Beveik neabejojama, kad O.Smolenkovas, kuris 2017-ųjų gegužę ar birželį su šeima išvyko atostogauti į Juodkalniją, bet iš ten ne grįžo namo, o su JAV pareigūnų pagalba buvo nugabentas į Ameriką.
Manoma, kad O.Smolenkovas daug metų dirbo greta vieno artimiausių V.Putino patarėjų užsienio politikos klausimais – Jurijaus Ušakovo. Esą beveik visą šį laiką jis teikė informaciją amerikiečiams.
Perbėgėlis vadinamas nuliu
Remiantis JAV žiniasklaidos pranešimais, eksfiltruoti agentą Vašingtonas nutarė po to, kai tais pačiais 2017 metais Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu ir nelauktai svečiui atskleidė jautrių duomenų.
O.Smolenkovas prieš tai amerikiečiams esą daug padėjo aiškinantis, kaip Rusija kišosi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus.
Rusas esą pakuždėjo, kad pats V.Putinas asmeniškai inicijavo ir organizavo kišimosi į rinkimus JAV kampaniją. Maskva siekė D.Trumpo pergalės prieš Rusijai labai nepalankią demokratę Hillary Clinton.
Maskva juokiasi iš kalbų apie „superšnipą“ ir O.Smolenkovą vadina „išgerti mėgstančiu nuliu“, neturėjusiu jokios prieigos prie Rusijos paslapčių.
O O.Smolenkovo perkėlimas už Atlanto neva apakino Amerikos žvalgybininkus, negalėjusius lengvai suvokti, ką Kremlius buvo suplanavęs 2018-aisiais JAV vykusiems vidurio kadencijos rinkimams į Kongresą, taip pat nežinančius, kaip rusai veiks prieš kitų metų prezidento rinkimus.
Visa tai, žinoma, spekuliacijos – kad ir kokia svaria faktine informacija paremtos.
Nenuostabu, kad Maskva juokiasi iš kalbų apie „superšnipą“ ir O.Smolenkovą vadina „išgerti mėgstančiu nuliu“, neturėjusiu jokios prieigos prie Rusijos paslapčių.
Kaip dažniausiai ir būna, tiesa yra kažkur per vidurį. O.Smolenkovas greičiausiai kažką tikrai žinojo, bet nedaug – ir tikrai ne konkrečias detales apie rusų programišių operacijas prieš 2016-ųjų prezidento rinkimus JAV.
Dezinformaciniai manevrai
„Niekada jo nesu matęs, niekada nesu su juo susitikęs, nesekiau jo karjeros“, – sako S.Lavrovas, o V.Putino atstovas Dmitrijus Peskovas priduria: „Tiesa, kad Smolenkovas dirbo prezidento administracijoje, bet prieš kelerius metus buvo atleistas. Spekuliacijos JAV spaudoje – bulvarinis žanras.“
Kremliaus pozicija, kuri matoma valstybės kontroliuojamoje žiniasklaidoje, aiški – O.Smolenkovas, kuris, kaip jau rašė 15min, JAV namą nusipirko neslėpdamas savo tapatybės, nebuvo aukšto rango tarnautojas.
Kremlius per savo valdomas medijas stengiasi sumenkinti O.Smolenkovo svarbą – juk amerikiečiai kaip tik tvirtina, kad jų informatorius Maskvoje teikė itin vertingus duomenis, ir ne trumpai, o daug metų.
S.Lavrovas, D.Peskovas ir kiti putinizmo sistemos šaukliai dabar vienas po kito aiškina, kad JAV žaidžia kažkokius politinius žaidimus. Pavyzdžiui, Rusijos Federacijos Tarybos narys Aleksejus Puškovas pasityčiojo: „Panašu, kad Smolenkovas žinojo viską apie visus.“
Kremliaus kontroliuojama naujienų agentūra „RIA-Novosti“ tuo tarpu citavo neįvardijamus buvusius O.Smolenkovo kolegas, kurie aiškino, kad įtariamas JAV agentas Rusijos ambasadoje vykdydavo paprastas užduotis.
Priešininkų pasiekimų menkinimas šnipų pasaulyje prilygsta pomėgiui išpūsti saviškių pergales agentų verbavimo fronte.
Jis esą pirkdavo automobilius, pristatydavo maisto produktus į ambasados komplekse veikiančią parduotuvę. Be to, O.Smolenkovas „dažnai“ gėrė – „daugiau nei įprasta“, o bendradarbiams neva skundėsi, kad per mažai uždirba.
Jei JAV žvalgybininkai iš tiesų buvo užverbavę O.Smolenkovą, dabar iš Kremliaus sklindantys komentarai nestebina.
Priešininkų pasiekimų menkinimas šnipų pasaulyje prilygsta pomėgiui išpūsti saviškių pergales agentų verbavimo fronte. Tai suprasti ragina ir su žiniasklaida bendraujantys JAV žvalgybininkai – esą rusų skelbiamus duomenis apie O.Smolenkovą reikia vertinti kaip dezinformaciją.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova ketvirtadienį dar ir įžūliai per Interpolą paprašė JAV patvirtinti „buvusio Kremliaus pareigūno“ buvimo vietą.
Domino efektas Kremliuje?
