Ukrainos žvalgyba išsiaiškino ukrainiečių karo belaisviui galvą nupjovusio okupanto pavardę

Naujausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas, naujienų agentūrai AP komentuodamas Vakarų ginkluotės tiekimą, pareiškė, kad Ukraina nepradės kontrpuolimo nepasirengusi.

„Jei mes nebūsime pasiruošę, niekas nepradės (puolimo – red.) nepasiruošęs“, – pareiškė O.Danilovas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Oleksijus Danilovas

Pasak jo, sąjungininkai padeda Ukrainai pasiekti puolimui pradėti reikalingos įrangos lygį. Kartu O.Danilovas pažymėjo, kad kartais sąjungininkų politikai „žada viena, o daro kita“. Jis nepatikslino, ką turi omenyje.

Sekmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos kariai moka savo gyvybėmis už ginklų tiekimo vilkinimą – taip nutinka kiekvieną kartą, kai partneriai delsia arba dvejoja dėl ginklų rūšies ar tam tikrų jų savybių.

Ukrainos specialiosioms tarnyboms žinoma rusų kario, kuris dar gyvam ukrainiečių karo belaisviui nupjovė galvą, pavardė. Apie tai pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyryla Budanovas. Tačiau jis atsisakė pasakyti, kur yra šis rusas.

„Taip, yra... Kas jis – mes žinome“, – atsakydamas į klausimą, ar žinomas šio karo nusikaltimo vykdytojas, sakė K.Budanovas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kyryla Budanovas

Jis taip pat pažymėjo, kad daugelio panašių karo nusikaltimų vykdytojų nebėra tarp gyvųjų. „Kažkaip taip jau atsitiko, kad beveik visų tų, kurie darė tokius dalykus, kur mums buvo aiškiai žinoma, jų nebėra. Todėl nemanau, kad šis žmogus bus išimtis“, – pridūrė K.Budanovas.

Paklaustas, ar žvalgyba tam „padėjo“, K.Budanovas atsakė: „Tai tiesiog įvyko.“

Balandžio pradžioje internete ėmė plisti šiurpus ukrainiečių karo belaisvio egzekucijos vaizdo įrašas: rusų okupantai peiliu nupjauna dar gyvam vyrui galvą.

Lenkijoje pirmadienį viešintis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitikęs su šios šalies užsienio reikalų ministru Zbigniewu Rau teigė, kad šalis vienija požiūris į Europos saugumą ir Ukrainos integraciją. 

Susitikime ministras pabrėžė, jog svarbu, kad NATO viršūnių susitikime Vilniuje būtų pasiekta pažanga ne tik teikiant praktinę paramą Ukrainai, bet ir gilinant šalies politinę partnerystę su NATO, gilinant jos įsitraukimą į NATO struktūras ir procesus.

„Artėjant Vilniaus susitikimui, turėtume aptarti Ukrainos euroatlantinius siekius. Patikimiausia saugumo garantija Ukrainai yra jos europinė ir euroatlantinė integracija“, – teigė G.Landsbergis.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Gabrielius Landsbergis

Pasak jo, Baltijos šalys ir Lenkija turi veikti kartu tiek skatinant nuolatinį karinės paramos su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai plėtimą, tiek siekiant suvienodinti procedūras, kad būtų išvengta sankcijų Rusijai apėjimo.

Ministrų susitikime aptartos regiono saugumo, NATO darbotvarkės, paramos Ukrainai, sankcijų Rusijai ir Baltarusijai, kovos su nelegalia migracija, energetikos, Ukrainos grūdų tiekimo į pasaulio rinkas ir kitos temos.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis.

Ukrainos užsienio reikalų ministras pirmadienį suabejojo pastangomis įtvirtinti taiką Rusijos kare prieš jo šalį ir per vizitą Irake pareiškė, kad Maskva nori karo.

Dmytro Kulebos vizitas yra pirmoji per pastaruosius 11 metų Ukrainos diplomatijos vadovo kelionė į Bagdadą.

