„Bus aptarti visi dvišalio bendradarbiavimo aspektai“, – antradienį žurnalistams sakė V.Putino atstovas Dmitrijus Peskovas.
Anot jo, daugiausia dėmesio per derybas bus skiriama „trečiųjų šalių tiesioginiam kišimuisi į Lotynų Amerikos reikalus“.
Vašingtonas, siekdamas pakirsti N.Maduro režimą, paskelbė Karakasui naftos embargą, taip pat ne kartą ragino Maskvą neberemti venesueliečių lyderio.
Rusija atmetė tokius siūlymus ir apkaltino JAV mėginimais pažeidžiant tarptautinę teisę surengti valstybės perversmą.
Venesuelos prezidentas pastarąjį kartą derėjosi su V.Putinu gruodžio mėnesį.
Venesuelos ekonomika dėl žemų naftos, neūkiškumo ir JAV sankcijų poveikio patyrė krachą, o N.Maduro, užsitikrinęs antrąją kadenciją valstybės vadovo poste per pernai įvykusius kontroversiškus rinkimus, siekia papildomos sąjungininkų paramos.
Kelios valstybės su Rusija ir Kinija priešakyje tvirtai tebepalaiko N.Maduro.
Didžioji dalis tarptautinės bendruomenės nepripažįsta to balsavimo rezultatų.
Vašingtonas aktyviai remia Venesuelos opozicijos pastangas nuversti socialistą prezidentą ir palaiko laikinuoju šalies prezidentu pasiskelbusį Juaną Guaido.
Tačiau kelios valstybės su Rusija ir Kinija priešakyje tvirtai tebepalaiko N.Maduro.
Maskva ir Karakasas turi ilgą tarpusavio ryšių istoriją. N.Maduro pirmtakas Hugo Chavezas, garsėjęs tiradomis prieš Jungtines Valstijas, būdavo laukiamas svečias Kremliuje.
Rusija yra antroji pagal dydį Venesuelos kreditorė po Kinijos. Maskva daug lėšų investuoja į Venesuelos naftos pramonę, o Karakasas įsigyja milijardų dolerių vertės rusiškos ginkluotės.