„Tai nusipelnė teigiamo įvertinimo“, – žurnalistams sakė prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad derybos buvo „atviros, turiningos ir tiesioginės“.
„Tačiau tai nėra vien procesas dėl proceso, ir tai nėra kažkas, kas gali sukelti pasitenkinimą, nes čia svarbu rezultatas, o apie rezultatą kol kas nėra ko pasakyti“, – tęsė D.Peskovas.
„Kol kas reikšmingos priežasties optimizmui nematome“, – pabrėžė jis.
Kremliaus atstovas sakė, kad tolesni diskusijų etapai „jau leis susidaryti aiškesnį supratimą, aiškesnį paveikslą, kur esame su amerikiečiais“.
„Šiuo metu kokių nors išvadų, deja, daryti neįmanoma“, – sakė D.Peskovas.
Anot jo, Maskva nelinkusi šių derybų labai ilgai tęsti, bet pažymėjo, kad jokių galutinių terminų nėra nustatyta.
Po derybų Ženevoje JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman sakė, kad pasikalbėjo su Rusijos kolega apie abipusius žingsnius siekiant deeskaluoti padėtį raketų ir pratybų klausimais, tačiau dar kartą perspėjo Maskvą, kad ši brangiai sumokėtų, jei užpultų Ukrainą.
„Pasiūlėme daug idėjų, kaip abi mūsų šalys galėtų imtis abipusių veiksmų, kurie atitiktų mūsų saugumo interesus ir pagerintų strateginį stabilumą“, – po derybų su Rusijos užsienio reikalų viceministru Sergejumi Riabkovu žurnalistams sakė W.Sherman.
Tuo metu Rusija sakė patikinusi Jungtines Valstijas, kad neplanuoja pulti Ukrainos ir kad eskalacijos scenarijus negalimas.
„Pokalbis buvo sunkus, ilgas, labai profesionalus, gilus ir konkretus“, – po kelias valandas trukusių derybų žurnalistams sakė S.Riabkovas.
Be to, pasak Maskvos, Vašingtonas „labai rimtai“ žiūrėjo į Rusijos pasiūlymus dėl saugumo garantijų.
„Kolegoms paaiškinome, kad neturime planų, ketinimų „pulti“ Ukrainos nėra ir negali būti, o visos karių ir pajėgų kovinio rengimo priemonės vykdomos mūsų teritorijoje, todėl nėra pagrindo baimintis; eskalavimo scenarijui šiuo atžvilgiu nėra pagrindo“, – teigė S.Riabkovas.
W.Sherman savo ruožtu sakė pasiūliusi tolesnes derybas dėl raketų dislokavimo, Rusijai išdėsčius reikalavimų sąrašą Vašingtonui ir NATO, o Vakarams kaltinant Maskvą, kad ši ruošiasi surengti didelio masto puolimą prieš Ukrainą, prie kurios sienų sutelkta apie 100 tūkst. karių.
Vis dėlto W.Sherman pabrėžė atmetusi Rusijos raginimą suteikti garantijų, kad Ukraina neprisijungs prie NATO.
„Mes tvirtai atstumiame saugumo pasiūlymus, kurie Jungtinėse Valstijose tiesiog yra pasmerkti žlugti. Niekam neleisime uždaryti NATO atvirų durų politikos“, – teigė ji.
Be to, JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja dar kartą paragino Rusiją grąžinti savo 100 000 karių atgal į kareivines arba paaiškinti, kam jie telkiami.
Pasak W.Sherman, jei Rusija įsiverš, „ji brangiai sumokės ir sulauks reikšmingų pasekmių, gerokai didesnių nei 2014 metais“, kai Maskva užėmė Krymo pusiasalį ir ėmė remti prorusiškus separatistus Rytų Ukrainoje, kur per konfliktą jau žuvo per 13 tūkst. žmonių.
Ji taip pat sakė nesulaukusi iš Rusijos atsakymo deeskalacijos dėl Ukrainos klausimu.
„Nemanau, kad žinome atsakymą dėl to. Mes labai aiškiai pasakėme, kad labai sunku vesti konstruktyvią, produktyvią ir sėkmingą diplomatiją be deeskalacijos“, – sakė W.Sherman žurnalistams, paklausta apie Maskvos atsakymą dėl pajėgų atitraukimo.
S.Riabkovas savo ruožtu paragino JAV būti „atsakingas“ bendraujant su Rusija ir perspėjo, kad augančios konfrontacijos rizikos „negalima nuvertinti“.
Jis pasmerkė JAV perspėjimus imtis veiksmų prieš Rusiją kaip „bandymą šantažuoti ir bauginti“, tačiau pareiškė, kad Maskva pasisako „už dialogo tęsimą“.
