Krizė, kuri gali paskandinti Vladimirą Putiną ir jo vyriausybę

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dažnam vakariečiui gali atrodyti kaip centrinė net ne Rusijos, o JAV politikos figūra – jei minimas Donaldas Trumpas, neapsieinama ir be V.Putino. Vis dėlto namuose, Rusijoje, prezidentas praranda populiarumą – dėl planuojamos pensijų reformos.
Rusijos pensininkai – pagrindiniai V.Putino rinkėjai
Rusijos pensininkai – pagrindiniai V.Putino rinkėjai / „Scanpix“/AP nuotr.

Kaip „The Washington Post“ rašo Kristy Ironside, Rusijos istorijos profesorė JAV McGillo universitete, pastebimas krytis V.Putino reitinguose rodo, kad jam didžiausią grėsmę kelia būtent vidaus politika.

V.Putinas ilgai tylėjo, bet neseniai pagaliau prabilo, kad pensijų reforma, pagal kurią vyrų pensinis amžius būtų palaipsniui padidintas nuo 60 iki 65 metų, o moterų – nuo 55 iki 63 metų, dar tobulintina.

Jis vis dėlto įspėjo, kad kažką daryti reikia: „Gana greitai ateis diena, kai pensininkų bus tiek pat, kiek dirbančiųjų, o tuomet – ir daugiau. Tada sprogs arba pensijų sistema, arba rezervinio fondo biudžetas.“

Vis dėlto, anot istorikės K.Ironside, planas nepatinka būtent tiems rusams, kurie yra pagrindiniai V.Putino rinkėjai. Kitus siutina tai, kad reformos kritika tildoma „iš viršaus“. Kremliui tai labai pavojinga.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Aleksejus Navalnas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Aleksejus Navalnas

Opozicijos aktyvistas Aleksejus Navalnas jau yra pradėjęs kampaniją, kurios tikslas – informuoti piliečius, kurie vieno ar kito regiono politikai remia planuojamą reformą. Tikimasi, kad už juos nebebus balsuojama.

Patvirtinus reformą vyrų pensinis amžius būtų palaipsniui padidintas nuo 60 iki 65 metų, o moterų – nuo 55 iki 63 metų.

Runete netrūksta pašaipių pastabų ir memų, negailestingai mindančių Valstybės Dūmos deputatus, kurie praėjusią savaitę per pirmąjį svarstymą pritarė įstatymo projektui. Tą pačią dieną per protestus Sankt Peterburge sulaikyta 20 žmonių.

Slenkstį nustatė dar prieš 88 metus

Pensijų reforma visada yra gležnas, trapus politinis procesas. Bet Rusijos valdžiai kyla konkrečių iššūkių, paveldėtų iš sovietinės praeities.

Sovietų Sąjungai skaičiuojant paskutiniuosius egzistavimo dešimtmečius, pensijos jau buvo tapusios neginčijamomis ir garantuotomis išmokomis: mainais į sunkų darbą ir tarnybą šaliai paprastiems piliečiams buvo žadama finansinis saugumas senatvėje.

Wikipedijos nuotr./Bolševikų karinės pajėgos 1917 metais
Wikipedijos nuotr./Bolševikų karinės pajėgos 1917 metais

Ši garantija dingo kartu su Sovietų Sąjunga. Nepadėjo ir praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio chaosas, kurį iškuopti žadėdamas į valdžią atėjo V.Putinas. Pensijos netrukus stabilizavosi, nors ir išliko itin kuklios.

Bet dabar V.Putinas, bent jau žmonių požiūriu, įsigeidė atimti iš jų užtarnautus pinigus. K.Ironside teigimu, prezidentas rizikuoja prarasti pagrindinių savo rinkėjų – senolių, kuriems pensijos tiesiog būtinos – paramą.

Pirmosios pensijos Sovietų Sąjungoje 1927-aisiais buvo pasiūlytos tekstilininkams, o kitas pramonės sritis pasiekė įsibėgėjant pirmajam Penkmečio planui.

