Birželio 30 d. Rusijos Valstybės Dūmai pasiūlyta įstatymo pataisa, kuria būtų įvestos „specialiosios priemonės ekonomikos srityje“, įpareigojančios Rusijos įmones (nepriklausomai nuo nuosavybės formos) aprūpinti Rusijos specialiąsias karines ir antiteroristines operacijas.
Ši pataisa draustų Rusijos įmonėms atsisakyti priimti valstybės užsakymus specialiosioms karinėms operacijoms ir leistų Kremliui keisti darbuotojų sutartis bei darbo sąlygas, pavyzdžiui, versti darbuotojus dirbti naktį ar valstybinių švenčių dienomis. Pataisos aprašyme Kremlius pažymėjo, kad Ukrainoje vykstanti specialioji karinė operacija atskleidė tiekimo, ypač medžiagų, reikalingų karinei technikai remontuoti, trūkumą, ir pareiškė, kad Rusijos pareigūnai turi „sutelkti pastangas tam tikruose ekonomikos sektoriuose“.
Tikėtina, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mobilizuoja Rusijos ekonomiką ir pramonę, kad palaikytų vykstančias karines pastangas, tačiau kol kas nesiėmė lygiagrečių priemonių Rusijos darbo jėgai mobilizuoti dideliu mastu, rašo Karo studijų institutas.
Pranešime taip pat rašoma, kad Rusijos valdžios institucijos tikriausiai siekia Zaporižios atominę elektrinę (AE) tiesiogiai integruoti į Rusijos energetikos sistemą, o tai prieštarauja ankstesniems Rusijos pareiškimams, kad Zaporižios AE parduos elektros energiją Ukrainai. Nepriklausoma branduolinės energetikos ekspertė Olga Košarna birželio 30 d. pareiškė, kad Rusijos valstybinės branduolinės energetikos korporacijos „Rosatom“ darbuotojai Zaporižios AE ėmėsi priemonių, kad energija galėtų būti nukreipta į Rusijos energetikos sistemą. Pasak jos, Rusijos pajėgos dirbo Čonharde (pietinė Chersono sritis), kad suremontuotų pagrindinę energijos perdavimo liniją, vedančią į Krymą, kurią Ukrainos pajėgos sunaikino 2015 m. Ukrainos elektros perdavimo operatoriaus „Ukrenergo“ atstovai dar gegužės pabaigoje pareiškė, kad sunaikinus šias perdavimo linijas Rusijai būtų fiziškai neįmanoma nukreipti Ukrainos elektros energijos į Rusiją.
Rusijos pajėgos tikriausiai siekia užsitikrinti fizinę prieigą prie perdavimo linijų, kad galėtų palaikyti tiesioginį Ukrainos energijos srautą į Rusiją, ir tuo galima paaiškinti kai kuriuos pastarosiomis savaitėmis Rusijos okupuotose Zaporižios srities dalyse pastebėtus karinius veiksmus.
Gegužės 18 d. Rusijos valdžia nurodė, kad nors Zaporižios AE dirbs Rusijai, ji ir toliau parduos energiją Ukrainai, tačiau, kaip pastebi Karo studijų institutas, darosi vis akivaizdžiau, kad Rusijos valdžia imasi priemonių Ukrainos ekonominiam turtui tiesiogiai integruoti į Rusijos ekonomiką. Pranešimai apie tai, kad Rusijos pajėgos gali rengti melagingą provokaciją Zaporižios AE, gali būti šių Rusijos pastangų dalis – Maskva gali pasinaudoti tokia melaginga ataka, kad apkaltintų Ukrainos valdžios institucijas netinkamu branduolinio turto valdymu ir pateisintų visišką jo bei produkcijos kontrolę.
Svarbiausiai Karo studijų instituto pastebėjimai:
- Rusijos pajėgos toliau stengėsi apsupti Lysyčanską ir vykdė puolamąsias operacijas į pietus ir pietvakarius nuo miesto.
- Rusijos pajėgos tikriausiai dar nepasiekė sausumos kelio T1302 Bachmutas-Lysyčanskas, tačiau neleidžia Ukrainos pajėgoms juo naudotis, tęsdamos artilerijos ir oro smūgius prieš palei kelią likusias ukrainiečių pozicijas.
- Rusijos pajėgos daugiausia dėmesio skyrė savo taktinėms pozicijoms į šiaurę nuo Slovjansko pergrupuoti ir pagerinti.
- Rusijos pajėgos nevykdė jokių patvirtintų antžeminių puolimų šiaurinėje Charkivo srityje ir toliau apšaudė Ukrainos pozicijas į šiaurę nuo Charkivo miesto.
- Rusijos pajėgos vykdė artilerijos ir raketų smūgius palei pietinę ašį.
- Rusijos valdžios institucijos toliau deda pastangas plėsti verbuotojų, galinčių kovoti Ukrainoje, skaičių.
