Rusijoje parlamentas šiemet liepos 24 dieną patvirtino naujas švietimo įstatymo pataisas, kurios įsigalios nuo rugsėjo 1 d. Jos atvers kelią „valdomam patriotizmui“ tarp jaunų rusų. Bus parengta speciali mokymų programa, pagrįsta „Didžiojo Tėvynės karo“ simbolika ir pasigyrimais už pasiekimus prezidento Vladimiro Putino valdymo metais.
Priešingai nei kitose posovietinėse iniciatyvose, šį sykį formaliam ir patriotiniam auklėjimui reikšmingą įtaką turi, o galbūt ir tiesiogiai kontroliuoja, šalies galios struktūros ir institucijos, pradedant Gynybos ministerija ir Federaline saugumo tarnyba, baigiant kitomis sukarintomis ar pusiau militarizuotomis institucijomis. Mainais už lojalumą ir patriotizmą, Rusija ateities kartoms žada „šviesias karjeros perspektyvas ir elitinį visuomenės statusą“. Tačiau tokie patikinimai slepia du nerimą keliančius aspektus, kuriuos Rusijos valdžia turi dangstyti.
Pirmiausia, diskriminacinis skirstymas pagal lytį kuria dirvą įvairioms socialinėms problemoms, kurios ir taip įsišaknijusios. Šalies Gynybos ministerijos pagrindinė paskelbta idėja susijusi su kariniu – patriotiniu auklėjimu, remiasi į atskiras karines mokyklas studentams vyrams ir moterims. Ryškus šios strategijos pavyzdys – ministerijos vadovaujamas internatinių mergaičių mokyklų kūrimas.
Pirmoji tokia įstaiga buvo atidaryta 2008 m. Maskvoje, o nuo 2019 veikia padalinys ir Sankt Peterburge. Čia didžiulis architektūrinis kompleksas kainavo apie 135 mln. JAV dolerių.
„Peterburge įsikūrusi Maskvos mokykla tęs didingas pirmosios moteriškos švietimo įstaigos – Smolnio kilmingųjų mergelių instituto – tradicijas. Studentės bus mokomos patriotizmo, socialinių manierų ir motinystės pagrindų“, – atidarymo ceremonijos metu kalbėjo Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu.
Jis taip pat pažadėjo, kad panašios institucijos bus sukurtos Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, Vidurio Sibire. Aukšti pareigūnai kalbėjo, kad čia lavinamoms mergaitėms bus atvertos universitetų durys, „čia kuriama Rusijos visuomenės ateitis“.
Pompastiška retorika užgožia nemalonius faktus.
Pompastiška retorika užgožia nemalonius faktus. Vietos žurnalistai atskleidė, kad ministerijos kontroliuojamose mokyklose taisyklės panašios į įkalinimo įstaigų taisykles. Mokinėms su tėvais leidžiama susitikti tik kartą per mėnesį ir tik už mokyklos pastato ribų, neleidžiami jokie asmeniniai daiktai (maistas, gėrimai ar drabužiai), atliekami reguliarūs patikrinimai, apie kuriuos iš anksto nepranešama, kai kurios asmeninės higienos praktikos yra atvirai žeminančios, čia konfiskuojamos knygos, kurios „neatitinka mokinės amžiaus“.
Daugelį Rusijos profesionalių psichologų baugina tokie metodai. Marija Saburova tikino, kad tokio tipo institucijos rengs deformuotas asmenybes ir būsimas smurto šeimoje aukas. Tai socialinis reiškinys, kuris ir taip visuomenėje plačiai paplitęs. Taip pat psichologė pažymėjo, kad sistema atvirai primeta nepilnavertiškumą intelektualioms moterims, o tai veda į daugybę kompleksų, žeidžia savigarbą.
Tačiau ko gero dar labiau neramina tendencija, kad prie Rusijos karinio-patriotinio auklėjimo prisideda ne tik oficiali kariuomenė, bet ir pusiau nelegalios karinės organizacijos. Žinoma, kad įvairios sukarintos grupuotės, tarp jų anksčiau veikusi privati karinė kompanija „E.N.O.T. Corp“, dalyvavo mokant Rusijos ir užsienio jaunimą Balkanuose ir Donbase. Dabar tokia praktika grįžta į pačią Rusiją.
Pernai per kasmetinę Donbaso savanorių sąjungos asamblėją, kurioje dalyvavo Kremliaus atstovai, deklaruota, kad jaunimo auklėjimas dabar yra svarbi sąjungos veiklos dalis, kalbėta, kad vien ten užsiėmimuose per metus dalyvavo daugiau nei 2116 vaikų ir organizuota daugiau nei 550 „vyriškumo klasių“ mokyklose.
Tarp 33 „Wagner Group“ samdinių, kurie liepos 29 d. buvo sulaikyti Baltarusijoje dėl tariamo planavimo rengti destabilizuojančias operacijas prezidento rinkimų metu, buvo ir Denisas Charitonovas, įsitraukęs į Donbaso savanorių sąjungą. Jis dalyvavo konfliktuose Donbase, Sirijoje, o 2016 m. buvo apdovanotas „Rusijos patrioto“ medaliu už aktyvų dalyvavimą kariniame-patriotiniame ir moraliniame-dvasiniame jaunimo auklėjime.
Neoficialiai įvardijamas V.Putino mėgstamiausiu filosofu, Ivanas Iljinas savo raštuose identifikavo „patriotizmą“ kaip valstybės kertinį akmenį. Po 2014 m. įvykę pokyčiai rodo, kad labai specifinė patriotizmo versija, pagrįsta konservatyviomis vertybėmis, vis dar palaikoma daugumos rusų ir tampa nauja Rusijos valstybinės ideologijos atrama.
Būtų pagrįsta tikėtis, kad kitas V.Putino vidaus politikos tikslas bus laimėti jaunimo širdis ir protus, o tai bus padaryta per karinį-patriotinį auklėjimą – kišant į galvas keistą derinį iš carinės Rusijos, sovietmečio tradicijų bei šių dienų realijų, pažadant atlygį už ištikimybę. Vis dėlto tokios strategijos veiksmingumas nėra užtikrintas. Vietoje naujo elito suformavimo Kremlius gali prisidėti prie tolesnio Rusijos visuomenės susiskaldymo, fragmentacijos, radikalėjimo ir susvetimėjimo, vertina jamestown.org.
