„NATO plėtra yra pasikėsinimas į mūsų saugumą ir Rusijos nacionalinius interesus“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Rusija reaguodama imsis atsakomųjų priemonių, pareiškė Kremlius.
Pasak D.Peskovo, „tai verčia mus imtis atsakomųjų priemonių... taktiniu ir strateginiu požiūriais“.
Suomija antradienį tampa 31-ąja NATO nare, ir šis istorinis strateginis pasikeitimas, kurį išprovokavo Maskvos karas Ukrainoje, reiškia, kad JAV vadovaujamo gynybos aljanso siena su Rusija pailgėja dvigubai.
Prieš daugiau kaip metus Kremliaus pradėta didelio masto invazija į Ukrainą supurtė Europos saugumo sanklodą ir paskatino Suomiją bei jos kaimynę Švediją atsisakyti dešimtmečius vykdytos neprisijungimo politikos.
Sąjungininkės Turkija ir Vengrija – kiekviena dėl savų priežasčių – vilkino Suomijos stojimą ir iki šiol blokuoja Švedijos narystę.
Praėjusią savaitę Turkijos parlamentas pašalino paskutinę kliūtį Suomijos įstojimui.
Bet kuriuo atveju ratifikavimo užbaigimas greičiau nei per metus yra greičiausias įstojimo procesas per Aljanso pastarųjų metų istoriją.
Dabar liko tik antradieniui kruopščiai suplanuoti formalumai NATO būstinėje.
Suomių užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto įteiks oficialius stojimo dokumentus JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui – NATO steigiamosios sutarties saugotojui.
Tuomet mėlynos ir baltos spalvų Suomijos vėliava bus iškelta prie kitų sąjungininkių vėliavų – tarp Estijos ir Prancūzijos – priešais NATO būstinę Briuselyje.