„Girti savo pačių triumfus žvalgybos srityje ir menkinti varžovų veiksmus – standartinė praktika. Iš dalies tai yra ir tiesiog bandymas suvaldyti gėdą darantį viešumą.
Tačiau tikslas, nors ir turbūt naivus, yra pasėti abejonių dėl šaltinio patikimumo kitos pusės žvalgybos tarnybų vadovų galvose“, – teigė Markas Galeotti, Rusijos ekspertas, šiuo metu dirbantis Londono universiteto koledže.
Tiesa, pats M.Galeotti turi abejonių dėl to, ką prezidento administracijos koridoriuose galėjo išgirsti iš tiesų gana žemo rango tarnautoju dirbęs O.Smolenkovas. Jo karjera sekė dabartinio V.Putino patarėjo užsienio politikai J.Ušakovo keliu.
Anot eksperto, kaip J.Ušakovo patarėjas O.Smolenkovas tikrai galėjo prieiti prie įslaptintų duomenų, bet ši prieiga esą buvo ribota. Rusijoje informacija keičiamasi labai striukai, rūpinamasi, kad ji nenutekėtų.
„Tad tik tam tikri dokumentai galėdavo atsidurti ant jo stalo. Taip, jis dirbo aplinkoje, kur būdavo aptariami jautrūs duomenys, tačiau abejoju, ar jis galėjo žinoti kietų faktų apie tokius rimtus veiksmus kaip kišimasis į rinkimus.
Daugiausia, ką jis galėjo pasiūlyti amerikiečiams, turbūt buvo loginės išvados ir gandai – gal ir iškalbingi, bet taip pat subjektyvūs“, – rašė M.Galeotti.
Jam įdomesnės galimos pasekmės V.Putino sukurtai valdžios piramidei. Esą įmanoma, kad 72-ejų J.Ušakovas, panašu, asmeniškai pasikvietęs O.Smolenkovą jam dirbti, gali pagaliau būti išstumtas iš prezidento administracijos.
„Jei taip nutiks, kita domino kaladė gali būti Sergejus Lavrovas, kuris jau seniai maldauja leisti jam palikti užsienio reikalų ministro postą. Lavrovas galėtų pakeisti Ušakovą.
Tai būtų logiška. Nuo 2014 metų Lavrovo autoritetas tarptautinėje arenoje sumažėjęs ir jis akivaizdžiai nervinasi, bet Putinas jį, nors ir dažnai ignoruoja, gerbia“, – tvirtino M.Galeotti.
Galiausiai jis įtaria, kad Maskvoje gali prasidėti prezidento administracijos, kuri Rusijoje, ko gero, yra galingiausia struktūra, žnaibymas: „Įsivaizduoju, kad Federalinė saugumo tarnyba (FSB) mėgautųsi galimybe įgelti vienai tų retų institucijų, kuri turi daugiau galios.“
GRU misijos uždaros diplomatams
Savo ruožtu Leonidas Beršidskis „The Moscow Times“ atkreipia dėmesį į tai, kad Rusijos užsienio politikos aparato profesionalai paprastai labai kreivai žiūri į šalies žvalgybininkų veiklą – ypač diplomatus siutina karinės žvalgybos tarnyba GRU.
Šioje vietoje svarbūs du dalykai. Pirma, ir O.Smolenkovas, ir jo bosas J.Ušakovas – karjeros diplomatai, kurių biografijoje nėra jokių žvalgybinio darbo pėdsakų.
Tad jei V.Putinas ir asmeniškai planavo didelę kišimosi į rinkimus JAV kampaniją, konkrečios jos detalės tikrai negalėjo keliauti operatyvininkų link per O.Smolenkovą.
Antra, 2018 metais tuometis JAV specialusis prokuroras Robertas Muelleris gana netikėtai paskelbė išsamų kaltinamąjį aktą, kuriame suminėjo konkrečius GRU darbuotojus, 2016-aisiais įsilaužusius į JAV Demokratų partijos kompiuterius ir pavogusius galybę informacijos.
Dokumente minimos ir pavardės, ir pareigos, ir konkretūs dokumentai. Tokių duomenų O.Smolenkovas tiesiog negalėjo gauti dirbdamas ten, kur dirbo.
Tiesa, Rusijos internautai dabar visai rimtai svarsto, kad visa ši istorija apie O.Smolenkovo šnipinėjimą gali būti priedanga. Esą jis tebuvo pasiuntinys, amerikiečiams teikęs informaciją, kurią išgaudavo JAV informatorius, esantis dar aukščiau Kremliaus piramidėje ir, žinoma, dar nedemaskuotas.
Kita vertus, ir tokie svarstymai gali būti dezinformacija. Kaip pastebi „The New York Times“, kitai pusei vien pusbalsiu užsiminęs, kad jos stovykloje įsimaišęs išdavikas, sudrebinsi visą priešininkų žvalgybos aparatą.
-
CŽV išvežė iš Rusijos savo vertingiausią informatorių: jau įtariama, kas jis
-
Maskva patvirtino, kad šnipinėjimu įtariamas asmuo tikrai dirbo Kremliuje
-
M.Pompeo: pranešimai apie iš Rusijos išvežtą šnipą yra netikslūs ir kelia pavojų
-
Pavardės neslėpęs įtariamas JAV agentas Rusijoje vėl dingo: pabėgo iš namų Virdžinijoje
