Dabar jau galima konstatuoti, kad koronavirusas pasivijo Europą, nors kelis mėnesius galėjo atrodyti, kad Kinijoje įsibėgėjusi infekcija ten greičiausiai pasiliks.
Taip, kaip Ebolos karštinė, kuri su retomis išimtis neiškeliavo iš Afrikos, ar Zikos virusas, praūžęs Pietų Amerikoje, Užsachario Azijoje ir Azijoje, bet Europos taip ir neaplankęs.
Savo ruožtu padėtis dėl koronaviruso plitimo – įsivaizduokite, Belgijoje uždarytos visos aludės, Belgijoje! – jau atrodo panašesnė į Europą anksčiau purčiusias finansinę ir migracijos krizes. Dabartinis sąmyšis – globalizacijos simbolis.
Pandemijos, kuri jau kainuoja ir kainuos daug žmonių gyvybių ir dešimtis milijardų eurų, metu puikiai pasimato, kas yra ES.
Tai vieninga ir daugeliu atvejų sienų neturinti rinka, kurią sudaro 27 šalys – visos su savo vyriausybėmis, unikaliomis biurokratijomis, rinkėjais, sveikatos apsaugos sistemomis ir, žinoma, nacionaliniais interesais.
Daug kam sunkiai suvokiamas, pavyzdžiui, turtingiausios ES narės Vokietijos sprendimas uždrausti eksportuoti medicininę įrangą, aišku, ir į labiausiai kenčiančią Italiją.
Tokių draudimų ir rūpinimosi visų pirma savo kiemu dabar Senajame žemyne apstu – ir tai turbūt daug ką pasako apie Bendriją.
Klajoja po Šengeno erdvę
ES pareigūnai Briuselyje kelias savaites kartojo – europiečiams būtina koordinuoti veiksmus. Bet tuo pat metu buvo – ir yra – matyti, kad, tarkime, Vokietija nesielgia taip, kaip Italija, kuri Kinijos pavyzdžiu bando užrakinti valstybę ir taip suvaldyti naujojo koronaviruso plitimą.
Žinoma, pasakyti lengviau nei padaryti – ir ne vien dėl pačios Bendrijos įvairialypiškumo. Juk apie virusą iki šiol nežinome tiek, kiek norėtume žinoti, o duomenys apie infekciją pasaulyje kaupiami labai skirtingai.
Pavyzdžiui, net ir tikrinimų, ar nesergama, kriterijai skirtingi, todėl iki šiol beveik neįmanoma tiksliai nustatyti, kiek žmonių yra užsikrėtę virusu ir kiek iš tų, kurie užsikrėtę, miršta.
Tiesa, akivaizdžiai labiau rizikuoja senoliai ar asmenys, jau turintys rimtų, bet kitokių sveikatos problemų.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel, aišku, jau pasakė, kad užsikrėsti gali net 70 proc. šalies gyventojų. Bet tiek ji, tiek kiti lyderiai net dabar mieliau kalba, o ne daro.
Šengeno zona leidžia laisvą asmenų judėjimą, ir yra akivaizdi problema šiuo metu.
Beje, ir piktinasi – JAV prezidento D.Trumpo administracijos sprendimu uždrausti skrydžius iš Šengeno sutarčiai priklausančių ES šalių ir į jas.
ES vadovybė šią savaitę griežtai sukritikavo tokį Vašingtono žingsnį, nors, kaip 15min teigė Seimo narys, konservatorius Laurynas Kasčiūnas, būtent tai, kad Šengeno zona leidžia laisvą asmenų judėjimą, ir yra akivaizdi problema šiuo metu.
„Tokios krizės atvejais matome, kad nacionalinė valstybė vis dar yra labai svarbus dalykas. Trumpas saugo šalį.
Dabar kaip tik visi kalba apie sienų apsaugą ir kontrolę. Juk ir nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos nėra integruotos“, – pastebėjo L.Kasčiūnas, pridūręs, kad Izraeliui, kuris ėmėsi griežtesnių šalies saviizoliacijos priemonių nei JAV, kritikos kažkodėl nežeriama.
Italus liūdina solidarumo stoka
Sunkiausia padėtis, žinia, – Italijoje. Šią šalį sukaustęs nacionalinis karantinas su retomis išimtimis, čia naujuoju koronavirusu užsikrėtė daugiau nei 15 tūkst. žmonių, mirė virš 1 tūkst.
