Kijevo vyriausybės pajėgos kovoja su Rusijos palaikomais separatistais šalies rytuose nuo 2014 metų, kai Maskva aneksavo Krymo pusiasalį po kruvino sukilimo, per kurį buvo nuverstas prorusiškų pažiūrų Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Prancūzija, Vokietija, Ukraina ir Rusija priklauso vadinamajam Normandijos ketvertui, suburtam siekiant išspręsti konfliktą Rytų Ukrainoje. 2015-aisiais šalys parengė vadinamuosius Minsko susitarimus konfliktui deeskaluoti.
Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pernai liepą sutarus su separatistais laikytis ugnies nutraukimo režimo, šalies rytuose įsivyravo sąlyginė ramybė, tačiau anksčiau šiais metais susirėmimai atsinaujino.
„Kalbant apie „Normandijos formatą“, reikalai prasti“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas antradienį publikuotame interviu Rusijos savaitraščiui „Argumenty i fakty“.
„Galima sakyti, kad prezidento pareigas einant V.Zelenskiui, nepadaryta jokios pažangos įgyvendinant tiek Minsko priemonių paketą, tiek vėlesnius susitarimus, pasiektus Paryžiuje“, – kalbėjo jis.
V.Zelenskis 2019 metais buvo išrinktas prezidentu, žadėdamas užbaigti konfliktą šalies rytuose. Tačiau kritikai sako, kad trapios paliaubos tėra vienintelis apčiuopiamas jo laimėjimas, o 2019 metų gruodį surengtos derybos su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu nepriartino prie tikslo rasti ilgalaikį sprendinį.
Nuo vasario vidurio, kai suintensyvėjo susirėmimai, jau žuvo mažiausiai 16 ukrainiečių karių. Kijevas kaltina Maskvą ir separatistus draudžiamų ginklų naudojimu.
„Dabar matome įtampos eskalaciją palei fronto liniją“, – sakė D. Peskovas.
„Anksčiau pasiekti kuklūs laimėjimai dabar naikinami“, – pridūrė jis.
Jungtinių Tautų duomenimis, nuo 2014 metų konfliktas Rytų Ukrainoje nusinešė per 13 tūkst. gyvybių.
Rusija kategoriškai neigia siunčianti ginklų ir karių separatistams paremti.
