„Kuris iš kandidatų į Lietuvos prezidento postą naudingas Baltarusijai?“, – klausia Kremliaus propagandinio portalo rubaltic.ru antraštė. Straipsnyje aptariami trys apklausose pirmaujantis kandidatai – ekonomistas Gitanas Nausėda, premjeras Saulius Skvernelis, Seimo narė Ingrida Šimonytė.
Pasak autoriaus Vsevolodo Šimovo, Dalios Grybauskaitės valdymo metais Lietuvos santykiai su rytinėmis kaimynėmis smarkiai pablogėjo, „oficialusis Vilnius dėjo nemažai pastangų, kad sukeltų karinę-politinę įtampą regione“.
V.Šimovas rašo, kad nesitikima jokios rimtos pažangos Lietuvos požiūrio į Rusiją atžvilgiu, „nors Saulius Skvernelis ir Gitanas Nausėda atsargiai kalba apie būtinybę pragmatizuoti santykius su rytine kaimyne“.
„Jei nugalės kuris nors iš jų, įmanoma, kad antirusiškos egzaltacijos iš Lietuvos pusės bus mažiau, tačiau Lietuvos politika greičiausiai iš esmės nepasikeis“ , – rašoma portale rubaltic.ru.
rubaltic.ru: „Jei nugalės kuris nors iš jų, įmanoma, kad antirusiškos egzaltacijos iš Lietuvos pusės bus mažiau, tačiau Lietuvos politika greičiausiai iš esmės nepasikeis.“
Anot V.Šimovo, jei prezidento postą užims vienas iš pragmatikais įvardytų kandidatų S.Skvernelis ar G.Nausėda, negalima atmesti tikimybės, „kad jie pabandys suminkštinti griežtą savo pirmtakės liniją ir sugrįžti prie baltarusiškos elektros energijos pirkimo temos“.
Jo manymu, kampanija prieš Astravo atominę elektrinę (AE) „pernelyg stipriai įsibėgėjo, todėl nebūtinai ją pavyks sustabdyti“, o prezidento kaita neatneš esminių pokyčių Lietuvos-Baltarusijos santykiuose.
„Skvernelio ir Nausėdos pergalės atveju galima tikėtis kažkokio ekonominio bendradarbiavimo aktyvavimo ir bandymo nutolti nuo griežto Grybauskaitės kurso Astravo AE atžvilgiu“, – rašo V.Šimovas ir priduria, kad I.Šimonytės pergalės atveju „griežta linija Baltarusijos atžvilgiu bus pratęsta“.
G.Nausėdos štabas teiginius apie sugrįžimą prie baltarusiškos elektros energijos pirkimo temos jo pergalės rinkimuose atveju vadina „spekuliacijomis“.
„Gitano Nausėdos požiūriu, Lietuva negali įsigyti elektros energijos, pagamintos nesilaikant branduolinės saugos reikalavimų“, – teigiama 15min pateiktame kandidato štabo atsakyme.
Kovo pradžioje premjeras S.Skvernelis paskelbė pasiūlęs Minskui pakeisti Lietuvos pasienyje statomą Astravo atominę elektrinę į dujų jėgainę, tačiau apie galimybę pirkti elektros energiją iš Baltarusijos nebuvo užsiminta.
Rubaltic.ru apžvalgininkas Aleksandras Nosovičius šį pasiūlymą vertino atvirai tyčiodamasis iš premjero: pašaipiai pabrėždamas S.Skvernelio, kaip policininko, praeitį, rašė, kad šis „planas-chuliganas“ yra bandymas „apgauti kvailesnį“.
„Kyla klausimas, kodėl Sauliui Skverneliui reikėjo tokio pareiškimo, jei jis atvirai kvailas ir kelia pajuoką. (Klausimas) reikalauja politiškai nekorektiško atsakymo: koks žmogus – toks ir pasiūlymas“, – rašo A.Nosovičius.
Straipsnio publikavimo metu S.Skvernelio štabo komunikacijos vadovas nebuvo atsakęs į 15min prašymą pakomentuoti.
Savor ruožtu I.Šimonytė teigė visiškai remianti ir palaikanti „principinę Lietuvos poziciją energijos pirkimo iš Astravo klausimu, kurią plačiai palaiko ir Lietuvos visuomenė, išreiškusi nuomonę rinkdama parašus ir kurią įtvirtina Seime priimtas įstatymas“.
„Įstatymas numato, kad iš tų šalių kuriose veikia nesaugios elektrinės, elektros energijos Lietuva nepirks, o Astravo elektrinę nesaugia Seimas pripažino dabartinės Vyriausybės išvados pagrindu.
