Šią savaitę Kijevas ir Vašingtonas pranešė apie Rusijos kariuomenės manevrus aneksuotame Kryme, taip pat šalia Rusijos ir Ukrainos sienos – netoli Maskvos remiamų separatistų kontroliuojamų teritorijų.
Karas Rytų Ukrainoje prasidėjo 2014 metais, Rusijai aneksavus Krymo pusiasalį po kruvino sukilimo, per kurį buvo nuverstas Kremliui palankus prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Rusija ne kartą neigė siunčianti per sieną savo karius ir ginklus separatistams paremti.
Nors Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas tiesiogiai nepatvirtino pajėgų telkimo Ukrainos pasienyje, jis ketvirtadienį pabrėžė, jog Maskva turi teisę laisvai perkelti karius savo teritorijoje.
„Rusijos Federacija savo nuožiūra perkelia savo ginkluotąsias pajėgas savo teritorijoje“, – žurnalistams sakė D.Peskovas.
Jis pridūrė: „Tai neturėtų nieko jaudinti ir niekam nekelia grėsmės.“
„Kalbant apie rusų karių dalyvavimą ginkluotame konflikte Ukrainos teritorijoje, rusų kariai niekada prie jo neprisidėjo, – patikino Kremliaus atstovas. – [Jie] to nedaro ir dabar.“
Šią savaitę Kijevas ir Maskva ir apkaltino vienas kitą dėl didėjančio smurto tarp vyriausybės pajėgų ir prorusiškų separatistų Rytų Ukrainoje, šiai eskalacijai sukėlus pavojų pernai paskelbtoms paliauboms.
Kijevo duomenimis, nuo šių metų pradžios žuvo mažiausiai 19 ukrainiečių karių.
Pentagonas trečiadienį pranešė žurnalistams, kad JAV pajėgos Europoje padidino savo parengtį, atsižvelgusios į „pastarojo meto Rusijos agresijos eskalavimą Rytų Ukrainoje“.
Be to, trečiadienį JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas Markas Milley pasikalbėjo telefonu su savo kolega rusu Valerijumi Gerasimovu ir Ukrainos kariuomenės vyriausiuoju vadu Ruslanu Chomčaku.
Šią savaitę R.Chomčakas pareiškė, kad Rytų Ukrainoje šiuo metu dislokuota 28 tūkst. separatistų kovotojų ir „daugiau nei 2 000 Rusijos karinių instruktorių bei patarėjų“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis buvo išrinktas 2019 metais, pažadėjęs nutraukti prieš septynerius metus prasidėjusį konfliktą, tačiau kritikai teigia, kad vienintelis apčiuopiamas jo pasiekimas yra trapios paliaubos.
2019 metų gruodį Paryžiuje vykę V.Zelenskio derybos su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu nepriartino abiejų šalių prie ilgalaikio susitarimo.
Jungtinių Tautų duomenimis, kautynės Ukrainoje nuo 2014 m. pareikalavo daugiau kaip 13 tūkst. žmonių gyvybių.
