Stengiamasi nepabrėžti karo trukmės
Rusijos prezidento administracija „paprašė“ valstybinės ir provyriausybinės žiniasklaidos redaktorių „neakcentuoti“ skaitytojų ir žiūrovų dėmesio į karo trukmę.
Tokius reikalavimus redakcijos gavo birželio 3-iosios, 100-osios invazijos dienos, išvakarėse. Apie tai portalui „Meduza“ pranešė iš karto keturi šaltiniai: vienoje iš valstybinių žiniasklaidos priemonių, Maskvos mero kanceliarijoje, provyriausybiniame leidinyje ir pačioje prezidento administracijoje.
Provyriausybinių bulvarinių laikraščių „Komsomolskaja pravda“ ir „Moskovskij komsomolec“ internetinės transliacijos apie „specialiąją operaciją“ iš tiesų rodo tik dabartinę datą. Valstybinės naujienų agentūros TASS internetinėje versijoje taip pat nenurodoma invazijos trukmė. Apie tai neužsimenama nei Pirmojo kanalo ir „Rossija 1“ naujienų laidose, nei pagrindiniuose „RIA Novosti“ ir rusakalbės RT versijos puslapiuose.
Baisu, kad žmonės pradės mąstyti
Dėmesio sutelkimas į su karu susijusias datas gali priversti rusus susimąstyti apie invazijos tikslą ir sėkmę.
„Dėmesio sutelkimas į su karu susijusias datas gali priversti rusus susimąstyti apie invazijos tikslą ir sėkmę“, – „Meduza“ sakė šaltinis iš prezidento administracijos.
„Kai kalbama apie apvalią datą, visada kyla klausimų: kas buvo pasiekta iki šios datos? Tokia tradicija susiklostė dar sovietmečiu, kai buvo penkmečio planai ir pan. Pasirodo, kad dabar beveik neturime ką parodyti. Galite sakyti, kad užimtos kai kurios gyvenvietės, bet šių gyvenviečių pavadinimai žmonėms nieko nesako. Ar daug, ar mažai? Ar „operacijos“ tikslai beveik pasiekti, ar dar ne?“, – svarstė pašnekovas.
Be to, Kremlius „nenori priminti“, kad invazija tęsiasi jau daugiau nei tris mėnesius. Prezidento administracijai artimas šaltinis, remdamasis uždarų sociologinių apklausų rezultatais, pabrėžė, kad daugelis rusų jau įsitikinę, jog „specialioji operacija“ užsitęsė.
Atvirų apklausų rezultatai tai netiesiogiai patvirtina. Sociologinė kompanija „Rusijos laukas“, atlikusi apklausą 2022 m. gegužės 23-26 d., nustatė, kad 39 proc. Rusijoje gyvenančių respondentų „pavargo“ nuo naujienų apie karo eigą.
„Apie jos tikslus, išskyrus Ukrainos „denacifikaciją“ ir „demilitarizaciją“, kol kas nieko nežinoma. Žmonės nesupranta šių žodžių, bet mato, kad kariniai veiksmai vyksta jau seniai. Prieš „operaciją“ jie buvo įsitikinę, kad Ukraina yra silpna valstybė. Tačiau dabar paaiškėjo, kad jo greitai nugalėti nepavyks“, – sakė Kremliui artimas „Meduza“ šaltinis.
Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas komentare „Meduza“ nesutiko su nuomone, kad „specialioji operacija“ užsitęsė: „Tokios operacijos negali turėti aiškiai apibrėžto laiko“. Paklaustas, ar Kremlius davė kokių nors nurodymų dėl karo trukmės nušvietimo žiniasklaidoje, D.Peskovas neatsakė.
Anksčiau Rusijos Saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas pareiškė, kad Rusija „nesiekia“ nustatyti „specialiosios operacijos“ termino. Buvęs oro desanto pajėgų vadas ir Rusijos Valstybės Dūmos deputatas generolas Vladimiras Šamanovas sakė, kad Ukrainos „demilitarizacija“, jo nuomone, „gali užtrukti nuo penkerių iki dešimties metų“.