Turbūt natūralu, kad Italijos sveikatos apsaugos sistema jau plyšta. Roma priversta prašyti pagalbos – Italijos ambasadorius ES Maurizio Massari straipsnyje „Politico“ pareiškė: „Koronaviruso krizė yra išbandymas ES vientisumui ir patikimui. Šį egzaminą galima išlaikyti tik tikru, konkrečiu solidarumu.“
Pekinas pasiūlė Italijai 1 tūkst. plaučių ventiliavimo aparatų, 2 mln. kaukių, 20 tūkst. apsauginių kostiumų ir 50 tūkst. prietaisų tikrinti, ar asmuo neužsikrėtė koronavirusu.
Tačiau Europos Komisija, regis, atsibunda tik dabar. Italijos šiaurinis Lombardijos regionas jau buvo uždarytas, bet Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen dažniau labiau kalbėjo apie migracijos krizę Turkijos ir Graikijos pasienyje.
ES šalių sveikatos apsaugos ministrai Briuselyje per pastarąjį mėnesį buvo susitikę tik dukart. Tik šį antradienį, po to, kai jau šalių lyderiai surengė vaizdo konferenciją, pagaliau susitarta dėl dažnesnio politinio bendradarbiavimo.
Bet ir dėl solidarumo dabar kyla abejonių. Vokietija ir Prancūzija jau anksčiau apribojo apsauginių veido kaukių eksportą, o šią savaitę, jau po to, kai lyderiai sutarė dalintis duomenimis apie medicininės įrangos atsargas, tokį pat sprendimą priėmė Rumunija.
Kinija ilgai nesnaudė – Pekinas pasiūlė Italijai 1 tūkst. plaučių ventiliavimo aparatų, 2 mln. kaukių, 20 tūkst. apsauginių kostiumų ir 50 tūkst. prietaisų tikrinti, ar asmuo neužsikrėtė koronavirusu.
Ketvirtadienį pagalbą italams pasiūlė ir Prancūzija, neabejojama, kad prisijungs ir Europos Komisija. Jos U.von der Leyen penktadienį jau pažadėjo „visą įmanomą“ pagalbą.
Bet Italijoje įsiūtis jau veržiasi per kraštus. Premjeras Giuseppe Conte net pažėrė kritikos Europos Centrinio Banko prezidentei Christine Lagarde, esą nesistengiančiai padėti vargstančiai valstybei.
„Amerika uždaro sienas, Vokietija nedaro nieko, o Kinija siunčia lėktuvą, pilną kritiškai svarbių medicininių atsargų į Italiją. Galbūt tai propaganda, bet lėktuvas tikras, ir jis jau Romoje. Taip formuojama istorija“, – pastebėjo vyriausiasis „The Wall Street Journal“ užsienio korespondentas Yaroslavas Trofimovas.
Italijos nacionalinio sveikatos instituto Infekcinių ligų skyriaus direktorius Giovanni Rezza taip pat piktinosi, kad, jo manymu, kitose ES šalyse prioritetas dar neseniai buvo ne žmonių, o ekonomikos sveikata.
Kinų diasporą Ispanijoje vyriausybės pasyvumas taip išgąsdino, kad ji ėmė programėlės „WhatsApp“ pagalba organizuoti pastangas padėti žmonėms izoliuotis.
„Prancūzijos disneilende vyko smurfų suvažiavimas, Paryžiuje veikė visi naktiniai klubai. Prancūzijoje visi apskritai daro ką nori.
Didžiulė mūsų auka nueis veltui, jei kitos Europos šalys leis virusui laisvai bėgioti. Jei Europa egzistuoja, ji turėtų apsireikšti“, – pabrėžė G.Rezza.
Vangiai į augančią krizę reagavo ir Ispanija. Čia pirmoji koronaviruso auka buvo nustatyta praėjus net trims savaitėms po jos mirties, o kinų diasporą šalyje vyriausybės pasyvumas taip išgąsdino, kad ji ėmė programėlės „WhatsApp“ pagalba organizuoti pastangas padėti žmonėms izoliuotis.
Tik dabar, regis, daugelis Europos šalių jau imasi panašių priemonių. Uždaromos mokyklos ir universitetai, teismai, kino teatrai, sporto klubai ir kitos uždaros žmonių susibūrimų erdvės.
Populistams proga politikuoti
Ar karalius – vieninga, solidari ir atvira Europos Sąjunga – nuogas? Apie Europą rašančio žurnalo „Encompass“ įkūrėjas Paulas Adamsonas kupinas nerimo.
„ES tai labai rimtas išbandymas. Prie migracijos ir įstatymų viršenybės klausimų dabar reikia pridėti virusą. Europietiškos vertybės – solidarumas, laikymasis kartu – dabar skamba tuščiai, o virusas dar tik įsibėgėja“, – tvirtino P.Adamsonas.
L.Kasčiūnas vis dėlto pabrėžia, kad ekonominės krizės atveju jau turėtų įsikišti Europos Komisija, o kol kas kalbame apie sveikatos apsaugą – nacionalinių vyriausybių kuruojamą sritį.