Pyksta ir tie piliečiai, kurie bijo, kad pinigų valstybės ižde paprasčiausiai nebebus, kai jiems ateis metas iškeliauti į pensiją.

Bolševikai, 1917 metais įvykdę perversmą, žadėjo gausias išmokas darbininkas ir pensijas senoliams. Tačiau pastarieji pinigų iš diktatūrinio režimo sulaukė tik dar po dešimtmečio.

Pirmosios pensijos 1927-aisiais buvo pasiūlytos tekstilininkams, o kitas pramonės sritis pasiekė įsibėgėjant pirmajam Penkmečio planui.

Dabartinis pensinio amžiaus slenkstis vyrams ir moterims buvo nustatytas dar 1930 metais. Pavojingomis ir kenksmingomis sąlygomis dirbantys SSRS piliečiai į išmokas galėjo pretenduoti dar anksčiau – taip žmonės buvo savotiškai skatinami kenkti sau.

Trumpiau tariant, pensijos anuomet buvo tarsi premijos darbininkams, kurie nesipyko su komunizmu ir prisidėjo prie Sovietų Sąjungos industrializacijos.

Pensijos paskandino ekonomiką

Tačiau stalininė pensijų sistema turėjo galybę trūkumų. Pensijos buvo mažos ir nedidinamos kartu su infliacija – tai reiškė, kad pensininkai dažniausiai buvo labiausiai skurstantys visuomenės nariai.

Be to, ne visi gaudavo tas varganas pensijas. Nors 1936 metų SSRS konstitucija piliečiams garantavo išlaikymą senatvėje, dėl didžiulės darbo jėgos kaitos pensijos tapo nebe tik meduoliais, bet ir botagais – režimui sunkiai sekėsi padidinti darbininkų sėslumą ir produktyvumą.

Milijonams darbininkų pensijos nebuvo skiriamos dėl „plyšių“ jų darbo istorijoje ar nepakankamai didelio stažo. Kolūkiečiams, kurių milijonai buvo numarinti badu, išmokos griežtai nepriklausė.

„Scanpix“ nuotr./Sovietinis kolūkis
„Scanpix“ nuotr./Sovietinis kolūkis

Būtent todėl Nikita Chruščiovas, atėjęs į valdžią po Josifo Stalino mirties 1953-iaisiais, pabandė patobulinti sistemą. Nors disciplina darbo rinkoje ir toliau buvo pagrindinė sąlyga pensijai gauti, 1956 metų spalį išmokos buvo padidintos ir standartizuotos.

N.Chruščiovo įsakas taip pat užtikrino, kad sovietinė pensijų sistema bus kitokia nei, pavyzdžiui, amerikietiška „Socialinio saugumo“ (Social Security) programa. Jis pažadėjo, kad darbininkams niekada nereikės mokėti už savo pačių pensijas.

Nuotr. iš „Wikipedia“/Nikita Chruščiovas
Nuotr. iš „Wikipedia“/Nikita Chruščiovas

Praktikoje tai reiškė, kad nuo darbuotojų mėnesinių atlyginimų nebūdavo nuskaičiuojamos sumos kurios vėliau nusėsdavo į pensijų fondą, – kaip JAV. Vietoj to į valstybinį socialinio draudimo fondą įmokas įnešdavo struktūros, kuriose žmonės dirbdavo.

1990-aisiais Michailas Gorbačiovas dar bandė pertvarkyti pensijų finansavimą, bet planai nebuvo įgyvendinti, nes Sovietų Sąjunga žlugo.

Maskvai tokia sistema leido girtis socialistinio požiūrio pranašumu prieš visas kitas sistemas, taip pat – režimo dosnumu.

1977 metais nauja konstitucija įtvirtino piliečių teisę į pensijas, o N.Chruščiovo įpėdinio Leonido Brežnevo valdymo laikotarpis ir dabar dažnai vadinamas „auksiniu“ dėl sąlyginai aukštų gyvenimo standartų.

Bet L.Brežnevas po savęs paliko skęstančią ekonomiką, ir pensijų našta netrukus tapo nebesuvaldoma. 1990-aisiais Michailas Gorbačiovas dar bandė pertvarkyti pensijų finansavimą, bet planai nebuvo įgyvendinti, nes Sovietų Sąjunga žlugo.