Tai vyksta po to, kai Irako sostinėje vasarį apsilankė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Bendroje spaudos konferencijoje Irako užsienio reikalų ministras Fuadas Husseinas sakė, kad Bagdadas yra pasirengęs „padėti abiem šalims pirmiausia pasiekti paliaubas, o tada pradėti diskusijas“.

Tačiau D.Kuleba išreiškė abejones, ar taikos pastangos bus sėkmingos.

„Rusija siekia karo. Ir tai yra didžiausia kliūtis, didžiausias barjeras kelyje į taiką“, – sakė jis žurnalistams.

„Taip nesielgiama, kai norima taikos. Taigi kad ir ką kalbėtų Rusijos pareigūnai... šiandien Rusija nori karo, – tęsė ukrainiečių ministras. – Mums reikia, kad Rusija sutiktų su labai paprastu faktu: ji turi nutraukti karą ir pasitraukti iš Ukrainos teritorijos. Tai suteiks erdvės diplomatijai.“

Pastarosiomis savaitėmis padaugėjo pasiūlymų tarpininkauti Ukrainos ir Rusijos konflikte.

Sekmadienį Abu Dabyje lankęsis Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva sakė, kad su Kinija ir Jungtiniais Arabų Emyratais (JAE) aptarė bendrą tarpininkavimą, ir apkaltino Jungtines Valstijas bei Europą vilkinant konfliktą.

Tuo metu Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono kanceliarija šeštadienį pareiškime nurodė, kad jis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu „aptarė tolesnius veiksmus organizuojant viršūnių susitikimą dėl taikos“.

2021 ir 2022 metais Irakas tarpininkavo keliuose regioninių varžovių Saudo Arabijos ir Irano pareigūnų derybų etapuose.

Praėjusį mėnesį Rijadas ir Teheranas Kinijoje paskelbė atnaujinantys 2016 metais nutrauktus diplomatinius ryšius.

F.Husseinas pirmadienį atskleidė Irako poziciją Ukrainos ir Rusijos atžvilgiu: „Kai abi šalys įsitikins, kad dialogas yra būtinas, Bagdadas padės joms abiems.“

Irakas palaiko gerus ekonominius ryšius tiek su Kyjivu, tiek su Maskva, o nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, laikosi neutralios pozicijos.

Nors Ukraina užsitikrino paramą Vakaruose, ji siekia sustiprinti diplomatinę paramą ir besivystančiose šalyse, ypač Artimuosiuose Rytuose ir Azijoje.

Slovakijos vyriausybė pirmadienį patvirtino draudimą importuoti ukrainietiškus grūdus ir kitus maisto produktus, po to, kai Lenkija ir Vengrija ėmėsi panašių veiksmų.

Ukrainos eksportuojami grūdai per Europos Sąjungą į kitas šalis gabenami nuo tada, kai invaziją į Ukrainą pradėjusi Rusija užblokavo tradicinius ukrainietiškų grūdų eksporto Juodąja jūra maršrutus.

Tačiau dėl logistikos kliūčių tranzito šalyse susikaupė dideli ukrainietiškų grūdų kiekiai, o tai smukdo grūdų kainas vietos rinkose. Dėl to kilo ūkininkų, kurie taip pat išreiškė susirūpinimą dėl maisto saugos, protestų.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos grūdai

„Šiandien vyriausybė pritarė siūlymui uždrausti tam tikrų žemės ūkio ir maisto produktų importą iš Ukrainos“, – žurnalistams sakė Slovakijos žemės ūkio ministras Samuelis Vičanas. 

Jis teigė, kad trečiadienį įsigaliosiančiu draudimu siekiama apsaugoti vietos žemės ūkio sektorių ir vartotojų sveikatą.

Praėjusią savaitę ministerija pranešė ištyrusi ukrainietiškų grūdų mėginį ir aptikusi „pesticido, draudžiamo Europos Sąjungoje kaip turinčio neigiamą poveikį žmonių sveikatai.“

Draudimas bus taikomas įvairiems produktams, įskaitant grūdus, cukrų, vaisius ir daržoves, vyną ir medų.

