Rusijos prezidento administracijos vidaus politiniame bloke, Rusijos kariams žengiant į priekį Donbase, vėl atsirado viltis, kad Maskva per kelis mėnesius gali „užbaigti karą Ukrainoje pergale“. Tai „Meduza“ sakė du Kremliui artimi šaltiniai ir vienas Prezidento administracijos atstovas.
Kalba apie pergalę iki rudens
„Minimalia programa“, pagal kurią 2022 m. gegužės pabaigoje būtų galima „paskelbti pergalę“, Kremlius laiko visos Donecko ir Luhansko sričių teritorijos užėmimą. Rusijos pajėgos priartėjo prie šio rezultato: dabar jos kontroliuojama apie 95 proc. Luhansko srities teritorijos ir apie 60 proc. Donecko srities teritorijos.
„Maksimalia programa“ ir toliau yra Ukrainos sostinės Kyjivo kontrolės perėmimas. Tačiau Rusijos pajėgų kovo mėnesį surengtas Kyjivo puolimas baigėsi nesėkmingai – patyrusi didžiulių nuostolių Rusija pasitraukė iš šios krypties (palikdama daugybę karo nusikaltimų įrodymų). Kariniai ekspertai nuo pat invazijos pradžios pabrėžė, kad Kyjivo užėmimas iš pradžių buvo iliuzinis tikslas, nes Rusija nebuvo sutelkusi pakankamai pajėgų.
Nepaisant to, pasak „Meduza“ pašnekovų Kremliuje, Rusijos aukščiausioji vadovybė vis dar neatsisako šio tikslo. „Mes vis tiek juos [ukrainiečius] pribaigsime. Greičiausiai tai baigsis iki rudens“, – mano vienas šaltinių.
Pasak „Meduza“ pašnekovų, tokios nuotaikos paplito ne tik Kremliuje, bet ir valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ vadovybėje. Partijos generalinės tarybos sekretorius Andrejus Turčakas reguliariai vyksta į Donbasą.
Donbase bei okupuotame Mariupolyje taip pat lankėsi Kremliaus politinio bloko vadovas Sergejus Kirijenka. Būtent jis dabar prižiūri apsišaukėliškas Donecko ir Luhansko respublikas ir rengia referendumus dėl jų prijungimo prie Rusijos. S.Kirijenka invaziją į Ukrainą viešai vadina „kova su nacizmu ir fašizmu“.
Kaip Rusijos gynybos ministerijos vadovybė, anksčiau priversta susitaikyti su tuo, kad su „specialiojoje operacijoje“ dalyvaujančiomis pajėgomis nepavyks užimti Kyjivo, dabar vertina puolimo prieš Ukrainos sostinę perspektyvas, portalo pašnekovai nežino.
„Meduza“ pašnekovai pažymi, kad šiuo požiūriu Rusijos vadovybė turi erdvės manevrams: pavyzdžiui, šauktiniai gali būti masiškai siunčiami į karą. Pranešimų apie šauktinių dalyvavimą kare ir mirtį pasirodydavo nuo pat invazijos pradžios, tačiau, pasak karinių ekspertų, tai buvo gana retas reiškinys.
„Kol kas daugiausia kovoja pagal kontraktus tarnaujantys kariai. Jų yra pakankamai, kad būtų galima palyginti lėtai judėti. Tačiau jei reikia judėti greičiau, galima pasitelkti šauktinius. Tai vis tiek kariuomenė“, – sakė Prezidento administracijai artimas šaltinis.
Jis priduria, kad visuotinės mobilizacijos Rusijoje laukti neverta: Kremlius atsargiai vertina tokį žingsnį, nes tai gali turėti neigiamos įtakos valdžios ir asmeniniam V.Putino reitingui.
Vakarų parama Ukrainai sumenks?
Be to, Kremlius abejoja, kad Vakarų šalys ir toliau teiks Ukrainai didelę finansinę ir ginkluotės paramą, jei karas užsitęs. „Anksčiau ar vėliau Europai nusibos padėti – tai ir pinigai, ir ginklai, kurių jiems patiems reikia daugiau. Artėjant rudeniui jiems (Europos šalims, – red. past.) reikės pradėti derėtis [su Rusija] dėl dujų ir naftos šildymo sezonui“, – argumentus vardijo vienas iš „Meduza“ pašnekovų.
„Šiuo metu atrodo, kad fronte nedaug kas vyksta. Kad Rusijos kariuomenė užima kai kurias nereikšmingas gyvenvietes. Kad ji turi tam tikrų problemų. Tačiau toks jausmas kyla dėl to, kad ukrainiečiai nepasidavė iš karto, kaip daugelis manė. Taip, „blickrygas“ nesuveikė, matomi kai kurie klaidingi apskaičiavimai. Tačiau tai nereiškia, kad nebus įmanoma laimėti“, – teigia vienas iš Prezidento administracijai artimų šaltinių.
„Akivaizdu, kad Rusija turi daugiau išteklių [nei Ukraina be Vakarų paramos]“, – priduria kitas.
Neaiškūs Rusijos planai
Vieša retorika apie Rusijos tikslus šiame kare leidžia daryti labai plačias interpretacijas. Rusijos gynybos ministerija vis dar teigia, kad pagrindinis „specialiosios operacijos“ tikslas yra „Donbaso išlaisvinimas“, nors Rusijos kariai jau yra įsitvirtinę Chersono ir Zaporižios regionuose, o Rusijos politikai bei vietiniai Maskvos statytiniai atvirai kalba apie šių regionų prijungimą prie Rusijos. Taip pat Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą dėl supaprastinto Rusijos pilietybės suteikimo šių regionų gyventojams.
Anksčiau oficialus Rusijos gynybos ministerijos atstovas yra pareiškęs, kad Rusija sieks sukurti sausumos koridorių iki Padniestrės. Tai reikštų, kad Rusija sieks užimti ir Mykolajivo bei Odesos uostus bei visiškai atkirsti Ukrainą nuo Juodosios jūros.
Pats V. Putinas gegužės 9 d. parade dar kartą pareiškė, kad „visi planai įgyvendinami“ ir „rezultatas bus pasiektas“, tačiau nepaaiškino, ką konkrečiai turi omenyje. Anksčiau jis Rusijos karinės invazijos tikslu įvardijo Ukrainos „demilitarizaciją“ ir „denacifikaciją“, kad ir ką tai reikštų.
