Kritikos sulaukusi EK pasirengusi imtis priemonių spartinti vakcinavimo tempą

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pranešė, kad esamas susitarimas su bendrovėmis „BioNTech“ ir „Pfizer“ buvo išplėstas blokui skirtų vakcinų dozių skaičių padidinant iki 600 milijonų.

ES farmacijos priežiūros institucija taip pat leido iš kiekvieno „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos buteliuko išgauti šešias dozes, o ne penkias, kaip buvo nuspręsta anksčiau. Tai gali padidinti siūlomų vakcinų skaičių 20 procentų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ursula von der Leyen

Tuo pat metu „BioNTech“ pranešė, jog ankstyvieji duomenys rodo, kad sukurtoji vakcina yra veiksminga ir prieš JK bei Pietų Afrikoje atrastas naujas koronaviruso atmainas, kurios, kaip manoma, yra lengviau užkrečiamos.

U.von der Leyen pripažino, kad pradedant platinti vakcinas 27 nares turinčioje ES ne viskas klostėsi sklandžiai ir užsiminė apie laukiančius dar „sunkesnius mėnesius“, kol programa bus pakankamai išplėtota.

Visgi Europos Komisijos vadovė pabrėžė, jog EK pernai įgyvendinta strategija pateikti užsakymus kelioms tuo metu dar nepatvirtintoms vakcinoms buvo teisingas, atsižvelgiant į nuožmią pasaulinę konkurenciją.

Taip buvo užtikrinta pakankamas kiekis dviejų vakcinų, kurios šiuo metu yra registruotos bloke – „BioNTech-Pfizer“ ir „Moderna“– dozių, kuriomis bus galima „paskiepyti 380 mln. europiečių, o tai yra daugiau nei 80 proc. Europos gyventojų“, – teigė ji.

U.von der Leyen pridūrė, kad jei bus patvirtintos ir visos kitos vakcinos kandidatės, blokas galų gali galiausia gaus 2,3 mlrd. dozių, kurių pakaks kiekvienam ES gyventojui, o likutis galės būti skirtas neturtingoms bloko kaimynėms.

Vokietija pasuko savo keliu

Kitos vakcinos kandidatės yra Oksfordo universiteto ir bendrovės „AstraZeneca“ preparatas, taip pat skiepai, sukurti bendrovių „Johnson & Johnson“, „Sanofi“ ir GSK bei „Curevac“. Derybos vyksta ir dėl vienos „Novavax“ vakcinos.

Europos vaistų agentūra (EMA) nurodė, kad sprendimas leisti naudoti Oksfordo universiteto ir „AstraZeneca“ vakciną gali būti priimtas iki šio mėnesio pabaigos.

Vis dėlto šiuo metu ES turi tik 75 mln. „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos dozių, o likę pristatymai bus pradėti kažkuriuo metu nuo balandžio iki birželio.

Trečiadienį buvo suteiktas leidimas įsigyti 160 mln. „Moderna“ vakcinos dozių.

Susitarimas numato dar 200 mln. papildomų dozių bei galimybę įsigyti dar 100 mln. dozių.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Moderna“ vakcina

Palyginimui, JAV iš viso užsitikrino 200 mln. „BioNTech“ ir „Pfizer“ dozių ir tiek pat „Moderna“ vakcinos dozių.

Visgi gimtoji EK vadovės šalis Vokietija nesilaiko bloko kolektyvinio vakcinų įsigijimo schemos, o valstybinėje žiniasklaidoje pasigirdo nusivylimo dėl lėto skiepijimo tempo balsų.

Vokietijos sveikatos apsaugos ministerija pranešė susitarusi dėl galimybės įsigyti papildomus 30 mln. dozių tiesiogiai iš „BioNTech“ ir „Pfizer“ bei dar 20 mln. dozių iš „Curevac“, o šiuo metu derasi su „Moderna“.

U.von der Leyen gynėsi, kad EK pirkimo susitarimas yra „teisiškai įpareigojantis“ ir atskiros valstybės narės „negali vykti jokių lygiagrečių derybų ar lygiagrečių sutarčių“.

Jos atstovas spaudai Ericas Mameris ne kartą vengė klausimų apie akivaizdų sąlygų nesilaikymą iš Berlyno pusės ir žurnalistams teigė: „Tikrai nesiruošiame diskutuoti apie jokius galimus teisinius ar kitokius veiksmus.“

Visgi penktadienį Prancūzijos prezidentūra pareiškė, kad prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir U.von der Leyen yra „pasiryžę tęsti“ ES bendrą vakcinų pirkimo strategiją.