Toks žingsnis žengtas didėjant užsienio technologijų milžinių ir Kremliaus priešpriešai.
„Yra ženklų, kad pažeisti Rusijos Federacijos įstatymai – pažeisti gana šiurkščiai, nes... tai susiję ir su cenzūra, ir su trukdymu skleisti informaciją žiniasklaidoje“, – žurnalistams pareiškė D.Peskovas.
Pasak jo, šiuo atvejų taikytini Rusijos įstatymai, nes blokuoti kanalai – „RT DE“ ir „Der Fehlende Part“ – yra rusų kompanijos padaliniai, nors ir veikiantys Vokietijoje.
„Negalime ir nereikia atmesti galimybės imtis priemonių, kad priverstume šią platformą laikytis mūsų įstatymų, – sakė D. Peskovas. – Be abejo, tolerancija tokiems įstatymo pažeidimams turi būti nulinė.“
Anksčiau trečiadienį Rusijos užsienio reikalų ministerija apkaltino „YouTube“ „beprecedenčiu prieš žiniasklaidą nukreiptu agresijos aktu“, prie kurio esą galėjo prisidėti ir Vokietijos valdžia.
Tuo metu Rusijos žiniasklaidos reguliavimo tarnyba „Roskomnadzor“ pagrasino suvaržyti galimybes šalyje naudotis „YouTube“.
„Roskomnadzor“ nurodė, kad šiai amerikiečių platformai gali būti pareikštas įspėjimas dėl teisės į žodžio laisvę pažeidimų, ir įspėjo, kad prieiga prie „YouTube“ gali būti iš dalies ar visiškai apribota, jei tokie įspėjimai būtų ignoruojami.
Antradienį RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian pranešė, kad „YouTube“ pašalino – be galimybės atkurti – du vokiškus RT kanalus.
Vėliau „Google“ spaudos tarnyba šių kanalų pašalinimą paaiškino naudojimosi platforma sąlygų pažeidimais.
„YouTube“ turi aiškias taisykles... ir jose išdėstoma, kas leistina platformoje. „RT DE“ buvo įspėtas dėl turinio, kuriuo pažeidžiamos mūsų taisyklės dėl melagingos informacijos apie koronavirusinę infekciją COVID-19, skelbimo. Dėl to sustabdytos jų teisės skelbti vaizdo medžiagą“, – sakoma pranešime.
„Stabdant teises kanalo savininkai bandė apeiti suvaržymus pasinaudodami kitu kanalu; dėl to abu kanalai buvo uždaryti“, – nurodoma jame.
Berlynas įspėja Rusiją nekeršyti žiniasklaidai po „YouTube“ žingsnio
Vokietijos vyriausybė trečiadienį pareiškė, kad ji „niekaip nesusijusi“ su platformos „YouTube“ sprendimu blokuoti rusų valstybinio transliuotojo RT kanalus vokiečių kalba.
Berlynas taip pat įspėjo Maskvą nekeršyti už šį žingsnį vokiečių žiniasklaidos priemonėms Rusijoje.
„Bet kas, raginantis imtis atsakomųjų žingsnių, nedraugiškas žiniasklaidos laisvei“, – žurnalistams Berlyne sakė kanclerės Angelos Merkel atstovas Steffenas Seibertas.
Jis pridūrė, kad šis „YouTube“ žingsnis „nebuvo valstybės priemonė“.
„Vokietijos vyriausybė su tuo niekaip nesusijusi“, – sakė S.Seibertas.
Rusija didina spaudimą
Rusija pastaruoju metu didino spaudimą užsienio technologijų milžinėms, siekdama labiau kontroliuoti turinį, prieinamą interneto vartotojams jos teritorijoje.
Prieš šį mėnesį įvykusius parlamento rinkimus žiniasklaidos reguliavimo tarnyba blokavo dešimtis interneto svetainių, susijusių su opozicijos aktyvistu Aleksejumi Navalnu, kurio organizacijos Rusijoje buvo paskelbtos ekstremistinėmis ir uždraustos.
Suvaržymų nepaisiusioms platformoms, tarp jų „Twitter“, „Google“ ir „Facebook“, teismai skyrė virtinę baudų, kovo mėnesį buvo pradėta riboti „Twitter“ paslaugų greitį.