Varšuva pastarosiomis savaitėmis sulaukė daug kritikos, kai Lenkijos Seime buvo priimtas įstatymas, numatantis baudas ir laisvės atėmimo bausmes už pareiškimus, esą lenkų tauta ir valstybė yra kaip nors atsakinga už nacių nusikaltimus karo metais Vokietijos okupuotoje Lenkijoje.
Taip pat numatyta bausmė už formuluotės „Lenkijos mirties stovyklos“ naudojimą kalbant apie nacių Vokietijos koncentracijos stovyklas.
Naciai žmonėmis nelaikė ir slavų
Izraelis naująjį įstatymą laiko bandymu paneigti, kad prie žydų naikinimo prisidėjo atskiri lenkai. Varšuva tokią prielaidą neigia, bet kritikai, taip pat – Amerikoje, nerimauja, kad dėl nekonkrečios teisės akto formuluotės už savo liudijimus gali būti baudžiami Holokaustą išgyvenę asmenys.
Bet Lenkijos valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) tvirtina, kad dėl teisės akto lenkai bus pripažinti kaip karo ir žudymų aukos bei nevadinami nusikaltimų vykdytojais.
M.Kochanas: „Izraelio valstybė sėkmingai paskleidė naratyvą, kuriuo karo aukos susiaurinamos iki Holokausto aukų. Tačiau nė viena auka nėra geresnė ar blogesnė nei kita.“
Valdantieji primena, kad naciai slavus laikė antrarūšiais žmonėmis ir kad daugybė lenkų buvo nužudyti per vokiečių okupaciją.
Dabar, regis, ruošiamasi žengti dar prieštaringesnį žingsnį ir vis garsiau kalbama apie „Polokausto“ muziejaus galimą įkūrimą.
„Manau, kad istoriją apie tai, kaip atrodė lenkų likimas per Antrąjį pasaulinį karą, verta papasakoti ir parodyti muziejuje.
Juk užtenka paskaityti oficialius tų laikų Vokietijos dokumentus ar Hitlerio knygą ir sužinotumėme, kad po žydų, kuriuos jis norėjo visiškai sunaikinti, kitas jo taikinys buvo slavai, ypač – lenkai“, – valstybinei žiniasklaidai teigė J.Sellinas.
Taip Lenkijos kultūros viceministras reagavo į rašytojo ir akademiko Mareko Kochano straipsnį dienraštyje „Rzeczpospolita“, kuriame jis ir pasiūlė įkurti „Polokausto“ muziejų.
„Izraelio valstybė sėkmingai paskleidė naratyvą, kuriuo karo aukos susiaurinamos iki Holokausto aukų. Tačiau nė viena auka nėra geresnė ar blogesnė nei kita“, – rašė M.Kochanas.
Žinoma, toli gražu nėra aišku, ar toks muziejus, kuris neabejotinai būtų įvertintas itin prieštaringai visame pasaulyje, bus įkurtas, tačiau M.Kochanas yra labai artimas PiS lyderiui Jaroslawui Kaczynskiui, todėl pastarasis greičiausiai įsiklausys į patikėtinio nuomonę.
Nepatinka nauji tyrimai
Daugelis lenkų mano, kad jų protėviai vykstant karui, per kurį žuvo penktadalis tuometės Lenkijos gyventojų, ir siautėjant Holokaustui elgėsi garbingai.
Tačiau tyrimai, skelbiami maždaug nuo 1989-ųjų, įplieskė skausmingus debatus apie tikrąją lenkų atsakomybę.
Holokaustą tiriantys istorikai mano, kad lenkų pagalba naciams kainavo 180–200 tūkst. žydų gyvybę.
Pavyzdžiui, Lenkijos valstybinis Nacionalinio atminimo institutas po 2000–2004 m. vykdyto tyrimo nustatė, kad daug lenkų padėjo naciams 1941-ųjų liepos 10-ąją išžudyti mažiausiai 340 žydų Jedvabno miestelyje. Dalis žmonių buvo gyvi sudeginti daržinėje.
Nemažai lenkų iki šiol atsisako pripažinti šią ir panašias Nacionalinio atminimo instituto išvadas, tačiau antisemitizmas prieškario Lenkijoje buvo gana įprastas.
Jau po karo pogromas Kelcuose, kuriam netrukdė komunistinė valdžia, ir antižydiškų nuotaikų suvešėjimas 1968-aisiais privertė šalyje pasilikusius žydus išvykti.
Pasmerkė M.Morawieckio žodžius
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis praėjusią savaitę per Miuncheno saugumo konferenciją įžiebė dar vieną skandalą, kai pareiškė, kad „buvo ir Holokausto vykdytojų lenkų, ir vykdytojų žydų“.
Vyriausybės vadovas taip atmetė kritiką dėl šalyje priimto įstatymo – Izraelio žurnalistas anksčiau jo paklausė, ar pagal naująjį teisės aktą pasidalijimas tragiška jo šeimos istorija būtų nusikalstamas.
„Aišku, kad nebūtų baudžiama. Nebus nusikalstama sakyti, kad buvo lenkų, žydų, rusų, ukrainiečių ir vokiečių kaltininkų“, – atsakė M.Morawieckis.
Tokius žodžius iškart pasmerkė B.Netanyahu, kuris pareiškė, kad Izraelis „niekada neleis perrašyti istorinių tiesų apie Holokaustą“. Nors Izraelio premjeras neiškvietė Lenkijos ambasadoriaus, jis prabilo apie „nesugebėjimą suprasti istorijos ir jautrumo mūsų žmonių tragedijai stygių“.
Antradienį Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputowiczius spaudai pareiškė, kad yra buvę atvejų, kai žydai išdavė lenkus, kurie juos slėpė, naciams.
„Lenkų ir žydų santykiai per Antrąjį pasaulinį karą buvo sudėtingi. Tarp lenkų buvo išdavikų, taip pat – buvusių herojų. Tiesa, buvo ir atvejų, kai žydai, kai juos pagaudavo vokiečiai, išduodavo lenkus, kurie juos slėpdavo. Situacija buvo itin komplikuota“, – aiškino ministras.
