„Tikimės tęstinumo, konstruktyvių prezidento ir naujojo kanclerio santykių, tolesnio Vokietijos rėmimosi supratimu, kad nėra alternatyvos dialogui siekiant išspręsti sunkiausius nesutarimus“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
V.Putinas nusiuntė O.Scholzui sveikinimo telegramą.
„Rusijos ir Vokietijos santykiai tradiciškai labai reikšmingi ne tik mūsų šalių žmonėms, bet ir visai Europai. Tikiuosi mūsų konstruktyvais dialogo ir bendro darbo aktualiais dvišalės ir tarptautinės darbotvarkės klausimais. Tai neabejotinai atitiktų esminius rusų ir vokiečių interesus, padėtų didinti regioninį ir tarptautinį stabilumą bei saugumą“, – rašo V.Putinas sveikinimo telegramoje.
Rusijos lyderis taip pat išsiuntė telegramą Angelai Merkel, palikusiai kanclerės postą po 16 metų trukusio valdymo. Telegramoje V.Putinas padėkojo jai už vaisingą bendradarbiavimą ir pasirengimą vesti abipusiai pagarbų dialogą, nurodė Kremliaus spaudos tarnyba.
„Nuolat palaikėme kontaktą ir bandėme rasti išeitį net pačiose sudėtingiausiose situacijose. Daug metų stovėdama prie Vokietijos vyriausybės vairo Tu pelnei didžiulį autoritetą Europoje ir visame pasaulyje. Esu tikras, kad Tavo didžiulė valstybės valdymo ir politinė patirtis bus toliau labai reikalinga. Ir mes, žinoma, toliau draugiškai bendrausime“, – rašo V.Putinas telegramoje.
Anksčiau trečiadienį Vokietijos parlamentas išrinko O.Scholzą kancleriu. Jis pakeitė 16 metų valdžiusią Angelą Merkel, naujajai centro kairiųjų vadovaujamai koalicijai perimant Europos Sąjungos didžiausios ekonomikos vairą.
Būsimoji vyriausybė pažadėjo griežtesnę poziciją tokių autoritarinių valstybių kaip Rusija ir Kinija atžvilgiu po A.Merkel pragmatizmo metų.
Nepaisydami savo didelių nesutarimų A.Merkel ir V.Putinas, kurie moka vienas kito kalbą, sugebėdavo kalbėtis visus kanclerės darbo metus.
A.Merkel gynė tiesiogines derybas su V.Putinu, o jos dvilypė pozicija dėl Rusijos dažnai atstumdavo partnerius, pirmiausia Rytų Europoje.
Ypač ji juos papiktino prieštaringai vertinamu dujotiekiu „Nord Stream 2“ rusiškoms gamtinėms dujoms į Vokietiją tiekti. Kelios Rytų Europos šalys mano, kad šis dujotiekis jų sąskaita padrąsins Maskvą.
Vokietija iš Rusijos importuoja maždaug 40 proc. reikalingų dujų, o dujotiekiu „Nord Stream 2“ turi jų gauti dar daugiau, nors šis projektas sukėlė JAV susirūpinimą, suskaldė Europą ir papiktino ES sąjungininkę Ukrainą.