S.Vičanas pabrėžė, kad draudimas nebus taikomas Ukrainos produktams, vežamiems tranzitu per Slovakiją į trečiąsias rinkas.

ES narės Lenkija ir Vengrija šeštadienį taip pat uždraudė grūdų ir kito maisto importą iš Ukrainos.

Kremliaus kritiko Vladimiro Kara-Murzos, kuris pirmadienį buvo nuteistas kalėti 25 metus, advokatas sakė, kad disidentas yra politinis kalinys, kurio baudžiamasis persekiojimas niekaip nesusijęs su teisingumo vykdymu.

„Jam iškelta baudžiamoji byla nuo pat pradžių neturėjo nieko bendra su teisingumu“, – Vašingtone sakė Vadimas Prochorovas.

„Šis „teisingumas“ yra tik politinis kerštas Vladimirui“, – sakė V.Prochorovas laikraščio „The Washington Post“, kuriame V.Kara-Murza dirbo apžvalgininku, surengtame forume.

„Jis yra politinis kalinys, nėra jokių abejonių“, – pridūrė teisininkas.

„AFP“/„Scanpix“/Rusų opozicijos aktyvistas Vladimiras Kara-Murza

Disidento žmona Jevgenija Kara-Murza teigė, kad nuosprendis rodo, jog Rusijos prezidento Vladimiro Putino vyriausybė bijo tokių atvirų kritikų kaip jos vyras.

Maskvos teismas pirmadienį nuteisė 41-erių V.Kara-Murzą pripažinusi kaltu už išdavystę ir kitus kaltinimus 25 metams griežtojo režimo kolonijoje.

„Jo bausmė rodo, kad jie labai jo bijo ir nekenčia už jo nuoseklumą, drąsą, nuostabią drąsą“, – forume sakė J.Kara-Murza.

Ji sakė, kad jos vyras, kuris po dviejų apnuodijimų kenčia nuo neuropatijos, galbūt nėra pakankamai stiprus, kad išgyventų ketvirtį amžiaus kalėjime.

„Viduje jis išlieka labai stiprus žmogus“, – sakė ji.

„Bet, žinoma, tie apnuodijimai neabejotinai labai pakenkė jo sveikatai, – teigė moteris. – Ir simptomai plinta. Taigi aš suprantu, kad jis neturi penkerių metų, o ką jau kalbėti apie 25-erius.“

V.Kara-Murza teigia, kad dėl savo politinės veiklos jį du kartus buvo bandoma nunuodyti – 2015 ir 2017 metais – tačiau jis ir toliau ilgus laikotarpius praleisdavo Rusijoje. Dėl pasikėsinimų jis kaltino Kremlių, bet Rusijos pareigūnai neigė atsakomybę.

Praėjusią savaitę opozicijos veikėjas pareiškė, kad neatsižada jokių savo politinių pareiškimų, įskaitant pasisakymus prieš Rusijos puolimą Ukrainoje.

Iš Rusijos kalėjimų į karą išvykę nuteisti rusai, priklausę privačiai karinei kompanijai „Wagner“, prisipažino žudę ukrainiečių vaikus Bachmute ir Soledare. Pasak vieno iš žudikų, penkiolikmečius beginklius ukrainiečius „vargu, ar galima vadinti civiliais gyventojais“. Jų liudijimus surinko Rusijos žmogaus teisių gynimo organizacija „Gulagu.net“.

Organizacija paskelbė dviejų buvusių „Wagner“ dalinių vadų, kurie buvo užverbuoti į Jevgenijaus Prigožino samdinius iš Rusijos kolonijų, liudijimus.

Kadras iš vaizdo įrašo/"Wagner" pajėgų vadas Jevgenijus Prigožinas

Su „Gulagu.net“ kalbėtis sutiko Azamatas Uldarovas, buvęs nuteistasis iš Rusijos federalinės įkalinimo įstaigos Saratovo srityje, ir Aleksejus Savičevas, buvęs nuteistasis iš Voronežo srities.

Abu nusikaltėliai šiuo metu yra Rusijoje.

