„Laikinai okupuotų teritorijų išlaisvinimas jėga neišvengiamai lems daugybės civilių mirtį ir aukas tarp kariškių, o tai nepriimtina Ukrainai“, – pareiškime sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas Ruslanas Chomčakas.
Jis pareiškė, kad Maskva siekia „bauginimu ir šantažu karine jėga“ paaštrinti padėtį.
„Ukrainą palaiko visas civilizuotas pasaulis. Nesame vieniši akistatoje su priešu“, – pabrėžė R.Chomchakas.
Baltieji rūmai ketvirtadienį pranešė, kad rusų karių skaičius prie Ukrainos sienos dabar yra „didesnis nei bet kada nuo 2014 metų“, kai Rytų Ukrainoje įsiplieskė karas Maskvai aneksavus Krymo pusiasalį.
Intensyvėjant kautynėms ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį apsilankė rytiniame fronte, kur pasiliko nakvoti.
„Mūsų šalies likimas nulemiamas čia“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė V.Zelenskis.
Prezidentūros paskelbtose nuotraukose matyti, kaip valstybės vadovas, dėvėdamas šalmą ir neperšaunamą liemenę, spaudžia rankas kariams.
V.Zelenskis, neseniai paraginęs NATO paspartinti jo šalies stojimo į Aljansą procedūrą, ketvirtadienį pareiškė aplankęs pozicijas, kur pastarosiomis savaitėmis žuvo ir buvo sužeista Ukrainos karių.
Prezidento teigimu, nuo šių metų pradžios žuvo jau 26 Ukrainos kariai. Palyginimui, per visus 2020-uosius gyvybės neteko 50 kariškių.
2014 metais prasidėjęs konfliktas Ukrainos rytuose, kur dauguma gyventojų yra rusakalbiai, pareikalavo jau daugiau nei 13 tūkst. gyvybių.
Kremlius kalbėjo apie pavojų Rusijai
Tuo metu Kremlius penktadienį pareiškė, kad Rytų Ukrainoje gali atsinaujinti didelio masto kovos veiksmai tarp Kijevo pajėgų ir prorusiškų separatistų, ir pabrėžė, kad toks scenarijus „sukeltų grėsmę Rusijai“.
„Kremliuje nuogąstaujama, jog Ukrainoje atsinaujins pilietinis karas. Ir jeigu prie mūsų sienų atsinaujins pilietinis karas, didelio masto koviniai veiksmai, tai kels pavojų Rusijos Federacijos saugumui“, – žurnalistams sakė prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas.
„Kalba eina apie provokuojamus veiksmus palei [konflikto šalių] sąlyčio liniją. Šių provokuojamų veiksmų eskalavimo linijos laikosi Ukrainos ginkluotosios pajėgos, ir jos šią liniją tęsia. Yra šių provokacijų intensyvinimo tendencija, – teigė Kremliaus atstovas. – Visa tai kuria potencialią grėsmę pilietinio karo Ukrainoje atsinaujinimui.“
Po 2014 metais Rusijos įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos kilęs konfliktas atslūgo pernai, įsigaliojus naujam paliaubų susitarimui.
Tačiau susirėmimai, kuriuose daugiausia buvo naudojama artilerija ir minosvaidžiai, nuo metų pradžios vėl įsibėgėjo, abiem šalims dėl konflikto aštrėjimo kaltinant vienai kitą.
Vyrauja nuomonė, kad Rusija teikia separatistams politinę ir karinę paramą, tačiau Maskva tai neigia.
Praėjusią savaitę Ukraina apkaltino Rusiją telkiant tūkstantinę kariuomenę prie jos šiaurinių ir rytinių sienų bei Krymo pusiasalyje.
Nuo 2015 metų vykusiomis Prancūzijos ir Vokietijos tarpininkautomis taikos derybomis susirėmimų nutraukti nepavyko.
Paklaustas, ką V.Putinas atsakė į Vokietijos kanclerės Angelos Merkel raginimą Rusijai atitraukti savo pajėgas nuo sienos su Ukraina, D.Peskovas atsakė: „Prezidentas pateikė reikiamų paaiškinimų.“
„Tai tas pats, apie ką ne kartą kalbėjome: esame laisvi perkėlinėti savo ginkluotąsias pajėgas, bet kokius padalinius, Rusijos teritorijoje savo nuožiūra. Antra, dabar Ukraina, deja, vėl virsta potencialiai labai nestabiliu regionu, ir, aišku, bet kuri šalis, turinti sienas su nestabiliu regionu – pavojingu, sprogstamu regionu – imasi priemonių, būtinų jos saugumui apsaugoti“, – kalbėjo Kremliaus atstovas.
