.Zemanas, kuris esą rėmėsi Karinės kontržvalgybos (MZ) ataskaita, nors civilinė kontržvalgybos tarnyba (BIS) tuo pat metu paskelbė, kad nervų agentas A230, sukurtas Karinių tyrimų institute Brno mieste, nebuvo „Novičiok“.
„Yra išvada, kad „Novičiok“ buvo pagamintas ir išbandytas čia, nors ir nedideliu kiekiu, o tuomet sunaikintas. Veidmainiška apsimesti, kad to nebuvo“, – pridūrė Čekijos prezidentas.
Rusijos, kurią Jungtinė Karalystė apkaltino surengus išpuolį prieš Skripalius panaudojant cheminį ginklą, propagandos mašina jau kuris laikas kartojo, kad Solsberyje panaudota medžiaga buvo atvežta iš Čekijos.
Nenuostabu, kad Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova iškart po M.Zemano pareiškimo jį pasigavo ir pompastiškai paskelbė pasauliui: buvome teisūs.
Čekijos vyriausybei, jos vadovui Andrejui Babišui, kariniams ekspertams ir Branduolinio saugumo instituto specialistams belieka kartoti, kad M.Zemanas neteisus. Tačiau savo darbą jis padarė: juk Kremliui svarbiausios pirmąjį efektą sukuriančios antraštės.
„Zemanas jau ne pirmą kartą parodė atstovaujantis ne Čekijos žmonių, o Maskvos interesams“, – 15min interviu teigė Kremliaus įtakos operacijas Čekijoje atidžiai stebintis tyrimų centro „European Values“ vykdantysis direktorius, programos „Kremlin Watch“ vadovas Jakubas Janda.
Maskvos tampoma lėlė?
– Pradėsiu nuo paprasčiausio klausimo. Ar Zemanas – Rusijos agentas, ar naudingas idiotas?
– Akivaizdu, kad naudingas idiotas – Zemano veiksmai yra naudingi Rusijos vyriausybei. Nenaudočiau termino „agentas“, nes kalbant žvalgybos terminais privalėčiau turėti įrodymų, kad Zemanas buvo tiesiogiai užverbuotas. Tokių įrodymų neturiu.
Bet turiu įrodymus, ką Rusija darė, kad apdirbtų Zemaną, tad galima sakyti, kad jis yra Maskvos parankinis, Rusijai vertingas balsas Čekijoje – „asset“. Jis – savotiškas Trojos arklys, nes jis dirba dėl Rusijos užsienio politikos interesų ir juos aktyviai remia.
Aišku, terminai – tik techninės detalės, bet Zemanas – labiau ne Rusijos agentas, o įgaliotinis. Deja, sėdintis Prahos pilyje.
– Ar jus nustebino naujausias Zemano pareiškimas apie „Novičiok“ – kad nervų agentas buvo pagamintas Čekijoje? Ar galėtumėte dekonstruoti Zemano mestus kaltinimus?
– Yra du visos šios istorijos komponentai. Pirmasis – visi ankstesni Zemano pasisakymai, antrasis – jo veiksmai konkretaus incidento Solsberyje kontekste.
Štai kokia Zemano istorija. Jis 1998–2002 metais buvo Čekijos premjeras, o kitais metais pralaimėjo prezidento rinkimus – būtent tada Rusija nusprendė užkabinti Zemaną.
Jis iš esmės buvo pasitraukęs iš nacionalinės politikos, kai rusai, pavyzdžiui, buvęs KGB tarnautojas ir buvęs Rusijos geležinkelių vadovas Vladimiras Jakuninas, ėmė su juo dirbti.
Zemanas pradėjo važinėti į visokius Kremliaus renginius – tarkime, „Civilizacijų dialogo“ forumus Graikijos Rodo saloje. Užsimezgė ryšys.
Tuomet Kremliaus žmogus buvo įtaisytas pačioje Zemano pašonėje. Jis – Zemano patarėjas ir buvęs jo kampanijos vadovas Martinas Nejedly. Jis dešimt metų dirbo Maskvoje, kompanijoje „Lukoil“, ir dabar iš esmės yra Zemano prižiūrėtojas – „handler“.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą Čekijos prezidentas pradėjo kalbėti taip, kaip reikia Kremliui – apie Kijevą, Siriją, Ameriką. Zemanas iš esmės tapo Rusijos atstovu spaudai. Visa ši veikla sukrenta į vieną liniją.
