Šis pražūtingas incidentas įvyko pirmadienį Barenco jūroje, Rusijos teritoriniuose vandenyse netoli Severomorsko uosto Murmansko srityje, kuriame įsikūrusi Šiaurės laivyno pagrindinė bazė. Apie nelaimę viešai buvo paskelbta tik antradienį.
Pareigūnai atskleidė nedaug informacijos apie incidente dalyvavusį laivą ir įvykio aplinkybes. Viešos žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad gaisras kilo įslaptintame mažame povandeniniame laive, turinčiame branduolinį reaktorių.
Gynybos ministras Sergejus Šoigu trečiadienį sakė, kad dalis aparato įgulos narių liko gyvi, bet jų skaičiaus nenurodė.
„Esama informacijos, priskiriamos prie valstybės paslapčių kategorijos. Ši valstybės paslaptis saugoma valstybės ir nacionalinio saugumo interesais, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ir pabrėžė, kad „tokia informacija niekaip neviešinama“.
„Tai niekaip nepažeidžia įstatymų. Tai visiškai atitinka Rusijos Federacijos valstybės paslapčių įstatymus“, – pridūrė jis.
Atstovas pridūrė, kad prezidentas Vladimiras Putinas apie incidentą buvo informuotas nedelsiant ir išsamiai.
„Neturi būti jokių abejonių, kad Rusijos ginkluotųjų vyriausiasis vadas turi visą išsamią informaciją“, – pažymėjo D.Peskovas.
Pasak jo, „nepriimtas joks sprendimas“, ar Murmansko srityje bus paskelbtas kokios nors trukmės gedulas.
Gynybos ministerija antradienį informavo, kad 14 įgulos narių žuvo įkvėpę toksiškų degimo produktų įsiplieskus gaisrui „mokslo tyrimų giliavandeniame povandeniniame aparate“, kai juo buvo vykdomi jūros dugno batimetriniai tyrimai.
Tačiau laikraštis „Novaja gazeta“ citavo šaltinius, sakiusius, kad gaisras įvyko miniatiūriniame atominiame povandeniniame laive AS-12, galinčiame pasinerti į labai didelį gylį.
„Tai nepaprastas laivas; mudu žinome, kad tai mokslo tyrimų laivas, įgula itin profesionali. Pagal jūsų pirmines ataskaitas, iš 14 žuvusiųjų septyni yra pirmojo rango kapitonai, du – Rusijos didvyriai. Tai didelė netektis laivynui ir apskritai kariuomenei“, – V.Putinas antradienį sakė per susitikimą su gynybos ministru Sergejumi Šoigu.
Faktas, kad laive buvo tiek daug aukšto rango karininkų, tikriausiai rodo, kad šis aparatas vykdė neįprastą užduotį.
„Vykdė svarbius tyrimus“
S.Šoigu trečiadienį buvo Severomorske ir prižiūrėjo nelaimės tyrimą.
„Žuvo 14 įgulos narių, kiti buvo išgelbėti“, – jo žodžius citavo Rusijos naujienų agentūros. Tačiau ministras neatskleidė, kiek iš viso žmonių buvo nelaimės ištiktame aparate.
Pasak S.Šoigu, laivas vykdė „svarbius pasaulio hidrosferos tyrimus“ Barenco jūroje, o jo įgulą sudarė „unikalūs kariuomenės specialistai“.
Ministras pridūrė, vienas civilis „pramonės atstovas“ buvo sėkmingai evakuotas įgulos, veikusios „didvyriškai“.
Įgula evakavo civilį ir uždarė liuką, kad liepsnos neišplistų, nurodė S.Šoigu.
„Jie iki pat galo kovojo, kad laivas išgyventų“, – sakė ministras ir pridūrė, kad visiems žuvusiesiems bus skirti valstybės apdovanojimai.
Sankt Peterburgo gubernatorius Aleksandras Beglovas trečiadienį sakė, kad įgulos nariai gyveno jo mieste ir aplinkinėje Leningrado srityje.
Žuvusiųjų vardai nebuvo oficialiai paskelbti. Rusijos įstatymai draudžia viešinti konfliktuose arba specialiosiose operacijose dalyvaujančių karių vardus.
V.Putinas nurodė atlikti nuodugnų šios tragedijos tyrimą.
Vienas karybos ekspertas, pageidavęs neviešinti jo vardo, sakė naujienų agentūrai AFP nemanąs, kad gaisras kilo vykdant mokslinius tyrimus.
„Paprastai tai būna priedanga įvairiems darbams, vykdomiems jūros dugne“, pavyzdžiui, klojant kabelius, sakė ekspertas.
Gaisras buvo užgesintas, o laivas – sugrąžintas į Severomorską.
Naujausias incidentas pagal aukų skaičių yra didžiausias Rusijos karinėse jūrų pajėgose nuo 2008 metų, kai 20 žmonių žuvo „Nerpa“ klasės atominiame povandeniniame laive bandymų metu atsitiktinai įsijungus priešgaisrinei sistemai.
2011 metais kilo gaisras viename didžiausių Rusijos povandeninių laivų, kai jis buvo remontuojamas vienoje Murmansko srities bazėje.
Vėliau buvo pranešta, kad tuo metu šis povandeninis laivas buvo apginkluotas didelio nuotolio branduolinėmis raketomis.
Ši tragedija atgaivino prisiminimus apie 2000 metų rugpjūtį įvykusią daug didesnio masto katastrofą, kai per karinio laivyno pratybas nuskendus atominiam povandeniniam laivui „Kursk“ žuvo visi 118 jo įgulos narių.
Tyrėjai nustatė, kad sprogo viena iš „Kursk“ torpedų, detonavusi visas kitas.
V.Putinas po šios katastrofos kelias dienas tęsė atostogas ir buvo griežtai kritikuojamas dėl savo pasyvaus atsako.
Be to, Maskva kontroversiškai atmetė užsienio pagalbą organizuojant nuskendusiame laive galėjusių likti gyvų jūreivių gelbėjimo pastangas.