Pasak D. Peskovo, Donbase šiuo metu įtampa „beprecedentiškai aštrėja“, todėl Rusija atitinkamai reaguoja į šią situaciją.
Paklaustas, ar dabartinis įtampos lygis panašus į buvusį 2014 metais, prasidėjus separatistiniam konfliktui Rytų Ukrainoje, D. Peskovas atsakė: „Dabar įtampos eskalavimas gana beprecedentis – tai, ką mes fiksuojame. Ir tai kelia susirūpinimą.“
„Konfrontacija su Rusija“
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas užsienio politikos klausimais Ihoris Žovkva anksčiau penktadienį pareiškė, kad Kijevui reikia ruoštis potencialiai karinei konfrontacijai su Rusija. Anot jo, tai liudija atitinkamų Ukrainos struktūrų turima informacija.
„Deja, reikia (ruošis naujam karinės konfrontacijos paaštrėjimui). Ir tokios informacijos, galima pasakyti, turi atitinkamos Ukrainos struktūros. Mes savo darbe taip pat naudojamės jų informacija ir perduodame ją mūsų partneriams“, – sakė prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas I. Žovkva interviu naujienų svetainei LB.ua.
Pasak jo, nuo padėties prie Ukrainos sienų paaštrėjimo V.Zelenskis jau kalbėjosi telefonu su JAV prezidentu Joe Bidenu, Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Borisu Johnsonu, NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, Kanados premjeru Justinu Trudeau.
I.Žovkva pabrėžė, kad V.Zelenskis iš didžiųjų Vakarų valstybių vadovų sulaukė aiškių paramos signalų.
Be to, anot jo, per pokalbį telefonu su J.Bidenu prezidentas išdėstė jam savo požiūrį, kaip JAV galėtų padėti Ukrainai dėl susiklosčiusios padėties pasienyje su Rusija.
„Buvo gautas patikinimas, kad Jungtinės Valstijos nepaliks Ukrainos vienos. Ir svarbiausia čia ne tai, kad tai susiję su saugumo padėties paaštrėjimu Donbase ir prie mūsų sienų, bet faktas, kad sulaukėme vienintelio atsakymo, kurį ir turėjome gauti iš mūsų strateginio partnerio: JAV niekam neleis nebaudžiamai imtis naujų agresyvių veiksmų mūsų regione. Tai ir yra pagrindinė dviejų lyderių pokalbio žinia“, – sakė I.Žovkva.
„Šūvis į galvą“
Santykiams su Ukraina ir prorusiškiems separatistais Kremliaus paskirtas pareigūnas Dmitrijus Kozakas ketvirtadienį perspėjo, kad konflikto paaštrėjimas būtų „Ukrainos pabaigos pradžia“, palygindamas Ukrainos laukiantį scenarijų ne su „šūviu į koją, o į galvą“.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova penktadienį pareiškė, kad Maskva įžvelgia padėties Donbase aštrėjimą.
„Deja, padėtis ten išlieka sudėtinga ir turi tendenciją aštrėti“, – ji sakė per spaudos konferenciją.
Pasak M.Zacharovos, priežastis yra „karingos nuotaikos Kijeve, vis dar gyvenančiame iliuzijomis dėl galimybės konfliktą šalies pietryčiuose išspręsti jėga“.
Kijevo sąjungininkai Vakaruose pareiškė virtinę pareiškimų, perspėjančių Rusiją nesiimti tolesnių veiksmų ir reikalaujančių pasiaiškinimo dėl jos kariuomenės telkimo.
Kremlius nepaneigė informacijos apie karinių pajėgų judėjimą, tačiau patikino, kad Maskva „niekam negrasina“.
Penktadienį Ukrainos pareigūnai bendrame konflikto šalių paliaubų stebėsenos centre pranešė, kad ukrainiečių kariškiai ankstesnę dieną pastebėjo, jog separatistų pajėgos atnaujina senas gynybos pozicijas šalia Donecko oro uosto ir įrenginėja naujas.
Panašūs separatistų inžineriniai darbai taip pat stebėti kitose vietose palei abiejų pusių sąlyčio liniją, sakė Kijevo pareigūnai.