O dėl „Novičiok“, atkurkime, kas įvyko. Pirmiausia Rusijos vyriausybė viešai paskelbė: „Mes nieko nepadarėme.“ Esą yra daugiau šalių, kurios galėjo pagaminti „Novičiok“, įskaitant Čekijos Respubliką.
J.Janda: „Zemanas buvo panaudotas pirmiausia kaip naudingas idiotas, bet taip pat – kaip įrankis Rusijos dezinformacijos kampanijoje. Čekijos prezidentas paprasčiausiai yra Maskvos tampoma lėlė.“
Mūsų vyriausybė, kariuomenė, saugumo tarnybos atsakė, kad Maskva meluoja, bet tuomet Zemanas kažkodėl pareiškė pavesiantis BIZ ištirti įtarimus. Tiesą sakant, tokio nurodymo saugumui Čekijos istorijoje nėra buvę.
Praėjo vos kelios minutės ir Rusijos propagandistai ėmė plyšauti: „Žiūrėkite, mes teisūs, čekai jau užkūrė tyrimą!“ Tai vyko prieš mėnesį.
O praėjusią savaitę Čekijos žvalgybininkai baigė tyrimą ir jo rezultatus nunešė prezidentui. Tiksliai žinome, kad ataskaitoje aiškiai parašyta, jog Čekija negamino „Novičiok“. Juk tai draudžiama.
Bet Zemanas iškraipė ataskaitos turinį ir nutarė apie jį pameluoti. Žinoma, Marija Zacharova nesnaudė ir iškart paskelbė, kad Čekija patvirtina, jog britai, dėl išpuolio apkaltinę Rusiją, melavo.
Tad Zemanas buvo panaudotas pirmiausia kaip naudingas idiotas, bet taip pat – kaip įrankis Rusijos dezinformacijos kampanijoje. Čekijos prezidentas paprasčiausiai yra Maskvos tampoma lėlė.
A.Babišo vyriausybė nėra prorusiška
– Bet ką Zemanas tokiais savo veiksmais laimi? Kas jam iš to? Ar jis taip siekia išlikti matomas?
– Žmonės būna užverbuojami dėl keturių priežasčių – pinigų, ideologijos, ego ir šantažo. Šiuo atveju reiktų kalbėti apie ego ir ideologiją.
Zemanas yra narcizas, tačiau daug žmonių yra narcizai, bet nėra Kremliaus tarnai. Tad reiktų kalbėti apie ideologiją – jis nekenčia meinstryminės politikos ir žiniasklaidos. Būtent taip jis iš pradžių atsidūrė Kremliaus glėbyje.
Tiesa, vėliau prasidėjo dar įdomesni dalykai. Zemano patarėjas Nejedly gavo pinigų iš Rusijos, ir prezidentas ėmė jaustis skolingas savo kampanijos vadovui.
Zemaną ir Nejedly sieja artimi asmeniniai ryšiai. Nepamirškime, kad Zemanas jau yra senas, nusilpęs, tad juo tikrai gali naudotis artimiausias ratas.
Ką Zemanas iš viso to gauna? Visų pirma, tam tikrą šlovę rusiškose medijose. Taip pat – bent simbolinę Rusijos vyriausybės paramą ir pripažinimą. O žmonės aplink Zemaną gauna pinigų.
– Ar jo rinkimų kampanija buvo finansuojama rusiškais pinigais? Buvo tokių pranešimų apie mįslingus lėšų šaltinius.
– Kol kas nežinome. Tai problema, nes Čekijoje įstatymai dėl rinkimų kampanijų finansavimo labai silpni ir lengvai apeinami.
Lėšos į Zemano kampaniją plaukė per neaiškią trečiąją šalį – nevyriausybinę organizaciją. Deja, negalime sužinoti, kokie pinigai išrinko Čekijai prezidentą. Nenustebčiau, kad Zemaną parėmė kompanijos, kurios užsiima verslu Rusijoje. Konkrečių įrodymų nėra, bet Maskva taip elgiasi kitose šalyse.
– Ar Zemanas – Čekijos Donaldas Trumpas?
– Ne, nemanau. Galbūt jis norėtų tokiu būti, bet Zemanas labiau yra čekiška Leonido Brežnevo metai prieš mirtį versiją. Zemanas neturi nieko bendro su Trumpu. Juos galbūt sieja tik neapykanta žiniasklaidai.
– O kaip su Čekijos vyriausybe, šiuo metu laikinąja? Mitas, kad milijardierius premjeras ir partijos ANO lyderis Andrejus Babišas yra prorusiškas, jau išsklaidytas. Bet yra kalbų, kad mažumos vyriausybę (ją sudarytų ANO ir socialdemokratai, – red.) parlamente gali paremti Čekijos komunistų partija. Kaip tada?