Keičiasi priešo sąvoka
Baigiantis trečiajam invazijos mėnesiui, Rusijos televizijos propagandistai vis dažniau pabrėžia, kad „Rusija iš tikrųjų kariauja ne su Ukraina, o su NATO ir Vakarais“.
Prasidėjo tikras karas – Trečiasis pasaulinis karas. Esame priversti demilitarizuoti ne tik Ukrainą, bet ir visą Šiaurės Atlanto aljansą.
„Atėjo laikas pripažinti: galbūt Rusijos „specialioji operacija“ Ukrainoje baigėsi. Prasidėjo tikras karas – Trečiasis pasaulinis karas. Esame priversti demilitarizuoti ne tik Ukrainą, bet ir visą Šiaurės Atlanto aljansą“, – Rusijoje populiarioje pokalbių laidoje „60 minučių“ sakė laidos vedėja Olga Skabejeva.
Šį propagandinį pasakojimą palaiko ir Rusijos pareigūnai. N.Patruševas Rusijos saugumo tarybos mokslinės tarybos posėdyje pareiškė, kad „amerikiečių ir jų satelitų pradėta pasaulinė antirusiška kampanija įtikinamai įrodo, jog Ukraina tapo pretekstu pradėti nepaskelbtą karą prieš Rusiją“. Jis paprašė tarybos „įvertinti šio karo parametrus, jo bruožus ir ypatybes, palyginti su Šaltuoju karu“. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas taip pat kalbėjo apie Vakarų šalių „totalinį hibridinį karą“ prieš Rusiją.
-
Alternatyvioje Kremliaus televizijos kuriamoje realybėje gyvenanti Rusijos auditorija ruošta plataus masto invazijai į Ukrainą
-
Paviešinti Rusijos pulkininkų pokalbiai – necenzūriniais žodžiais koneveikia ir V.Putiną, ir S.Šoigu
-
A.Blinkenas: Ukraina pažadėjo nesmogti taikiniams Rusijos teritorijoje
-
V.Zelenskis: kasdien Donbase žūsta šimtas Ukrainos karių
-
Investuotojų grupė: Rusija nesumokėjo palūkanų už obligacijas
-
Nepavykęs žaibiškas Rusijos puolimas Ukrainoje virsta sekinamuoju karu
-
Lietuva sieks kolektyvinės gynybos nuo pat galimos agresijos pradžios, NATO brigados
Prezidento administracijai artimas šaltinis, remdamasis uždaromis apklausomis, teigė, kad rusams „suprantamesnės“ tezės apie Rusijos ir Vakarų konfrontaciją. Atviros apklausos galėtų patvirtinti šį teiginį. Gegužės 30 d. paskelbtoje VCIOM apklausoje 40 proc. Rusijos respondentų teigė, kad „specialiosios operacijos“ tikslas buvo būtent „neleisti NATO įkurdinti savo bazių Ukrainos teritorijoje“.
Kremliui artimas „Meduza“ šaltinis aiškina: „Jei kovojama ne su Ukraina, o su visa NATO – labai stipriu priešininku – tuomet žmonės supranta, kad greitos pergalės nėra ko tikėtis“.
Nėra nepriklausomų duomenų, kuriais remiantis būtų galima patikimai pasakyti, ar rusai pritaria atvirai konfrontacijai su Ukraina (arba apskritai su Vakarais). Nuo vasario 24 d. skelbiamos įvairios viešosios nuomonės apklausos apie rusų požiūrį į karą, iš kurių daugelis rodo, kad dauguma gyventojų esą remia „specialiąsias operacijas“. Tačiau daugelis mokslininkų pabrėžia, kad propagandos, cenzūros ir represijų sąlygomis tokios apklausos greičiausiai neatspindi tikrovės.