Savaitę jie davė parodymus per vaizdo ir garso įrašymo priemones ir papasakojo Gulagu.net įkūrėjui Vladimirui Osečkinui detales apie daugiau nei 20 ukrainiečių vaikų ir paauglių sušaudymą, duobes su daugiau nei 50 sužeistų kalinių, gyvenamųjų namų valymą, žudant visus, įskaitant vaikus.

Vienas iš „Wagner“ kovotojų prisipažino, kad „šovė penkiametei mergaitei į galvą“, kai jie įžengė į Soledarą ir Bachmutą.

Plačiau skaitykite ČIA.

Rusija Juodojoje jūroje vėl užblokavo apie 50 laivų su ukrainietiškais grūdais, todėl Europos Sąjunga ir toliau skatins Ukrainos žemės ūkio produktų eksportą per „solidarumo koridorius“ Ukrainos ir ES pasienyje, tviteryje paskelbė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.

„Šio karo pasekmės liečia mus visus. Rusija vėl blokuoja 50 laivų su grūdais Juodojoje jūroje, kurių skubiai reikia. ES remia JT pastangas ir toliau sudarys palankesnes sąlygas eksportui per ES “solidarumo koridorius„, per kuriuos į pasaulį buvo pristatyta 25 mln. tonų grūdų“, – sakė J.Borrellis.

Savo ruožtu Jungtinių Valstijų ambasadorė Ukrainoje Bridget Brink apkaltino Rusiją, kad ji, užuot laikiusis grūdų koridoriaus sąlygų, bando slopinti Ukrainos ekonomiką ir lėtinti maisto tiekimo srautus.

„Šiuo metu daugiau kaip 50 laivų laukia Bosforo sąsiauryje leidimo įplaukti į Ukrainos uostus ir pakrauti grūdų, kad galėtų pamaitinti tuos, kuriems jų reikia. Rusija bando nuslopinti Ukrainos ekonomiką ir sulėtinti maisto produktų tiekimo srautą, užuot laikiusis susitarimo sąlygų“, – pareiškė ambasadorė tviteryje.

Kovo 18 d. Ukraina, Jungtinės Tautos ir Turkija susitarė pratęsti „Saugaus žemės ūkio produktų gabenimo per Juodąją jūrą iniciatyvą“ 120 dienų.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda mano, kad dėl savo geopolitinio godumo, jei Rusija laimės Ukrainoje, kitu kariniu taikiniu pasirinks dar vieną šalį.  

Šias pastabas politikas išsakė per bendrą konferenciją su Italijos vadovu Sergio Mattarella, kuris pirmadienį, balandžio 17 d., lankėsi Lenkijoje.

A.Duda pabrėžė, kad visi, kurie šiandien ragina nutraukti pagalbą Ukrainai, iš tikrųjų veikia Maskvos interesais ir iš tikrųjų nori, kad Rusija nugalėtų Ukrainą, praneša „Polskie radio 24“.

Pasak A.Dudos, jei pasaulis nustos remti Ukrainą, Rusija galės laimėti karą, tačiau jos ambicijos nesumažės.

„Jei Ukrainai nebus padedama, Rusija laimės šį karą, o tai bus tik pirmas Rusijos žingsnis siekiant išplėsti savo viešpatavimą šios Europos dalies tautoms“, – sakė jis.

Kaip pridūrė Lenkijos prezidentas, lenkai gerai žino šį Rusijos godumą.

„Rusijos godumas reiškiasi siekiu dominuoti kitose tautose, pavergti kitas tautas, atimti iš jų potencialą ir juo pasinaudoti“, – priminė A.Duda. 

„Zuma press“/„Scanpix“/Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda

Pokalbyje su Italijos vadovu A.Duda pabrėžė, kad Varšuva ir toliau rems Ukrainą ir ragina tai daryti savo partnerius. Svarbu, kad Kyjivas nuolat jaustų paramą, nes tik tada Rusija negalės laimėti šio karo.

„Jei Rusija laimės šį karą, ji užpuls kitą šalį“, – sakė jis.

Po derybų A.Duda pažymėjo, kad jo kolega S.Mattarella taip pat laikosi tokios pat nuomonės.