– Jei taip atsitiks, bus labai sunku. Čekijos komunistus laikau tikrais išdavikais, norinčiais, kad valstybė paliktų NATO, ir remiančiais Rusiją kiekviename žingsnyje. Jei komunistai paremtų vyriausybę parlamente, būtų labai blogai.
Tiesa, nemanau, kad jau pasiekėme šį tašką. Gali kilti didžiuliai protestai, o tuomet Babišui būtų kur kas sunkiau priimti sprendimą. Be to, socdemai bendradarbiavimą su ANO dar turėtų patvirtinti vidiniame referendume, o jo baigtis toli gražu neaiški.
Tenka konstatuoti, kad prabėgus beveik septyniems mėnesiams nuo parlamento rinkimų vis dar neturime funkcionuojančios vyriausybės. Gali būti ir naujas balsavimas, nes partijos nebūtinai susitars.
Tiesa, vyriausybė tęsia ankstesnę liniją – užsienio politika nėra draugiška Rusijai. Kremliaus įtakos operacijos Čekijoje irgi atidžiai stebimos, vidaus saugumui toliau skiriamas didelis dėmesys.
Dėl prioritetų abejonių neturiu, bet reikia klausti, ko iš Babišo prašytų komunistai. Aišku, ne pasitraukimo iš NATO, bet greičiausiai smulkesnių dalykų.
– Šiemet sausį po rinkimų kalbėjausi su keliais analitikais, kurie nė nebuvo labai nustebę dėl Zemano pergalės prieš proeuropietiškų pažiūrų Jiri Drahošą, nes Čekijoje esą gana įtakingi savotišką alternatyvą siūlantys portalai ir laikraščiai. Ar tokie tinklalapiai ir tokios naujienos, dažnai palankios Rusijai, iš tiesų tokios populiarios? Klausiu, nes ir Lietuvoje veikia keli neaiškūs portalai, be to, vis atsiranda naujų.
– Čekijoje yra Rusijai tiesiogiai tarnaujantis „Sputnik News“, bet daug įtakos jis neturi. Yra keli tinklalapiai, kurie nori būti tarsi „Breitbart“, bet yra arčiau „InfoWars“. Tad šitokios alternatyvos yra.
J.Janda: „Reikia kalbėti apie medijų raštingumą, vyriausybės gebėjimą atsakyti į dezinformaciją. Jei ne dabar, gali būti vėlu.“
Duomenys rodo, kad apie 25 proc. Čekijos gyventojų tiki šių portalų skelbiama informacija ir jais pasitiki labiau nei tradicine žiniasklaida. Panaši statistika – ir dėl požiūrio į Rusijos veiksmus. Apie 25–30 proc. čekų, pavyzdžiui, yra linkę tikėti, kad Ukraina yra fašistinė valstybė.
Tad ši visuomenės dalis yra pažeidžiama. Skaičiai dideli, nes kitose Vakarų šalyse paprastai kalbama apie 5–10 proc., o ne 25–30 proc.
Šie žmonės, kurie tiki dezinformacija apie Rusiją, Ukrainą, migrantus, balsuoja už Zemaną. Mūsų centras sėkmingai dirbo su buvusia vyriausybe ir įtikino ją imtis veiksmų, nes gaisras stiprėja – jį reikia gesinti.
Reikia kalbėti apie medijų raštingumą, vyriausybės gebėjimą atsakyti į dezinformaciją. Jei ne dabar, gali būti vėlu.
Nori raštingumo pamokų mokyklose
– Kita vertus, nors minite, kad reikia kovoti su Rusijos skleidžiamu dezinformaciniu chaosu, propagandos į kovą su propaganda nemesi, ar ne?
– Taip, bet nemanau, kad kas nors siūlo tokias priemones. Yra skalė. Jos viršuje – kanalų blokavimas. Jo imamasi Lietuvoje, taip pat Ukrainoje. Tokie veiksmai reikalingi per tikrą karą, bet dabar jie problemos nesprendžia.
Skalės apačioje – „minkštesnės“ pamokos apie žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą mokyklose. Galima atrasti šiokį tokį balansą.
Čekijoje švietimo sistema yra labai prasta, jei kalbėtume apie raštingumo pamokas, tad dabar jas rengia nevyriausybinės organizacijos. Stengiamės įtikinti valdžią skirti daugiau dėmesio tokioms pamokoms ir didinti atsparumą.