Kaip žinia, tarptautiniu lygiu pripažinta, kad Astravas pastatytas pažeidžiant tarptautines konvencijas, tokias kaip branduolinės saugos konvencija ir aplinkosauginė Espo konvencija. Baltarusija jas pažeidė parinkdama statybų aikštelę atominės elektrinės statyboms bei nevykdydama konsultacijų su kaimynine valstybe. Baltarusija taip pat grubiai pažeidžia TATENA principą, kad eksploatuojama elektrinė negali būti arčiau nei 100 kilometrų nuo sostinių, nes didieji miestai patenka į evakuacijos zoną“, – sakė I.Šimonytė.
Viskas nuspręsta?
Lietuviškos portalo „Sputnik“ versijos apžvalgininkas Vladimiras Matvejevas nušvietė, kaip kandidatams į prezidentus sekėsi rinkti parašus, reikalingus dalyvavimui rinkimuose.
15min primena, kad I.Šimonytė elektroniniu būdu minimalų 20 tūkst. parašų kiekį surinko per 12 valandų. G.Nausėda užtruko dvi dienas, tiesa, ne visi parašai surinkti elektroniniu būdu. S.Skvernelis kol kas reikiamo parašų skaičiaus nesurinko.
„Žurnalistai teigia, kad konservatorių kandidatės gerbėjai yra labiausiai išsilavinę ir technologiškai pažangiausi Lietuvos piliečiai — jos protas, garbė ir sąžinė. Štai ir rezultatas.
O visi kiti klumpių nešiotojai ir Lietuvos visuomenės piramidės „apatinio sluoksnio“ atstovai, kurie net nežino, kaip naudotis elektronine bankininkyste, yra visų kitų kandidatų rinkėjai“, – vasario 20 dieną publikuotame straipsnyje rašo V.Matvejevas, gerokai iškraipydamas politologų analizes.
Pavyzdžiui, politologė Ainė Ramonaitė BNS teigė, kad S.Skvernelio rėmėjų pasyvumas pasirašant už jį internetu gali rodyti, kad pats premjeras nededa į tai daug pastangų.
„Jo rinkėjai yra mažiau susiję su internetu ir mažiau juo naudojasi. Kita vertus, niekas nepuola staigiai remti tokio kandidato kaip premjeras, nes mano, kad jis ir taip stiprus, o partija jam bet kokiu atveju surinks parašus“, – sakė politologė.
Apžvalgininkas V.Matvejevas kelia klausimą, ar apskritai verta eiti į rinkimus? „Ir taip viskas aišku“, – rašo jis portale „Sputnik“.
„Kitas žingsnis yra rinkimų įstatymo pakeitimas, leidžiantis apskritai neiti į rinkimų apylinkes, bet balsuoti internetu. O ten, žiūrėk, nebetoli ta akimirka, kai VRK kompiuteris pats nuspręs, kam Lietuvoje būti deputatu, o kam — prezidentu“, – rašo jis.
Analitikas siūlo žiūrėti kitur
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, dezinformacijos analitikas Nerijus Maliukevičius 15min teigė, kad vertinant Kremliaus įtaką rinkimams svarbu „nepulti į kraštutinumus“: reikia kalbėti ne tik apie modernius, bet ir tradicinius poveikio mechanizmus.
N.Maliukevičius: „Manau, kad visų pirma reikia nepamiršti tradicinio Kremliaus modus operandi mūsų regione. Jis nekito dešimtmečiais: tai – korupcinė įtaka mūsų (politinei) sistemai, užslėpti verslo interesai, veikėjai, kurie daro poveikį rinkimams.“
„Dabar labai populiaru kalbėti apie Kremliaus naratyvus, melagingas naujienas, kibernetines atakas, kurios paveiks mūsų rinkimus. Manau, kad visų pirma reikia nepamiršti tradicinio Kremliaus modus operandi mūsų regione.
Jis nekito dešimtmečiais: tai – korupcinė įtaka mūsų (politinei) sistemai, užslėpti verslo interesai, veikėjai, kurie daro poveikį rinkimams. <...> Jei pažiūrėtumėme į Pakso atvejį, matytumėme visą Kremliaus poveikio įrankių dėžę“, – teigė politologas ir pridūrė nemanąs, kad įtakos metodai šiuos rinkimuose pernelyg keisis.
Pasak N.Maliukevičiaus, nėra aišku, kas šiuose rinkimuose yra Kremliaus statytiniai, o kas – pagrindiniai oponentai. „Būtų keista, jei tai būtų akivaizdu. Tai būtų ironiškai labai prasta Kremliaus strategija“, – sakė dezinformacijos analitikas.
N.Maliukevičiaus teigimu, galima daryti prielaidą, kad Kremlius bandys diskredituoti patį rinkimų procesą, o tam gali būti pasitelkiamos ir kibernetinės atakos.
„Pagrindinis (Kremliaus) iššūkis – diskredituoti demokratijos atributus apskritai. Ne tik rinkimų kontekste, bet ir diskredituoti institucijas, politinius veikėjus, tokias demokratijos proceso dalis kaip žiniasklaidą“, – sakė jis.
