Leidinio autorių pašnekovai teigia, kad, nepaisant daugybės sunkių pralaimėjimų fronte ir didelių gyvosios jėgos nuostolių, Vladimiras Putinas neatsisakė planų užimti Kyjivą, o siekdamas savo tikslo yra pasirengęs kovoti mažiausiai kelerius metus, nepaisydamas nuostolių.
„Kol kas planuojama laimėti laiko ir su mobilizuotųjų pagalba stabilizuoti frontą. O pavasarį viską pradėsime iš naujo“, – sakė FSB artimas šaltinis. Jis sako, kad Kremlius supranta, jog šis planas susijęs su dideliais nuostoliais, „tačiau tai nieko negąsdina – jie bus pakeisti šauktiniais“. Šiuo metu užduotis yra „sustiprinti ir sutvirtinti fronto liniją“.
Pasak to paties asmens, iki 2023 m. pavasario Rusijos gynybos ministerija planuoja apmokyti 120 000 šauktinių, kurie gali būti siunčiami kariauti į Ukrainą, kad kompensuotų mobilizuotųjų nuostolius.
Tai patvirtina ir šaltinis, artimas Rusijos generaliniam štabui: „Dabar užduotis - sutankinti ir sustiprinti fronto liniją. Dėl karių trūkumo antroje gynybos linijoje kartais ten visai nieko nebūdavo. Kai kur tokios skylės buvo iki 20 kilometrų. Dabar šias vietas užpildo mobilizuoti žmonės“.
Šaltinio teigimu, iki kitų metų pavasario Gynybos ministerija planuoja apmokyti 120 000 šauktinių, kurie gali būti išsiųsti į Ukrainą, kad kompensuotų mobilizuotųjų nuostolius: „Štai kodėl jis [Putinas] neatšaukia dekreto dėl dalinės mobilizacijos“.
Spalio pabaigoje JAV karo tyrimų institutas (ISW) taip pat prognozavo, kad kitais metais Rusijos karinė vadovybė siųs šauktinius į frontą. 2023 m. gegužę šio rudens šauktiniai jau bus baigę šešių mėnesių mokymus ir galės būti masiškai naudojami Ukrainoje, rašo ISW.
Apie tai, kad siunčiant į frontą nepasirengusius mobilizuotus vyrus padaugės aukų, perspėja ne tik ekspertai, bet ir patys kariai. „Tiesą sakant, jie visi ten [Ukrainoje] mirs. Jie bus suluošinti ir nužudyti. Tai nepasiruošusi armija! Aš, pavyzdžiui, ilgai tarnavau [pagal kontraktą], pats prasiskyniau sau kelią [į frontą], bet vis tiek buvau nepasirengęs. Pirmąją dieną supratau, kad padariau didžiausią klaidą savo gyvenime“, - portalas „Meduza“ citavo Rusijos kariuomenės kontraktininko žodžius.
-
V.Zelenskis: karo Ukrainoje akivaizdoje matome Europą, kovojančią už savo vertybes
-
A.Duda: Europa turi save apibrėžti iš naujo ir pasiruošti karo sukeltiems iššūkiams
-
G.Nausėda: Kremliui turi nelikti resursų tęsti karą Ukrainoje
-
Ukrainos didvyriu vadinamą A.Pokrasą žavi lietuvių pagalba ukrainiečiams
-
Ukrainai gresia nauja Rusijos raketų ataka: Ukrainos karinės jūrų pajėgos įvardijo priešo pajėgumus
Rusijos pradėtas neišprovokuotas karas Ukrainoje tęsiasi jau devynis mėnesius. Per šį laiką Rusijos kariuomenei ne tik nepavyko pasiekti nė vieno strateginio savo agresijos tikslo, bet ir teko patirti daug skaudžių pralaimėjimų: Kyjivo ir Charkivo regionuose, Donecko ir Chersono srityse.
„Važnyje istorii“ šaltinių vertinimu, nuo karo pradžios neatstatomi Rusijos karių nuostoliai siekia daugiau nei 90 000 žmonių. Panašius skaičius lapkričio pradžioje paskelbė ir JAV kariuomenės Jungtinio štabų vadų komiteto vadovas generolas Markas Milley. Pasak jo, Rusija neteko daugiau kaip 100 000 sužeistųjų ir žuvusiųjų. Jo teigimu, panašių nuostolių patyrė ir Ukraina.
Per rudens mobilizaciją Rusijos gynybos ministerija pašaukė apie 300 000 žmonių. Tai reiškia, kad jei išsipildys blogiausios Kremliaus prognozės, iki kitos vasaros kas trečias iš mobilizuotųjų bus žuvęs, paimtas į nelaisvę arba sužeistas.