Aišku, tuo pat metu reikia ir stabdyti agresorių – įmanomos ekonominės sankcijos, tiek individualios, tiek sektorinės. Be to, būtina kalbėti ir demaskuoti grėsmes – kitaip tariant, atskleisti, kokius tinklus vienoje ar kitoje šalyje rezga Kremlius. Lietuvos elfų pavyzdys čia labai tinka.
Demaskavimų kampanijos, ypač liečiančios korumpuotus pareigūnus, keičia visą toną. Korupcija tampa visiška nepriimtina.
Taip pat turėtų būti ir su rusiškų dezinformacinių kampanijų dalyviais. Reikia siekti, kad kokie nors politikai ar verslininkai, pasirodantys „Sputnik“ ar RT ar besidalijantys šių kanalų informacija, būtų viešai gėdinami ir smerkiami. Tokiems asmenims turėtų būti gėda.
Politinį ir žiniasklaidos meinstrymą reikia ginti nuo dezinformacijos ir propagandos. Dezinformacijos nesustabdysi, bet galima ją paversti absoliučiai nepriimtina – galbūt tada parlamentarai nesidalintų Kremliaus teiginiais socialiniuose tinkluose. Propaganda turi būti tokia pat nepriimtina kaip pedofilija.
– Tarkime, Ispanija anksčiau pernelyg nesidomėdavo Rusijos troliais internete, bet kai pernai jie pasidarbavo tviteryje ir feisbuke per įvykius Katalonijoje, įvyko savotiškas nušvitimas. Apie Kremliaus propagandą ėmė kalbėti ir Ispanijos politikai, ir žurnalistai.
– Taip, toji kampanija pabudino ispanus. Tačiau daugelis kitų šalių dar miega. Pavyzdžiui, pernai Italijoje per referendumą dėl konstitucinių pataisų rusai veikė išties aktyviai, bet Roma nieko nedarė.
– Istorine prasme ardomosios veiklos ir propagandos kampanijos neretai lydi vėlesnius karinius veiksmus. Ar manote, kad Rusija ruošiasi kam nors panašaus – galbūt Baltijos šalyse, galbūt kur kitur? Ar visgi Kremliui įdomesnė vidaus auditorija?
– Na, Rusijos karinėse doktrinose teigiama, kad pradinė ginkluoto konflikto stadija – informacinė okupacija. Taip Maskva ir elgiasi, tiesa, trimis atvejais – Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos – yra žengusi į kitą, karinį etapą.
Jei Kremlius mato pažeidžiamumą, juo yra naudojamasi. Tiesa, karinės kampanijos nebūtinos – Rusija paperka elitą, o tuo pačiu ir visą šalį. Tada valstybė-taikinys tampa marionetine Rusijos tarnaite.
Tokia valstybė šiandien yra Serbija, taip pat bandoma tokia šalimi paversti Vengriją, Austriją, Graikiją. Fasadas vakarietiškas, bet pasikapsčius giliau pasimato, kad visos šios valstybės vis noriau tarnauja Rusijos interesams.
Tad karių niekur siųsti nė nereikia. Įmanomi visokie variantai, bet, tarkime, Baltarusijos variantas Rusijai labai patogus. Įsitaisyti marionečių patogiau, lengviau ir pigiau – nepamirškime ir fakto, kad Rusija vis silpnesnė tiek politine, tiek ekonomine prasme.
– Na, bent Vokietijos užsienio politika, panašu, keičiasi. Heiko Maasas kalba kiečiau nei jo pirmtakai.
– Taip, nors ir nėra sunku pranokti tuos pirmtakus. Dabartinis užsienio reikalų ministras tikrai teikia mums vilčių. Bet grįžkime prie realijų – prie dujotiekio „Nord Stream 2“, kuris yra rusiško strateginio šantažo prieš Vokietiją ir Europą įrankis.
Šis dujotiekis daug kam Europoje ilgus metus bus didelė problema, tačiau Vokietijoje nemaža politinio elito dalis yra priklausoma nuo Kremliaus lobistų ir sako, kad viskas tvarkoje.
-
Čekijoje vėl laimėjo Kremliaus trolis Milošas Zemanas: ar kas nors keisis?
-
Marius Laurinavičius: Kremliaus svajonių tikslas – pavergti be šūvio
-
Politologas: M.Zemanas tik „trolina“ politinį elitą
-
Kodėl Centrinė Europa vis euroskeptiškesnė? Kaltas ne tik populizmas
-
M.Zemanas: pernai Čekijoje pagamintas ir vėliau sunaikintas nedidelis „Novičiok“ kiekis