„Tai ir yra atsakymas. Bet aš neatmesčiau solidarumo svarbos – Komisija prireikus turbūt padėtų ir mums. Nevaryčiau taip Dievo į medį.
Bet, aišku, tai yra visiškai nacionaliniai reikalai. Visi tie Europos integracijos reikalai, kuriais tai mėgstame didžiuotis, šiuo metu nustumti į antrąjį planą. Susiduria skirtingi požiūriai“, – 15min tvirtino L.Kasčiūnas.
Visose 27 ES šalyse, žinoma, yra ir rinkėjai, pastaraisiais metais vis aktyviau balsuojantys už populistines ar kraštutinių dešiniųjų partijas.
Ar karalius – vieninga, solidari ir atvira Europos Sąjunga – nuogas?
O šioms priemonės, kurių dabar imamasi, – gyventojų stebėjimas, jų judėjimo kontrolė (ką jau kalbėti apie užsieniečius) – visai patinka. Dešinieji populistai pasisako už mažai integruotą „tautų Europą“, pasisako prieš imigraciją ir globalizaciją.
Tarkime, A.Merkel gal ir norėtų nusiųsti pagalbos italams, tačiau kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietija“ pasisako prieš tokį gestą, o rinkėjų ši politinė jėga turi užtektinai ir valdantieji priversti atsižvelgti į jų nuomonę.
Tai, kad Italijai padeda Kinija, tik padeda italų radikalų lyderiui Matteo Salvini, kuris kritikuoja būtent imigraciją, globalizaciją ir ES, sako Europos reformų centro vadovas Charlesas Grantas.
„Situacija dar labiau pablogės, kai krizė smūgiuos ekonomikai. Į euro zoną gali sugrįžti krizė, nes bankuose yra per daug blogų skolų, ypač Italijoje. Sistema vis dar neveikia taip, kaip turėtų, o populistams tai labai naudinga“, – dėstė Ch.Grantas.
Vokietijos Maršalo fondo analitikė Rosa Balfour irgi atkreipė dėmesį, „kaip mažai bendradarbiauja ES valstybės narės“ ir kaip lėtai vyriausybės inicijuoja ekonomikos skatinimo planus.
„Europos Sąjunga buvo nusprendusi sėdėti ir laukti. Šio viruso protrūkis gali būti transformatyvi akimirka, ir aš nesu tikra, kad ES priims iššūkį“, – tvirtino R.Balfour.
Demaskuoja netikusius politikus
Jei Europos šalių vyriausybės į protrūkį reaguos ne taip efektyviai kaip Pietų Korėja, Taivanas ar Singapūras, politinis klimatas neabejotinai pablogės, sako ir Naujosios ekonomikos forumo Berlyne direktorius Simonas Tilfordas.
„Parako statinė – Italija. Ten ir taip vis labiau peikiama globalizacija bei atvirumas, ten jaučiama, kad šaliai euras tik pakenkė, kad elitas negina valstybės interesų, kad ES nepadeda Italijai dėl migracijos. Koronavirusas – dovana populistinei Europos dešinei“, – teigė S.Tilfordas.
Populistai pirmiausia neigs faktą, kokia bloga situacija. Tada jie turbūt pripažins, kad padėtis bloga, bet apsimes, jog kalti visi kiti – tik ne jie. Populistai sakys, kad jie visada narsiai kovojo su virusu.
Aišku, klausimą galima ir išversti į kitą pusę. Juk koronaviruso protrūkis patikrins ir jau dabar valdančių ar į valdančiąsias koalicijas įeinančių populistų krizių valdymo sugebėjimus.
„Populistai pirmiausia neigs faktą, kokia bloga situacija. Tada jie turbūt pripažins, kad padėtis bloga, bet apsimes, jog kalti visi kiti – tik ne jie.
Populistai sakys, kad jie visada narsiai kovojo su virusu“, – svarstė Johno Hopkinso universitete dirbantis demokratijos ir populizmo ekspertas Yascha Mounkas.
Galima protrūkio nauda – negailestingas politinės disciplinos įvedimas. Virusas negerbia ne tik sienų, bet ir politinės retorikos, neveiksnumo, veiksmų koordinavimo stokos – visos šios problemos jau demaskuojamos.
„Mums dabar labai reikia demokratijos su lyderyste. Jokiu būdu nepradėsiu sakyti, kad reikia mokytis iš Kinijos, bet mums labai reikalinga stipri lyderystė.
Žinoma, išlaikant visas demokratines procedūras, bet nebijant priimti griežtesnių sprendimų dėl karantinavimų ir tuo pačiu apeliuojant į žmonių sąmoningumą“, – 15min sakė L.Kasčiūnas.
