„Manome, kad griežti teisėsaugos veiksmai, skirti pažaboti viešuosius neramumus, buvo visiškai pagrįsti“, – pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
„Nesutinkame su tais, kurie politine krize vadina tai, kas vyksta“, – pridūrė jis.
Nuo liepos vidurio dešimtys tūkstančių žmonių išeina į Maskvos gatves reikalaudami laisvų rinkimų; šias demonstracijas paskatino atsisakymas registruoti opozicijos kandidatus rugsėjį vyksiantiems Maskvos Dūmos rinkimams.
Po šeštadienį vykusios didelės demonstracijos šeštadienį policija sulaikė šimtus žmonių, o per liepos 27-osios protestą buvo sulaikyti beveik 1 400 žmonių. Keli protestuotojai buvo sužeisti.
„Teisėsaugos agentūros vykdo savo pareigas ir daro viską, ko reikia, kad užtikrintų saugumą per sankcionuotus mitingus“, – tvirtino D.Peskovas.
Šeštadienį vienas riaušių policijos pareigūnas per protesto akciją už laisvus rinkimus smogė jaunai moteriai į pilvą. Internete išplitusiame vaizdo įraše matyti, kaip keturi kaukėti policininkai su pilna kovine ekipuote tempia merginą, o vienas pareigūnų be jokios akivaizdžios priežasties jai smogia.
Merginos advokatas naujienų agentūrai AFP sakė, kad jo klientė pateko į ligoninę dėl smegenų sukrėtimo.
Vakarai pasmerkė Rusijos policijos, panaudojusios prieš protestuotojus lazdas, veiksmus. AFP žurnalistai matė sužeistų protestuotojų.
Tačiau D. Peskovas tvirtino, kad per demonstracijas buvo užfiksuota atvejų, kai protestuotojai panaudojo jėgą prieš pareigūnus.
Po nesankcionuoto liepos 27-osios protesto Rusijos pareigūnai pradėjo tyrimą dėl „masinių neramumų“; už tai šalyje baudžiama iki 15 metų kalėjimo.
Opozicijos lyderiui Aleksejui Navalnui buvo skirta 30 parų arešto už raginimus dalyvauti nesankcionuotame mitinge.
Didžiausios demonstracijos nuo 2012-ųjų
Tai yra didžiausio masto demonstracijos Rusijoje nuo tada, kai Vladimiras Putinas, kadenciją dirbęs ministru pirmininku, 2012 metais grįžo į Kremlių.
Vis dėlto D.Peskovas nesureikšmino šių mitingų ir sakė, kad protestų vyksta „daugelyje šalių“.
„To negalima sieti su kažkokia krize“, – tvirtino V. Putino atstovas.
Rusija apkaltino kelių šalių vyriausybes ir žiniasklaidą remiant demonstracijas, o šalies federalinės ryšių, informacijos technologijų ir visuomenės informavimo priemonių tarnyba („Roskomnadzor“) pareikalavo, kad interneto milžinė „Google“ neleistų per „YouTube“ „reklamuoti neteisėtų masinių renginių“.
Be to, Rusijos įstatymų leidėjai kitą savaitę renkasi į neeilinę sesiją, kad aptartų įtariamą užsienio jėgų „kišimąsi į šalies reikalus“.
Tuo metu V. Putinas protestų Maskvoje nekomentuoja.
Liepos 27-ąją, kai Maskvoje vyko demonstracija, V.Putinas giliavandeniu aparatu pasinėrė į Suomijos įlankos dugną, o praėjusį šeštadienį jis važinėjosi motociklais Rusijos aneksuotame Kryme.
D.Peskovo teigimu, prezidentas „atkreipė dėmesį į tai, kas vyksta“, bet to nekomentavo, nes „kasdien Rusijoje vyksta daugybė dalykų“.
Vietos rinkimai yra reta galimybė disidentams pareikšti savo balsą politiniame gyvenime, nors prieš Kremlių nusistačiusios partijos per 20 metų besitęsiantį V. Putino valdymą yra išstumtos iš parlamento.
Protestai vyksta tvyrant pykčiui dėl prastėjančios gyvenimo kokybės ir smunkant 66-erių V. Putino populiarumo reitingams.