Organizatorių archyvo nuotr./Michailas Gorbačiovas
Organizatorių archyvo nuotr./Michailas Gorbačiovas

Kaip įtikti skirtingoms kartoms?

Pensininkams Rusijos perėjimas prie rinkos ekonomikos buvo ypač skaudus ir sunkus. Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje pensijų sistema priartėjo prie amerikietiškosios – ją finansavo jaunesnės kartos mokesčiai, o ne subsidijos iš valstybės biudžeto.

Tačiau valstybinis socialinio draudimo fondas vis tiek griuvo. Pensijų vertę kaipmat nubraukė hiperinfliacija – dešimtys milijonų senolių skurdo ir badavo.

„Scanpix“ nuotr./Rusijos pensininkai skursta
„Scanpix“ nuotr./Rusijos pensininkai skursta

V.Putinas į valdžią atėjo žadėdamas stabilizuoti Rusijos socialinės rūpybos sistemą ir pagerinti gyvenimo standartus. Per pirmąją kadenciją jo vyriausybė pakėlė pensijas, o 2002-aisiais paskelbė apie naują pensijų sistemą, finansuojamą iš piliečių, gimusių po 1967 metų, įnašų.

Stabilizuoti sistemos finansavimą dar sykį pabandyta 2009 metais, kai buvo paskelbta apie savanorišką kofinansavimo schemą – pensiją kaupė ir pats darbuotojas, ir vyriausybė.

K.Ironside: „Daug rusų Putiną vertina kaip juos saugantį lyderį. Siūloma pensijų reforma tokį įvaizdį gali sutrupinti – kai kurie žmonės jau dabar mato Putiną kaip grėsmę savo gerovei.“

Tiesa, 2013 metais kilo nerimas dėl žmonių sukauptų pinigų – vyriausybė priėmė įstatymą, kuris valdžiai suteikė didesnę privačių pensijų fondų kontrolę. Rusai ėmė klausti, ar Maskva nenacionalizuos santaupų, kad galėtų finansuoti kitas sritis.

Trumpiau tariant, bandyta labai daug kas, bet kai ekonomikos būklė prasta, paprasto atsakymo nėra. Nuo 2014 metų Rusijos ūkis traukėsi – kaltos buvo ir sankcijos, ir kritusios naftos kainos. Nenuostabu, kad ir pensijų sistema vos pūškuoja.

V.Putino laukia neįmanoma užduotis – patenkinti ir vyresnius rusus, kurie pensiją vertina kaip garantuojamą teisę, ir jaunesnius piliečius, kurių įnašai sistemai gyvybiškai svarbūs, tačiau kurie dabar įtaria, kad tokios pat garantuojamos teisės jiems teks laukti gerokai ilgiau.

Pačių įvairiausių visuomenės grupių atstovai niršta, nes jų prašo mokėti mokesčius ir išlaikyti sistemą, nors pensinio amžiaus padidinimas tik labai pamažu augant vidutinei gyvenimo trukmei reiškia, kad žmonės tiesiog nespės gauti to, už ką mokėjo ir ko laukė.

„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas
„Scanpix“/AP nuotr./Vladimiras Putinas

Vakaruose rusų parama V.Putinui neretai aiškinama jo ištikimybe konservatyvioms vertybėms, švelniam nacionalizmui ir siekiu grąžinti Rusiją į didžiųjų galių gretas.

Vis dėlto prezidentas ilgą laiką buvo populiarus, nes tiesiog nuosekliai gerino žmonių gyvenimus.

„Daug rusų Putiną vertina kaip juos saugantį lyderį. Siūloma pensijų reforma tokį įvaizdį gali sumenkinti – kai kurie žmonės jau dabar mato Putiną kaip grėsmę savo gerovei. Būtent jų nuomonė, o ne ryšiai su Donaldu Trumpu ar santykiai su JAV, nuspręs Putino likimą“, – rašo K.Ironside.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis